TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skaitmeninė televizija - runkelių krašte

2009 12 08 0:00
Bendrovė "Tele-3" kaupia licencijas transliuoti skaitmeniniu būdu, tačiau pradėti veiklos neskuba.
LŽ archyvo nuotrauka

Transliuotojai vis garsiau piktinasi, kad skaitmeninės televizijos plėtrai mūsų krašte pagalius į ratus kaišioja interesų grupės, užsitikrinusios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užtarimą. Nuo to kenčia žiūrovai, tampantys užkulisinių žaidimų įkaitais.

Vos po mėnesio Lietuvoje turėtų startuoti visuomenės informavimo apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos kampanija, kuriai vykdyti Susisiekimo ministerija net šiuo sunkmečiu surado 10 mln. litų. Vajui pasibaigus, šalies piliečiai jau turės būti pasirengę atsisakyti analoginės televizijos ir nuo 2012 metų spalio stebėti skaitmeniniu būdu transliuojamas programas.

Šį mėnesį ketinama skelbti tris konkursus, per kuriuos televizijos, spauda, radijas bei internetinė žiniasklaida varžysis, kas išsidalys numatytas lėšas. Tačiau jau dabar nerimaujama, kad liūto dalį nuo numatytųjų 10 mln. litų atsikąs didžiausiomis žiūrovų auditorijomis besigiriančios televizijų bendrovės, pirmiausia - "Tele-3", kuriai, tyrimų bendrovės "TNS Gallup" TV metrų duomenimis, šiuo metu tenka didžiausia auditorijos dalis. Nesvarbu, kad "TNS Gallup" tyrimai kelia rimtų abejonių.

Dar daugiau abejonių kelia tai, kad būtent "Tele-3" bei operatorei "Viasat", valdomai švedų bendrovės "Modern Time Group" (MTG), vis dažniau prikišamas siekis vilkinti skaitmeninės televizijos plėtrą Lietuvoje, taip išsaugant didžiausias pajamas bei įtaką.

Programa stringa

2004 metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) kartu su kitomis institucijomis parengtą perėjimo prie skaitmeninės televizijos Lietuvoje modelį. Jame numatyta, kad skaitmeninę antžeminę televiziją planuojama diegti etapais keturiais nacionalinės skaitmeninės televizijos (DVB-T) tinklais, kuriais iš viso bus galima transliuoti ne mažiau kaip 20 programų.

Transliacijos penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėjo būti pradėtos iki 2007 metų pabaigos. Iki šiol planuojama, kad 2012-aisiais turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę.

Tačiau bent kol kas rezultatai nedžiugina. Kaip rodo statistika, šiuo metu Lietuvoje yra 1,34 mln. namų ūkių, iš jų daugiau nei 98 proc. turi televizorius. Tačiau skaitmeninę televiziją savo namuose matančių namų ūkių skaičius šiuo metu vos viršija 100 tūkstančių.

Dar įdomiau, kad didelio entuziazmo plėtoti skaitmeninę televiziją nerodo didieji transliuotojai, iš pradžių entuziastingai dalyvavę skaitmenines transliacijas vykdyti leidžiančių dažnių paskirstymo konkursuose.

Švelnūs sprendimai

Pirmasis konkursas skaitmeninės televizijos transliavimo licencijoms gauti buvo paskelbtas dar 2005-ųjų spalį. Po kelių mėnesių, 2006-ųjų vasarį, išaiškinti jo nugalėtojai, nustatytos konkrečios transliuojamos ar retransliuojamos programos.

Konkurse licencijas gavo 6 transliuotojai su 12 pačių rengiamų programų bei trys retransliuotojai, tarp jų ir "Tele-3", įsipareigojusi retransliuoti programas "Viasat History", TV 1000 East", Viasat Explorer", "Viasat Sport 2" ir "Viasat Sport 3".

2007-ųjų pradžioje Seimui atskaitinga LRTK, be kita ko, turinti kontroliuoti, kaip efektyviai panaudojamas nacionalinis turtas - eterio dažniai bei vykdomos licencijų sąlygos, paskyrė nuobaudas - įspėjimus skaitmeninės antžeminės televizijos retransliuotojams "Mikrovisatos TV" ir "Tele-3" - už licencinės veiklos nevykdymą. Pagal licencijų sąlygas, "Tele-3" tuo metu jau turėjo retransliuoti 5 koduotas programas, tačiau įsipareigojimų nevykdė.

Praėjus vos pusmečiui, 2007-ųjų spalio 24 dieną, "Tele-3" prašymu LRTK apskritai panaikino jai išduotą skaitmeninės antžeminės televizijos retransliavimo licenciją. Tuometė "Tele-3" vadovybė savo prašymą grindė pernelyg mažu retransliuojamų kanalų paketu, kuris esą neužtikrino galimybės išplėtoti skaitmeninės televizijos retransliavimo verslo.

Kaip tada aiškino "Tele-3" vadovavęs Ramūnas Šaučikovas, tempas, kuriuo Lietuvoje plėtojama skaitmeninė antžeminė televizija, yra gerokai per lėtas, tad teturėdama 5-ių programų retransliavimo licenciją bendrovė galėtų daryti pernelyg menką įtaką šiam procesui.

Šuo ant šieno

Vis dėlto įtaką procesui "Tele-3" padarė ir tuo metu - bendrovės, siekusios užsiimti retransliavimo verslu, negalėjo net pretenduoti į rinką tol, kol švedų valdoma įmonė atsisakė licencijos, užimdama laisvus dažnius. Kaip tas šuo ant šieno - nei pats ėda, nei kitiems leidžia.

Tačiau nei kitų transliuotojų skundai, nei "Tele-3" pademonstruotas nenoras laikytis licencijos sąlygų nesukėlė abejonių LRTK. 2008-ųjų rugpjūtį "Tele-3", lyg visi būtų pamiršę incidentą su daugiau nei pusantrų metų tuščiai išlaikyta ir grąžinta retransliavimo licencija, vėl atsidūrė tarp favoritų. LRTK paskelbus konkursų skaitmeninės antžeminės televizijos programoms transliuoti nugalėtojus paaiškėjo, kad tarp jų yra šios televizijos programa "3+". Jos starto data buvo numatyta - 2009-ųjų vasario 1 diena.

Tačiau šių metų pradžioje konkurso laimėtoja "Tele-3" vėl kreipėsi į LRTK, prašydama dėl prastos situacijos rinkoje ir mažėjančių reklamos pajamų leisti atidėti "3+" transliaciją. LRTK vėl prarado atmintį ir nepasipiktino tokiu įžūliu "Tele-3" elgesiu, kuris priminė pasityčiojimą ir iš konkurso rengėjų, tai yra LRTK, ir iš dalyvių, ypač - pralaimėtojų. LRTK planuojamą kanalo transliacijos pradžios datą nukėlė į 2010-ųjų sausio 1 dieną, o už licencijų sąlygų nevykdymą kanalui vėl skyrė švelniausią nuobaudą - įspėjimą.

Šiuo metu teigiama, kad artimiausiu metu LRTK gali sulaukti naujo "Tele-3" prašymo - skaitmeninės transliacijos pradžią nukelti dar toliau, galbūt net iki kitų metų vidurio.

Įtarimus stiprina ir pesimistinė LRTK pozicija. "Reklamos rinka šiuo metu yra susitraukusi maždaug 55 procentais. Tad pradėti naują programą dabar reikia būti labai dideliam optimistui", - prieš kelias dienas LŽ kalbėjo LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas.

Tačiau jis tvirtina, esą LRTK nedaro išimčių "Tele-3", leisdama jai atidėti programos transliavimo startą, nors kitos licencijas gavusios kompanijos įsipareigojimus vykdo, nepaisydamos krizės sunkumų.

"Žinote, mes esame matę daug pavyzdžių, ne tik su "Tele-3", kai kartais nepajėgiama kažko padaryti. O mes žinome, kad "Tele-3" yra pakankamai didelėje grupėje, kuri finansiškai yra stabili", - aiškino J.Liniauskas. Gal "Tele-3" "finansinis stabilumas ir įkvepia J.Liniauską advokatauti šiai bendrovei?

Versijos - įvairios

Kodėl "Tele-3" galėtų būti suinteresuota skaitmeninės televizijos plėtros lėtinimu? Telerinkos dalyviai pateikia kelis argumentus.

Pirmiausia žvilgsniai krypsta į pastaruoju metu vis labiau skandalais apaugančius taip pat skandinavų valdomos bendrovės "TNS Gallup" atliekamus televizijos kanalų auditorijos tyrimus. Ši monopolininkė, kaip aiškėja, pagal vos kelių šimtų Lietuvos namų ūkių pateikiamus duomenis apibendrinanti visų Lietuvos gyventojų televizijų žiūrimumo statistiką, iš esmės nulemia, kaip tarp televizijos kanalų pasiskirstys maždaug 250 mln. reklamai išleidžiamų litų.

Jei remsimės naujausiais "TNS Gallup" duomenimis, vien lapkričio mėnesį "Tele-3" televizijos kanalo TV3 aktyviųjų žiūrovų, stebinčių laidas žiūrimiausiu metu, buvo dvigubai daugiau, nei artimiausios konkurentės LNK. Nurodoma, kad lapkričio mėnesį tarp 18.45 ir 22 val. net 40,8 proc. 15-49 metų žiūrovų buvo įsijungę būtent TV3. LNK tuo metu žiūrėjo 19,3 proc. žmonių.

Įvairių "TNS Gallup" tyrimų duomenimis, "Tele-3" su savo programomis šiuo metu dominuoja Lietuvos rinkoje, tad akivaizdu, kam nubyra didžioji dalis reklamai skirtų šimtų milijonų.

Kita vertus, "TNS Gallup" skaičiuojamais vadinamaisiais telemetrais, kurie dažnai primena "iš lubų" nurašytus skaičius, remiasi būtent analoginės televizijos transliuotojai ir jų reklamos davėjai. Tuo metu skaitmeninė televizija sudaro galimybes itin tiksliai suskaičiuoti jos naudotojus, taigi - ir perskirstyti transliuotojų gaunamas pajamas. "TNS Gallup" monopolinėms pozicijoms ateitų galas.

Maža to - skaitmeninius dažnius konkursuose skirstanti ir jų panaudojimą stebinti LRTK, atskaitinga Seimui, yra išlaikoma iš transliuotojų pinigų - jai atitenka 0,8 proc. nuo jų gautų komercinių pajamų, t. y. nuo lėšų, kurios analoginiu būdu transliuojančių televizijos bendrovių iš esmės pasidalijamos pagal telemetrų duomenis.

Situacija susiklosčiusi išties keista: LRTK sprendimai lemia kanalų auditorijos dydį, o nuo jo priklauso televizijų, taigi ir kontroliuojančios komisijos, gaunamos pajamos.

Tuo metu LRTK pirmininkas J.Liniauskas kylančias abejones atremia trumpa fraze: "Tai mitas."

Neslepia nusivylimo

Tokie komisijos argumentai kelia nuostabą transliuotojams, bandantiems, bet taip ir negaunantiems galimybės pasinaudoti skaitmeninę transliaciją vykdyti leidžiančiais dažniais, šiuo metu paskirstytais programų rodyti nepradedančioms bendrovėms.

"Čia mafija dirba, - kalbėdamas su LŽ pareiškė bendrovės "Pūkas TV" savininkas Kęstutis Pūkas, ne vieną kartą nesėkmingai bandęs gauti licenciją skaitmeninėms transliacijoms. - Aš jau buvau nusprendęs nedalyvauti nė viename konkurse. Kam leisti pinigus, - o už dalyvavimą tenka mokėti 3 tūkst. litų, kai tai nieko neduoda. Jeigu nėra pateikiama argumentų, motyvų, paaiškinimų, kodėl pasirenkami vieni, o ne kiti, tai koks čia konkursas?"

Pasak K.Pūko, dažnių paskirstymas gali sukelti įvairių minčių. "Norite išgirsti nuomonę, kad komisija korumpuota? Pasakysiu, kad ten yra žmonių, kurių joje neturėtų būti. Yra nesąžiningų, nedorų žmonių su didelėmis ambicijomis. Daugiau nesakysiu nieko", - aiškino jis.

Rodo geranoriškumą

Transliuotojų teigimu, dar didesnį smūgį skaitmeninės televizijos plėtrai Lietuvoje sudavė šių metų birželį įgyvendinta "Tele-3" iniciatyva.

Kaip teigiama, šios bendrovės pastangomis suburta Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA), kuriai, be "Tele-3", priklauso dar keli nacionaliniai kanalai, kreipėsi į LKTR, prašydama dėl sunkios ekonominės padėties iki 2010 metų vasaros sutrumpinti jų skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuojamų programų trukmę. Komisijai pritarus, šių kanalų skaitmeninės programas darbo dienomis leidžiama transliuoti tik nuo 18 valandos. Šis sprendimas galioja iki kitų metų birželio 15 dienos, o "Tele-3" produktui TV6 - net iki liepos 1 dienos.

Transliuotojai tikina, kad šis sprendimas skaudžiausiai atsiliepia gyventojams, jau investavusiems į skaitmeninę televiziją ir dėl LRTK sprendimo prarandantiems galimybę ją stebėti darbo dienomis. Be to, sudavęs ženklų smūgį tolesnei skaitmeninės televizijos plėtrai Lietuvoje, jis buvo itin palankus švedų koncerno narėms "Tele-3" ir "Viasat".

Argumentas paprastas: dienos metu nematyti keleto kanalų žiūrovams gali tapti rimtu argumentu pasirenkant operatorių. Šiuo atveju palankesne alternatyva skaitmeninei tik dalį dienos transliuojančiai televizijai gali tapti palydovinė platforma "Viasat", retransliuojanti lietuviškus kanalus be pertraukos. Kaip teigiama, į ją investuoti didžiuliai pinigai, o spartus skaitmeninės ir internetinės televizijos diegimas neskatintų jų grąžos.

Netiesiogiai tokius samprotavimus paskatino pati "Tele-3". Bendrovės vadovė Laura Blaževičiūtė, pirmoji pranešusi apie sprendimą trumpinti skaitmeninį jų kanalo TV6 programų transliavimą, patikino, kad žiūrovams problemų tai nesukels. Esą dabar visi mato ir analoginę televiziją, todėl, dienomis išjungus skaitmenines transliacijas, žiūrovai galėtų programas stebėti per analogą.

Nepriklausomi interesų atstovai

Leidimą trumpinti skaitmeninių transliacijų laiką užsitikrinusios LRTA atstovas Sigitas Babilius tvirtina, kad nė vienas didelis transliuotojas neturi tikslo stabdyti skaitmeninės televizijos diegimo.

"Tačiau jeigu analoginis signalas bus išjungtas nepasirengus, nukentės vartotojai ir valstybės prestižas, o rinkoje kils chaosas. Todėl mes ne stabdome, o, priešingai, skatiname valstybę dirbti kaip galima aktyviau ir pasirengti analoginio signalo išjungimui iki 2012 metų spalio 29 dienos", - tvirtina jis.

Vis dėlto transliuotojai svarsto, ar minimas "aktyvus veikimas" nėra atstovavimas vien "Tele-3" interesams, ateityje galintiems užgožti kitų asociacijos narių siekius. Tuo labiau, kad politologas S.Babilius kartu su žmona Indre Makaraityte (TV3 laidos "Savaitės komentarai" vedėja) įvardijamas kaip savaitraščio "Atgimimas" bendraturtis, aktyviai komentuojantis Lietuvos aktualijas, neužmiršta drauge su I.Makaraityte pamoralizuoti apie sąžiningą žiniasklaidą, kurios nesaisto jokie interesai. S.Babilius LRTA interesams įvairiais lygmenimis atstovauja jau ne vienus metus, tačiau oficialius įgaliojimus yra gavęs tik šį spalį.

Iki šiol daugelis transliuotojų yra tvirtai įsitikinę, kad S.Babilius - oficialus operatoriaus "Viasat", vadinasi, ir "Tele-3" advokatas - taip aktyviai šios kampanijos interesams esą atstovauja įvairiais lygmenimis.

Pats S.Babilius tai neigia. "Ne, nesu "Viasat" advokatas. Atstovauju LRTA jos nariams aktualiais klausimais bendradarbiaujant su valstybės institucijomis. Dirbu viešųjų reikalų kontoroje "Lanners, McGovern & CO", - tvirtino jis LŽ.

Politologo minima bendrovė, įsikūrusi 2007 metais, iš pradžių buvo pristatoma kaip pirmoji mūsų krašte lobistų kontora. Šiuo metu ji įvardijama kaip viešųjų ryšių kompanija. S.Babiliaus, aktyviai atstovaujančio teletransliuotojų interesams, lobistų sąrašuose taip pat nėra. Matyt, todėl jam nekyla abejonių, kad žurnalisto darbas bei atstovavimas telekompanijoms valstybės institucijose yra suderinami dalykai.

Nelygios galimybės

Interesų suderinamumo klausimai nekyla ir kitiems šio proceso dalyviams. Tarp jų - ir LRTK pirmininkui J.Liniauskui, kurio argumentai labai jau panašūs į "Tele-3" "advokato" samprotavimus.

Dar prieš kelis mėnesius, LRTK priėmus skaitmeninę plėtrą stabdantį sprendimą, jis pareiškė, kad nuolaidas didiesiems transliuotojams komisija padarė, siekdama... palengvinti "sunkias derybas" su skaitmeninio perdavimo paslaugas teikiančia valstybės valdoma įmone Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC).

"Mes transliuotojams atrišome rankas derėtis su siuntimo paslaugos monopolininku LRTC. Įsivaizduokite, televizijos reklamos rinka smuko, tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos - komercinė paslaptis ", - tikino J.Liniauskas.

Tuo metu LRTC direktorius Algirdas Vydmontas, komentuodamas LRTK leidimą trumpinti skaitmeninių transliacijų laiką, viešai pareiškė, kad J.Liniausko vadovaujama komisija pradeda dirbti kaip lobistas, atstovaujantis "kabelinės ir palydovinės TV interesams".

"Dėl "Tele-3" delsimo transliuoti skaitmeninę programą mūsų nuostoliai jau skaičiuojami šimtais tūkstančių litų, savo dalį praranda ir valstybė, kuriai dėl negautų pajamų sumokame mažiau dividendų. O kadangi "Tele-3" iki šiol turi licenciją, jų turimo dažnio niekam daugiau negalime pasiūlyti. Taigi kartais, įsikišus LRTK, tenka dirbti ne pagal rinkos ekonomikos reikalavimus, bet orientuotis į visai kitokius kriterijus", - sakė jis LŽ.

Efektyvų dažnių panaudojimą ir situaciją telerinkoje privalančios kontroliuoti LRTK sprendimais piktinasi ir kita skaitmeninio perdavimo bei skaitmeninės televizijos GALA paslaugas intensyviai plėtojanti privati bendrovė TEO LT, kurios klientai dėl skaitmeninių programų transliavimo laiko trumpinimo galėtų jas matyti vos 6 valandas per dieną.

Besiklostanti situacija nerimą kelia ir Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijai, aktyviai judančiai perėjimo prie modernesnių transliacijų link, bet šiuo metu atsiduriančiai nelygiavertėje padėtyje, palyginti su didžiaisiais transliuotojais.

"Tokiais veiksmais, kokius šiuo metu vykdo LRTK, iškreipiama konkurencinė kova. Yra norinčiųjų dalyvauti konkursuose, įsigyti licencijas, bet jas jau valdo kiti, nebaudžiami nevykdantys įsipareigojimų. Tai gresia rinkos uzurpavimu, o galiausiai - liūdnomis pasekmėmis Lietuvos žiūrovams", - teigė šios asociacijos konsultantas teisės klausimais Laimonas Markauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"