TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skaičiuos biurokratus

2016 05 11 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės kontrolė užsibrėžė atlikti iki šiol neregėto masto viešojo valdymo sektoriaus analizę, siekdama ištirti, kaip įgyvendinami bent kelių Vyriausybių kelti ambicingi jo pertvarkų planai. Iki šiol tą darbą bandė nuveikti įvairios Saulėlydžio komisijos, tačiau jų veikla pasibaigdavo keliais šimtais nukapotų galvų šimtatūkstantinėje valstybės tarnautojų gvardijoje, kurios tikslus dydis neįvardytas iki šiol.

Valstybės kontrolieriai ima analizuoti, kaip realizuojami strateginiuose dokumentuose, pirmiausia – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2020–2030“, iškelti ambicingi tikslai tobulinti viešąjį valdymą. Kaip žinoma, strategijoje teigiama, kad Europos valdymo efektyvumo indekse mūsų šalis iki 2030-ųjų turėtų pakilti iki 10 vietos. Kol kas, nuo 2009 iki 2014 metų, Lietuva žengtelėjo vos vienu laipteliu ir šiuo metu yra 20-oje vietoje tarp visų Europos Sąjungos šalių.

„Ketiname įvertinti, kaip veikia viešojo valdymo sektorius. Tyrimas apims tiek valstybės tarnybą, tiek vykdomąją bei įstatymų leidžiamąją valdžias, savivaldybes – visą viešojo sektoriaus valdymą, drauge stebint, ar tikslingai leidžiamos šio sektoriaus išlaikymui numatytos lėšos, kiek žmonių pasitelkta darbui ir panašiai. Vertinant institucijų funkcijas, bus vertinamas ir viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius“, – LŽ sakė Valstybės kontrolės IV audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas.

Tokio masto tyrimo Valstybės kontrolė iki šiol dar nėra atlikusi. Pasak R. Aleliūno, iki šiol ši institucija vykdė tik atskirų viešojo sektoriaus institucijų auditus. „Dabar analizuosime bendrąją situaciją, ir jeigu nustatysime kokias nors rizikas, kurios galėtų trukdyti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, šį rudenį, sudarinėdami ateinančių metų tarnybos veiklos programą, planuosime auditus“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovas.

Kiek dirba – niekas nežino

Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kuriai praėjusiais metais buvo pavesta sugalvoti, kaip mažinti viešąjį sektorių, Viešojo valdymo politikos departamento duomenimis, 2015-aisiais Lietuvoje jame veikė 4 301 organizacija: 736 valstybės bei 3,5 tūkst. savivaldybių žinioje esančių įstaigų.

VRM duomenimis, iš viso viešajame sektoriuje pernai dirbo 362 780 žmonių: iš jų kiek daugiau nei 201 tūkst. – biudžetinėse įstaigose, dar apie 54 tūkst. – valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos departamentas (VTD) pateikia kitokius skaičius: Valstybės tarnautojų registro duomenimis, šių metų gegužės 1 dieną valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas realiai ėjo 48 597 darbuotojai.

Optimizavimo iniciatyvas skelbianti Vyriausybė pernai pranešė, kad 2012–2015 metais bendras didžiausias leistinas valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 132 pareigybėmis. Vyriausybės sudarytai Viešojo valdymo tobulinimo komisijai (VVTK), pakeitusiai ankstesnės kadencijos metu veikusią Saulėlydžio komisiją, vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis LŽ tikino, kad iš tiesų per minimą laikotarpį etatų viešajame sektoriuje sumažėjo net 1,5 tūkstančio. VTD duomenys rodo ką kita: 2012 metais valstybės tarnyboje realiai dirbo 48 165 žmonės, o šių metų gegužės 1-ąją jų skaičius išaugo iki 48 597 – taigi, padidėjo 432 asmenimis.

Skirtinga informacija apie padėtį valstybės tarnyboje teikiama dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nėra bendro registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie viso viešojo sektoriaus darbuotojus. Valstybės tarnautojų registre kaupiama informacija tik apie valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie dirba valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, vykdančiose viešojo valdymo funkcijas. Taip pat šiame registre atsiduria maždaug penktadalio statutinių valstybės tarnautojų duomenys, o likusieji kaupiami VRM Vidaus tarnybos pareigūnų registre. Informaciją apie kriminalinės žvalgybos pareigūnus saugo kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos (Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir panašiai).

„Apibendrinti duomenis apie viešajame sektoriuje dirbančius asmenis siūlyta prieš 6–7 metus, bet iki dabar skaičiai bei tendencijos įvairiais pjūviais labai dažnai skiriasi. Tai rodo, kad valstybės institucijos šia prasme vis dar susiduria su gebėjimų trūkumu, o kartais tas neatitikimas tarp skirtingų informacijos šaltinių, kalbant apie dirbančius žmones, būna susijęs ir su kai kurių institucijų nenoru atskleisti realią situaciją“, – LŽ sakė VVTK narys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Giraisi „galvų kapojimu“

Peržiūrėti viešojo sektoriaus institucijų funkcijas, taip pat – įvertinti darbuotojų poreikį Lietuvos Vyriausybės bandė nebe pirmą kadenciją burdamos vadinamąsias Saulėlydžio komisijas. Per beveik dešimtmetį jų darbo rezultatai visuomenei dažniausiai būdavo pristatomi įvardijant panaikintas ar pertvarkytas kai kurias institucijas, taip pat – sumažintą viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių.

Antai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguoto premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2008–2009 metais teigė valdininkų armiją sumažinusi beveik 2 tūkstančiais. Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas skelbė, kad tik per 2014 metus viešasis sektorius sumažėjo 22 biudžetinėmis įstaigomis, 2 valstybės įmonėmis, 4 viešosiomis įstaigomis ir padidėjo 11 akcinių bendrovių. Nors realiai valstybės tarnyboje dirbančių asmenų skaičius augo, nurodoma, kad bendras didžiausias leistinas valstybės tarnautojų skaičius buvo sumažintas 132 pareigybėmis, o neužimti etatai perskirstyti tarp ministerijų, nesteigiant naujų pareigybių.

Šiuo metu veikiančiai VVTK vadovaujantis A. Mačiulis LŽ tvirtino, kad per pastarąjį trejų metų laikotarpį etatų skaičius viešajame sektoriuje buvo sumažintas daugiau kaip 1,5 tūkstančio. Tai nereiškia, kad buvo atleistas minimas skaičius darbuotojų, mat neretai dalis etatų įvairiose po valstybės ar savivaldybių sparnu esančiose organizacijose laikomi „tušti“.

Kliūtis – politikų nuostatos

Pasak A. Mačiulio, per pastaruosius trejus VVTK darbo metus buvo nustatyta ne viena institucija, kurios etatų skaičių reikia optimizuoti ir kai kurie pasiūlymai buvo realizuoti. „Gal ne taip plačiai, kaip norėjosi komisijai, bet juk VVTK tik siūlo tam tikrus sprendimus, o galutinį žodį taria Vyriausybė arba Seimas. Matyt, nepasakysiu nieko naujo teigdamas, kad viena didžiausių kliūčių spartesniam sprendimų įgyvendinimui yra viešojo sektoriaus įstaigų vadovų ir darbuotojų pasipriešinimas. Kitas dalykas – politinės nuostatos: Seime ne visada priimami sprendimai įstatymų pataisų forma, kaip siūlo Vyriausybė“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Panašias problemas įžvelgė ir R. Vilpišauskas. Pasak jo, bet kokia rimtesnė valstybės reforma priklauso nuo valdančiosios daugumos apsisprendimo, o jo neretai pritrūksta.

„Ankstesnės kadencijos metu įvairios iniciatyvos, kurioms būdavo pritarta Saulėlydžio komisijoje, dažnai užstrigdavo ar Vyriausybės lygmeniu, nesutarus koalicijos partneriams, ar Seime. Veikiant šiai Vyriausybei dažnai atsitinka panašiai. Kalbantis su įvairiais politikais, noras pertvarkyti viešąjį sektorių tarsi deklaruojamas, bet kai prieinama prie konkrečių sprendimų, kurie ką nors gali paliesti asmeniškai ar politiškai, geri norai neretai nustumiami į šalį, ir laimi siauri interesai. Nenoras arba gebėjimų trūkumas nugali lyg ir matomą principinį nusiteikimą keisti situaciją“, – teigė politologas.

. . .

Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičiaus kitimas 2012–2016 m.

Data Darbuotojų skaičius

2012.05.01 48 165

2013.05.01 48 740

2014.05.01 49 060

2015.05.01 48 813

2016.05.01 48 597

Valstybės tarnybos departamento inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"