TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skaitmeninė televizija - ministerijos prieblandoje

2010 10 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Susisiekimo ministerijos (SM) skelbtą skaitmeninės televizijos plėtros viešinimo konkursą laimėjus bendrovei, kurioje dar ne taip seniai dirbo vienas vertinimo komisijos narys, kiti dalyviai prabilo apie neskaidrius susitarimus. Dalis viešųjų ryšių bendrovių tvirtina nebedalyvausiančios SM projektuose, nes nugalėtojai esą dažnai žinomi iš anksto.

Iki 2012 metų spalio 29-osios analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje turėtų visiškai pakeisti skaitmeninė. Tai numatyta 2008-ųjų rugsėjo 28 dieną Vyriausybės patvirtintoje analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programoje.

Dar praėjusių metų rudenį perėjimo prie skaitmeninės televizijos viešinimo procesą koordinuojanti SM iš Europos Sąjungos (ES) gavo 10,5 mln. litų. Estija, šią vasarą jau perėjusi prie skaitmenos, tam per 4 metus išleido 4 mln. kronų (0,8 mln. litų) iš nacionalinio biudžeto.

Neslepia nusivylimo

SM žadėjo, kad viešinimo procesas, atrinkus jo vykdytojus, bus pradėtas įgyvendinti šių metų pradžioje, vėliau data nukelta į vasarą. Šiuo metu SM konkursai, skirti viešinimo vykdytojams atrinkti, eina į pabaigą, tačiau galutinių sprendimų priėmimą stabdo nuolatiniai dalyvių, suabejojusių proceso skaidrumu, skundai.

Be to, dalis Lietuvos viešųjų ryšių srityje dirbančių bendrovių tvirtina apskritai nebeketinančios bendradarbiauti su SM.

"Mes jau kuris laikas nedalyvaujame SM konkursuose, nes puikiai suprantame tos rinkos ir jos dalyvių politikų žaidimus. O aš nesu tarp šių politikų "mylimųjų". Deja, konkursai, ir ne tik šioje institucijoje, yra neskaidrūs", - LŽ tvirtino komunikacijos bendrovės Strateginių komunikacijų centro vadovė Dalia Kutraitė-Giedraitienė. - Tai, kad rengiamų konkursų laimėtojai žinomi iš anksto, viešųjų ryšių specialistai kalba dažnai. Maždaug 90 proc. šios kalbos pasitvirtina."

Tą patį LŽ teigė ir SM skelbtame konkurse dalyvavusios bendrovės "PR Service/Edelman Affiliate" projektų direktorė Romualda Stonkutė.

"Daugelis SM konkursų susiję su kontroversiškais vertinimais. Neretai dar prieš paskelbiant konkursą rinkoje pasklinda žinia, kas jį laimės. Tada vyksta ilgos procedūros, o konkurso rezultatai tik patvirtina tai, kas buvo žinoma", - atskleidė viešųjų ryšių specialistė.

Administratorius - už borto

Sutapimas ar ne, tačiau ilgai žadėtus viešinimo projektų dalyvių atrankos konkursus SM paskelbė tik vasarą - tuo metu, kai dėl atostogų rinkos dalyvių dėmesys šiai veiklai natūraliai būna minimalus. Ministerijos teigimu, procesas užsitęsė dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų.

SM, vykdydama ES lėšas administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) reikalavimus, išskaidė viešinimo kampaniją į kelias dalis ir pagal jas paskelbė keturis konkursus. Paskutinis jų, skirtas perėjimo prie skaitmenos viešinimui televizijų kanalais (preliminarus biudžetas - apie 6 mln. litų), prasidėjo tik rugsėjo 29-ąją.

Spalio 7-ąją SM pasirašė viešosios nuomonės tyrimų paslaugos pirkimo sutartį su per konkursą atrinkta sociologinių tyrimų bendrove SIC, veikiančia kartu su partnere "Europos tyrimai". Sandorio suma - 275 tūkst. litų.

Dar anksčiau, liepos 8-ąją, ministerija susitarė su visos viešinimo kampanijos administravimo paslaugas turinčia teikti bendrove. Iš antro karto nugalėtoja buvo paskelbta verslo konsultacijų įmonė "Bankinės konsultacijos", pasiūliusi mažiausią - 36 tūkst. litų - kainą. Būtent ši bendrovė kartu su ministerija ir CPVA turės atsakyti už visų programai viešinti skirtų lėšų efektyvų panaudojimą.

Tačiau faktine viešinimo programos administratore turėjusi tapti bendrovė šiuo metu nesijaučia tikra darbų prižiūrėtoja. "Viešojo pirkimo metu mums, konsultantams, buvo suformuluota techninė užduotis, kurios turime laikytis. Bandome tai daryti, tačiau taip pat esame suinteresuoti, kad projektas būtų įgyvendintas sklandžiai ir sėkmingai, tuo labiau kad jo apimtis labai nemaža. Bandėme teikti įvairius siūlymus, pakomentuoti CPVA pateiktas pastabas. Tolesnė proceso eiga mums nėra žinoma", - LŽ aiškino "Bankinių konsultacijų" valdybos pirmininkas Vytautas Žirgutis.

Dar daugiau - praėjusią savaitę kalbėdamas su LŽ administruojančios bendrovės vadovas nežinojo, kad SM paskelbė baigusi dar vieną viešinimo konkursą, kuriame dėl galimybės įgyvendinti skaitmeninės televizijos populiarinimą per spaudą, radiją ir internetą už 4,5 mln. litų kovėsi viešųjų ryšių agentūros. Už efektyvų lėšų panaudojimą atsakinga tapusi įmonė nematė šio konkurso pasiūlymų ir nestebėjo vertinimo proceso.

"Ministerija nepasinaudojo galimybe su mumis konsultuotis dėl šio konkurso viešojo pirkimo sąlygų. Vykdant šį pirkimą mes nedalyvavome ir jo sąlygų nematėme. Tad atsakyti už konkursui skirtų lėšų efektyvų panaudojimą mums bus labai sudėtinga", - LŽ sakė V.Žirgutis.

Retas atvejis

Būtent pastarasis, dar birželio 2-ąją paskelbtas konkursas, kurio pradinis biudžetas siekė 4,5 mln. litų, sukėlė daugiausia abejonių dėl perėjimo prie skaitmenos viešinimui skirtų lėšų dalybų skaidrumo. Net pati SM pripažįsta, kad pastarasis procesas "strigo dėl Lietuvoje jau įprastos praktikos" - esą konkurso nelaimėjusios kompanijos paprastai skundžia rezultatus, rašo pretenzijas, todėl teko stabdyti procedūras.

Praėjusią savaitę SM šioje atrankoje dalyvavusiems penkiems viešųjų ryšių bendrovių konsorciumams išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodoma, kad konkurso nugalėtoju tapo susivienijusios kompanijos "Viešosios informacijos partneriai" (VIP), "Publicum", "Ad Love" bei "Publicum media". Mažiausią kainą - beveik du kartus mažesnę nei pradinė konkurso sąmata (2,5 mln. litų) - pasiūlęs konsorciumas aplenkė geriausiai SM ekspertų pagal kūrybinę dalį įvertintą bendrovę "Idea Prima", žadėjusią darbus atlikti už 3,65 mln. litų.

"Idea Prima" vadovo Pauliaus Tamulionio teigimu, artimiausiu metu bendrovė apsispręs, ar skųsti SM sprendimą teismui. Pasak didelę dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose patirtį turinčios bendrovės vadovo, atvejai, kai laimėtojo kaina nuo suplanuotos pirkimo kainos skiriasi daugiau kaip 30 proc. - ypač reti. "Kai atsiranda toks skirtumas, kyla abejonių, ar pasiūlyta kaina nėra "pritempta", gal pritaikyti kiti kokybės reikalavimai", - svarstė P.Tamulionis.

Kaip sakė "Idea Prima" vadovas, planuodamas paslaugas, kurios konkurso medžiagoje įvertintos 4,5 mln. litų, jis pats, gavęs beveik du kartus mažesnę sumą, nesiryžtų garantuoti, kad darbai bus atlikti kokybiškai.

Vertintojas - buvęs kolega

Ne mažiau abejonių konkurso dalyviams kelia ir laimėtojus atrinkusi ekspertų grupė, suformuota tik iš SM darbuotojų.

Šį ekspertų, vykdančių viešąjį pirkimą, sąrašą SM bandė paversti paslaptimi. Dar vykstant konkursui, jo eiga suabejojusi dalyvaujanti bendrovė "PR Service/Edelman Affiliate" tik pakartotinai paprašiusi pagaliau pamatė, kas vertina jų ir kolegų siūlymus.

"Mums kilo abejonių dėl vertinimo komisijos sudėties - norėjome žinoti, kas priėmė sprendimą dėl 4,3 mln. litų valstybės lėšų skyrimo. Iš pradžių SM atsisakė atskleisti komisijos sudėtį. Tai, kad perkančioji organizacija slepia savo paskirtų ekspertų kandidatūras, sudaro pagrindą abejoti vykdomo konkurso objektyvumu ir nešališkumu", - LŽ tikino "PR Service/Edelman Affiliate" projektų direktorė R.Stonkutė.

Kaip paaiškėjo, projektus, apimančius milijonines sumas, vertino penki ministerijos darbuotojai. Bent du iš jų - ministerijos Transporto politikos departamento ES paramos koordinavimo skyriaus vedėja Zita Dubickienė bei Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas - pagal savo veiklos pobūdį nėra susiję su ryšių su visuomene ar reklamos veikla, tačiau, SM teigimu, turi pakankamai išmanymo vertinti viešųjų ryšių specialistų siūlymus.

Dar daugiau abejonių konkurso dalyviams sukėlė žinia, kad tarp ekspertų įrašytas susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, vertintoju tapęs anksčiau, nei įsidarbino SM. Be to, dar 2008-aisiais M.Čerkauskas dirbo viešųjų ryšių bendrovėje "Publicum". Toje pačioje, kuri, kaip paaiškėjo, ir tapo konkurso nugalėtoja.

"Vadinasi, M.Čerkauskas vertino savo buvusios darbovietės ir galbūt buvusių kolegų parengtą pasiūlymą, o tai sudaro pagrindą abejoti jo objektyvumu. M.Čerkauskas privalėjo nusišalinti nuo to pasiūlymo vertinimo, tačiau to nepadarė", - aiškino R.Stonkutė.

SM šiuo klausimu turi savo nuomonę. "Komisijos narys ar ekspertas turėtų nusišalinti nuo pirkimo procedūrų atlikimo ir pasiūlymų vertinimo, jei vykdant pirkimo procedūras kaip tiekėjas dalyvauja jo šeimos narys ar artimas giminaitis arba gali kilti kitokio pobūdžio interesų konfliktas. Kadangi M.Čerkausko su UAB "Publicum" ir jo darbuotojais nesieja jokie santykiai ir ryšiai, nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo būti šališkas vertindamas šio konkurso dalyvio ir kitų konkurso dalyvių pasiūlymus", - teigiama SM kanclerio Almino Mačiulio rašte.

Tai, kad susisiekimo ministro patarėjas nedarė jokių nuolaidų jų bendrovei, tvirtina ir "Publicum" valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius.

"Kai komisija vertino ir skyrė balus, mes gavome mažiau nei bendrovė "Idea Prima". Galutinį sprendimą lėmė pasiūlyta kaina, kurios komisija paveikti negalėjo. Taigi tvirtinimai, kad komisija lėmė mūsų pergalę, yra visiškai niekiniai", - sakė jis LŽ.

Kratosi specialistų

Viešųjų pirkimų komisija (VPK) nedraudžia tokių konkursų vertinimo komisijos sudaryti tik iš konkrečios institucijos darbuotojų. Tačiau tarp VPK rekomendacijų įrašyta ir nuostata, kad "nepriklausomi ekspertai kelia didesnį pasitikėjimą viešųjų pirkimų dalyviams dėl ekspertinio vertinimo nešališkumo ir objektyvumo".

Susisiekimo ministro patarėjas M.Čerkauskas tvirtina, kad ekspertai iš šalies nebuvo samdomi, nes ministerija turi pakankamai specialistų, kurie gali patys atlikti įvertinimą. Be to, ši paslauga papildomai kainuotų.

"Konkurso vertinimą perdavus privačiose įmonėse dirbantiems viešųjų ryšių specialistams kiltų dar daugiau problemų, nes jie turėtų vertinti savo konkurentus. Todėl iškiltų klausimas dėl vertinimo objektyvumo", - teigė jis.

Viešųjų ryšių specialistai sako, kad SM, siekiant objektyvaus ekspertų komisijos darbo, nebūtina į ją kviesti praktikų - Lietuvoje netrūksta ir šios srities mokslininkų.

"Jie galėtų labai sėkmingai papildyti komisijos gretas, ir nors teorija skiriasi nuo praktikos, jų dalyvavimas būtų mažesnė blogybė, nei sprendimas kūrybines idėjas vertinti pavesti ministerijos ūkio ar kitų skyrių darbuotojams", - aiškino bendrovės "Idea Prima" vadovas P.Tamulionis.

Tai, kad Lietuvoje yra nepriklausomų komunikacijos specialistų, LŽ tvirtino ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, kuriame pristatoma ir ryšių su visuomene studijų programa, dekanas docentas Andrius Vaišnys.

"Mūsų darbuotojai ne kartą yra dalyvavę kaip ekspertai vykdant įvairius viešuosius pirkimus. Šiuo metu teikiame paslaugas Europos Komisijos vykdomame konkurse. Kalbos, kad nėra viešųjų ryšių specialistų-ekspertų - daugiau apsimetinėjimas", - aiškino jis.

Viceministro rūpesčiai

SM įgyvendinamą perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektą pavesta kuruoti viceministrui Rimvydui Vaštakui. Būtent per šio vieno SM vadovų rankas pereina didžiausių projektų dokumentai. Kaip teigiama, ne atsitiktinai R.Vaštakui ministerijoje pavesta ne tik skaitmeninės televizijos plėtros įgyvendinimo, bet ir aviacijos srities bei pašto veiklos kontrolė. Šiose trijose R.Vaštako kuruojamose srityse ir kyla nuolatiniai skandalai.

Tačiau R.Vaštako įtakos padėčiai SM nemažina net daugiau nei dviprasmiškai vertinami jam kuruoti pavestų sričių rezultatai. Kaip žinoma, 2009-aisiais į SM atėjusiam R.Vaštakui patikėjus kuruoti Lietuvos pašto veiklą, šios valstybės įmonės nuostoliai padidėjo iki 36 mln. litų (2008 metais buvo 29 mln. litų). Dar skandalingesnis rezultatas pasiektas šio viceministro kuruojamame aviacijos sektoriuje, šį mėnesį su trenksmu žlugus nacionalinio vežėjo statuso siekusiai bendrovei "Star 1". Prieš kelias savaites SM paskelbė nutraukianti bendrovės licencijos galiojimą, nors vos pora dienų iki tol R.Vaštako vadovaujama Licencijavimo komisija tikino bloga lemiančių ženklų "Star 1" veikloje neįžvelgianti.

Perėjimą prie skaitmeninės televizijos kuruojantis R.Vaštakas šį darbą, regis, lengva ranka pavedė SM klerkams. Vienintelė R.Vaštako viešai matoma veikla kuruojant perėjimo prie skaitmenos sritį pasireiškė dar kovo mėnesį jo vardu publikuotoje žinutėje, kurioje pranešta, kad Lietuva skaitmeninės televizijos erai yra pasirengusi.

Dar daugiau: vis stiprėjant pasipiktinimui dėl netvarkos šioje srityje, viceministras ramiai išvyko į konferenciją Meksikoje.

"Dabar nieko komentuoti jums negaliu - konferencijoje yra daug darbo", - prieš kelias dienas pareiškė jis LŽ.

Estai ragina paskubėti

SM dėl perėjimo prie skaitmenos procedūrų ir tempo kritikuoja ne tik Lietuvos bendrovės. Projektą jau įgyvendinusios Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis dar vasarą pastebėjo, kad likus vos dvejiems metams, iki bus išjungtas analoginės televizijos signalas, Lietuva neskuba atlikti "namų darbų". Pirmiausia - sudaryti aiškų veiksmų planą ir susidėlioti prioritetus, taip pat informuoti visuomenę apie tai, kokie pokyčiai laukia ir ką reikės daryti paprastiems vartotojams.

Pasak J.Pihelio, jei Lietuva ir toliau taip lėtai ruošis, 2012 metais mūsų šalyje kils tikras sąmyšis.

SM tikina, kad panikuoti nėra reikalo. Kaip LŽ teigė ministro patarėjas M.Čerkauskas, dabartiniai nesklandumai perėjimo prie skaitmenos viešinimo kampanijos rezultatams neatsilieps, nes iki numatytos datos "dar liko net dveji metai".

"Be to, visos kompanijos, dalyvavusios konkurse, didžiausius darbus yra susiplanavusios 2011-2012 metais. Iš pradžių kampanija neturėtų būti intensyvi", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"