TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Siūlys leisti ikiteisminį tyrimą už akių

2016 08 22 13:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

 Seimui per rudens sesiją prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įteisinti galimybę baigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam pasislėpus užsienyje, taip pat bus siekiama nustatyti minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, greitinti įvaikinimo procedūrą, iš rinkimų kovos šalinti neteisingai turto deklaracijas užpildžiusius politikus, o išrinktus tokius asmenis – šalinti iš pareigų.

Valstybės vadovė iš viso siūlys parlamentui 16 naujų teisės aktų pakeitimų paketų kovos su korupcija, socialinio saugumo ir politinės korupcijos užkardymo srityse.

Ikiteisminis tyrimas – be bėglio

Prezidentūra pirmadienį pranešė rengianti Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios leistų „sėkmingai vykdyti tiek užsienio valstybių, tiek Lietuvos piliečių, kurie slepiasi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, baudžiamąjį persekiojimą“.

„Šiandien turime situaciją, kad pagal mūsų baudžiamojo proceso įstatymus yra galimybė teisti už akių tuos asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pasibaigęs. Tačiau palikta įstatymuose spraga, kuri neleidžia perduoti bylos teismui dėl tų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebaigtas“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Jos teigimu, šiuo metu atlikti ikiteisminį tyrimą už akių, nedalyvaujant įtariamajam, galima dėl karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui.

„Todėl turime situaciją, kai kitokio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys gali labai sėkmingai slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas (...) Bus teikiamos tokios pataisos, kurios tokią spragą panaikintų“, – sakė prezidentės patarėja.

Seimui taip pat bus siūloma nustatyti atskiras minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, priklausomai nuo jų sunkumo. R.Svetikaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu minimali bauda už visas nusikalstamas veikas yra vieno minimalaus gyvenimo lygio, arba 38 eurai.

„Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pastebėjo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos siekia vos 8 proc. galimos maksimalios baudos. Šiuo atveju teismų praktika orientuojama į tai, kad baudos už sunkias korupcines veikas skiriamos artimos minimumui. Tokia praktika nėra gera“, – tvirtino R.Svetikaitė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, pernai teismų skiriamos baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus vidurkis buvo 4559 eurai, nors maksimali bauda už tokius nusikaltimus yra 56,5 tūkst. eurų.

Rudens sesijoje parlamentą turėtų pasiekti ir įstatymų projektų paketas, kuris nustatytų sankcijas, politikams, nuslėpusiems turtą.

„Už nuslėptą ir nedeklaruotą turtą grėstų tokios sankcijos, kaip kandidato statuso praradimas. Jeigu paaiškėtų, kad kandidatai į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas, prezidentus nuslėpė reikšmingą turto dalį ir tai patvirtintų Valstybinė mokesčių inspekcija bei teismas, toks kandidatas netektų kandidato statuso, o išrinkus tokį asmenį į pareigas, prasidėtų tokios procedūros – vieniems tai būtų apkaltos galimybė, dėl kitų sprendimą priimtų Vyriausioji rinkimų komisija“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.

Sieks politikų fondų skaidrumo

Jis pranešė, kad prezidentė iš naujo Seimui teiks Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad negalėtų būti likviduojami ar reorganizuojami juridiniai asmenys, taip pat ir partijos, jeigu jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokį siūlymą D.Grybauskaitė parlamentarams buvo pateikusi anksčiau, bet jis nebuvo priimtas.

Taip pat bus siūloma įteisinti Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimo mechanizmą, riboti ministerijoms pavaldžių institucijų vadovų kadencijų skaičių.

D.Grybauskaitė užsimojo skaidresnę padaryti ir politikų fondų veiklą. Ji planuoja teikti įstatymų pataisas, kad paramą gaunantys politikų labdaros fondai skelbtų savo veiklos ataskaitas viešai, kad būtų matomi aukotojai ir kam leidžiami pinigai.

„Taip pat jeigu paaiškėtų, kad politiniai fondai naudoja paramą ne tiems tikslams, kam yra numatyta, o tarkime, politinei reklamai ar veiklai, kuri draudžiama, atsirastų galimybė, kad tokie fondai prarastų paramos gavėjo statusą“, – teigė M.Lingė.

Prezidentūros duomenimis, šiuo metu registruota apie 20 politikų fondų.

Socialinių išmokų lėšos – ne šaligatviams tiesti

Rudens sesijoje Seimas turėtų sulaukti ir pataisų, susijusių su socialinių išmokų mokėjimu.

Kaip sakė prezidentės patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė, norima užkirsti kelią savivaldybėms sutaupytas socialinių išmokų lėšas skirti kitoms reikmėms.

„2015 metų duomenimis, savivaldybės socialinėms išmokoms išleido šiek tiek daugiau negu pusę visų skirtų lėšų – apie 55 procentus. Kitos lėšos buvo skirtos arba kitoms socialinėms reikmėms, arba reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su socialine sritimi. Kada valstybė skiria lėšų socialinei atskirčiai mažinti, tai yra labiausiai pažeidžiamoms grupėms padėti, lėšos negali nukeliauti stogų dangai pirkti ar šaligatviams tiesti“, – pabrėžė patarėja.

Anot jos, bus siūloma, kad visos lėšos, skirtos socialinėms išmokoms, jeigu jos tam nepanaudojamos, tektų tik socialinėms reikmėms.

„Galėtų būti įvairios sritys, kur jos galėtų būti panaudotos: nuo senelių globos gerinimo, papildomų socialinių darbuotojų etatų steigimo, psichologų konsultacijų teikimo, pavėžėjimo paslaugos ir daug kitų“, – vardijo L.Antanavičienė.

Be to, Prezidentūra siūlys pažaboti bendroves, kurios piktnaudžiauja socialinės įmonės statusu. Ketinama nustatyti griežtesnius kriterijus įmonėms, kad jos galėtų pretenduoti į tokį statusą ir tikėtis valstybės paramos.

Pagalba įsivaikinti norinčioms šeimoms

D.Grybauskaitė taip pat toliau sieks pagreitinti įvaikinimo procesą. Su tuo susijusias vienas įstatymų pataisas parlamentarai jau yra priėmę, dabar bus siūlomos kitos.

Pasak L.Antanavičienės, raginama ilginti amžiaus cenzą žmonėms, norintiems įsivaikinti. Šiuo metu nustatyta, kad įsivaikinti gali asmenys iki 50 metų, bus teikiama iniciatyva šį terminą pailginti penkeriais metais.

„Taip pat bus suteikiama įvaikinantiems ar globojantiems tėvams didesnė valstybės parama skiriant nemokamą advokatą, taip pat nemokama valstybė pagalba įvaikinimo procese bus skiriama ir vaikui. O tėvai, kurie iki įvaikinimo globojo vaiką, įvaikinimo eilėje būtų įrašomi pirmi“, – sakė prezidentės patarėja.

Jos teigimu, įvaikinimo procesą turėtų paspartinti siūlymas, kad per vienerius metus privalu nustatyti vaikų globos namuose gyvenančio vaiko statusą – ar jis gali būti įvaikinamas, ar grąžinamas į savo šeimą

„Šiuo metu terminas neapibrėžtas, priklauso nuo daugybės faktorių, gali būti metus, dvejus ir trejus. Vaikas šiuo atveju yra neapibrėžtumo būsenoje, jis laiką leidžia valstybės įstaigoje. Ir tėvai, iš kurių paimtas vaikas, nesuinteresuoti, kad procesas vyktų greičiau. Nustačius vienų metų terminą, tėvai gautų labai aiškų signalą – jeigu per metus jie nededa visų įmanomų pastangų susigrąžinti savo vaiką į šeimą, po metų jie to nebegalės padaryti“, – tvirtino L.Antanavičienė.

Rūpinantis vaiko saugumu, norima nustatyti, kad už tyčinį nusikaltimą teisti asmenys negalėtų įsivaikinti.

Papildomą prievolę ketinama nustatyti ir ugdymo įstaigoms. Jas norima įpareigoti vaiko teisių apsaugos tarnybas informuoti apie bet kokius pažeidimus, susijusius su vaiko teisėmis ir vaiko gerove. Iki šiol nustatyta pareiga pranešti tik apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

Prezidentė dar planuoja Seimui teikti Žemės įstatymo pataisų projektą, kuris, anot Prezidentūros, užkirstų kelią piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma ir pardavimu lengvatinėmis sąlygomis. Be to, žadama keisti su profesiniu mokymu susijusius teisės aktus.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną. Tai bus paskutinė šios kadencijos parlamento sesija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"