TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūlys didinti atlyginimus muitininkams

2014 10 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) žada ieškoti galimybių, kad nuo kitų metų būtų padidintos algos muitininkams. Pareigūnai pažymi, kad tai būtų tikslingas žingsnis kovojant su korupcija - esą investavusi litą, valstybė atsiimtų šimtą.

Kad metas kiek kilstelėti muitininkams atlyginimus, prabilo Seimo BFK pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo nuomone, tai padidintų pareigūnų motyvaciją geriau atlikti savo pareigas.

Patys muitininkai atkreipia dėmesį, kad jų algos jau seniai yra neadekvačios sudėtingoms darbo sąlygoms ir atsakomybei.

Nori parodyti rūpestį

B. Bradausko teigimu, dalis muitininkų neturi motyvacijos gerai dirbti. Jų algos mažos, kompensuojama tik dalis išlaidų degalams, naudojamiems važiuojant į darbą. Įvedus „švytuoklinį“ budėjimą, muitininkai iš vieno posto turi vykti budėti į kitą. Taip, pasak politiko, pareigūnai kas mėnesį nuosavais automobiliais pravažinėja po kelis šimtus litų. Tačiau valstybės lėšomis apmokamos toli gražu ne visos sąskaitos už degalus.

Esą todėl būtina kuo skubiau spręsti muitininkų motyvacijos problemą. „Kad nebūtų tokių atvejų, kai muitininkai pradeda rinkti po 10 litų. Kodėl renka? Iš blogo gyvenimo. Žinoma, neteisinu jų, bet yra visokių „kabliukų“, - aiškino B. Bradauskas.

Jis tikisi, kad Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą pavyks numatyti bent kelis papildomus milijonus litų muitininkų atlyginimams kelti ir kompensacijoms už degalus padidinti. „Jeigu reikalaujame iš jų, turime šiek tiek ir duoti. Parodykime muitininkams, kad jais rūpinamės“, - sakė komiteto pirmininkas.

Apkarpė ir neatkūrė

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius įsitikinęs, kad algų didinimo klausimą svarstyti būtina. Jis priminė, kad per krizę 2009 metais pareigūnų bazinis atlyginimo dydis buvo sumažintas nuo 490 litų iki 475 litų, o tų pačių metų liepą - iki 450 litų, ir iki šiol nėra atkurtas. „Dėl griežtų reikalavimų priimant į darbą, kylančio minimalaus pragyvenimo lygio žemesnių kategorijų muitinės pareigūnų pareigos darbo rinkoje tampa vis mažiau patrauklios. Taip pat manau, kad nuo atlyginimo dydžio priklauso ir požiūris į darbą, jis turi įtakos atsisakant neskaidrių ryšių“, - pažymėjo A. Šipavičius.

Jo teigimu, nepakankamai pinigų skiriama ir pareigūnų važiavimo į tarnybą išlaidoms kompensuoti. Šiuo metu didžiausias mėnesio kompensuojamų išlaidų dydis - 360 litų. „To neužtenka muitinės postų pareigūnams, vykstantiems į tarnybą postuose. Jie yra nutolę nuo pareigūnų gyvenamųjų vietovių, be to, tarnybos vieta iš vieno muitinės posto gali būti pakeista į kitą, esantį teritorinės muitinės veiklos zonoje, todėl pareigūnai patiria kur kas daugiau važiavimo į tarnybą išlaidų nei kitų tarnybų pareigūnai. Mūsų nuomone, mėnesio kompensuojamų išlaidų dydį reikėtų padidinti iki pareiginės algos bazinio dydžio - 450 litų. Mūsų skaičiavimu, siūlomam pakeitimui įgyvendinti per metus papildomai reikėtų skirti 562,9 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų“, - sakė A. Šipavičius.

Geriausia prevencija

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys aiškino, kad postuose dirbančių pareigūnų vidutine alga siekia 1,5-2 tūkst. litų popieriuje. Aukštesnę kategoriją turintys muitininkai uždirba kiek daugiau - 2-2,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Pareigūnų darbo užmokestis esą jau seniai nebuvo didintas.

J. Bruklys pasakojo, kad pareigūnų algos neatitinka sudėtingų darbo sąlygų. Dirbantiems muitinės postuose tenka kęsti sudėtingas oro sąlygas: karštį, šaltį, dulkes, lietų, reikia landžioti po automobiliais ir pan. Be to, jis pažymėjo, kad muitininkų atsakomybė yra itin didelė. „Muitininko parašas lemia labai daug. Visą laiką reikia būti labai susitelkus, gerai išmanyti visas procedūras, teisės aktus“, - pabrėžė profsąjungos lyderis.

Mūsų šalyje labai daug kalbama apie korupciją, nuolat ieškoma būdų jai pažaboti. Anot J. Bruklio, algų muitininkams padidinimas būtų pirmas tikslingas žingsnis kovojant su korupcija. „Jeigu žmogus gauna gerą uždarbį, turi socialines garantijas, jis brangina savo darbo vietą. Tai yra geriausia korupcijos prevencija. Tai rodo kitų šalių patirtis. Valstybė investuos litą, o atsiims šimtą“, - tikino jis.

Kritika dėl neveiklumo

B. Bradauskas turi priekaištų Muitinės departamentui. Jis nėra patenkintas kova su dyzelino kontrabanda. „Kol Seimo BFK nesiėmė šio klausimo, Muitinės departamentas tarsi nematė problemos. Tačiau šiemet jau surinkta per 100 mln. litų daugiau akcizų už dyzeliną. Ar nebuvo galima to anksčiau padaryti, be mūsų įsitraukimo? Tai juk tiesioginis Muitinės departamento darbas. Manau, jis turėtų pasitempti“, - kalbėjo politikas.

Jis gyrė Vilniaus teritorinę muitinę, kuri ėmėsi svarbių veiksmų kontrabandai sulaikyti. „Tačiau kitos, pavyzdžiui, Kauno ar dar kelios, buvo užsnūdusios, ir nepavyko pasiekti to, ką galėjome“, - įsitikinęs Seimo narys.

Sugriežtino prievoles

Atsakydamas į B. Bradausko priekaištus A. Šipavičius pabrėžė, kad teisės aktai leidžia važiuojantiesiems iš trečiųjų šalių įsivežti degalų stacionariame bake. Ir tai nėra kontrabanda. „Pažeidimas atsiranda tada, kai įvežus degalus be mokesčių jau šalies viduje iš automobilio jie išpilami ir parduodami“, - kalbėjo jis.

Anot A. Šipavičiaus, muitinė siekia užkardyti pažeidimus, susijusius su lengvata įvežti degalus iš trečiųjų šalių nesumokėjus už juos mokesčių. „Nuo šių metų vasario Lietuvos muitinė įvedė prievolę raštu deklaruoti įvežamų degalų kiekį. Taip pat sustiprino degalų tikrinimą šalies viduje ir transporto priemonėms išvykstant iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šiuos duomenis lygindami su automobilių rida, muitininkai siekia išaiškinti degalų panaudojimo teisėtumą", - aiškino jis.

A. Šipavičiaus teigimu, taikydama šią priemonę muitinė pasiekė gerų rezultatų: per 2014 metų pirmąjį pusmetį pareigūnai nustatė 4469 degalų gabenimo pažeidimus ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, surinko 1 mln. 133 tūkst. litų, t. y. 55 proc. daugiau, palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"