TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skaitmeninės kartos iššūkiai ir praradimai

2012 04 12 7:39

Galėtume, atrodo, didžiuotis, kad mūsų krašte, naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net 34 proc. gyventojų nuo 25 iki 64 metų turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau nerimą kelia net 7,9 proc. anksti nustojusio mokytis ir vidurinio išsilavinimo neįgijusio 18-24 metų jaunimo. Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė linkusi atsargiai vertinti tokią padėtį ir pirmiausia ieškoti jos priežasčių.

Lietuvos įstatymuose numatyta, kad privaloma mokytis iki 16 metų arba kol baigiama pagrindinė mokykla, tačiau statistinis parametras, kaip pabrėžė VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros  profesorė V.Targamadzė, gali apimti labai plačią skalę - ir tuos, kurie "nubyrėjo" dar pradinėse klasėse, ir tuos, kurie gerokai vėliau nustojo lankyti mokyklą. Bet kuriuo atveju 7,9 proc. vidurinio išsilavinimo neturinčių 18-24 metų jaunuolių - didelis skaičius, nes ir nuo jo priklausys, kokioje visuomenėje gyvensime.

Kitas dalykas - dabar mokyklos nelankantys vaikai. Juos ir suskaičiuoti būtų labai sudėtinga, nes kiekvienoje savivaldybėje galioja skirtingi nelankančių mokyklos vaikų kriterijai. Įtakos turi, pasak edukologės, ir jo didenybė krepšelis. Neskubama išbraukti vaiko iš mokinių sąrašo, nors jis jau nelanko mokyklos. Taip pat nelengva būtų apskaičiuoti, kiek iš viso yra mokyklinio amžiaus vaikų. Gali būti, kad jie su tėvais yra išvykę, tačiau šeima nedeklaravo išvykimo. Vaikai nebelanko mokyklos Lietuvoje, tačiau mokosi svetur.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais net daugiau kaip trečdalis 25-60 metų gyventojų mūsų krašte turėjo aukštąjį išsilavinimą. Prof. V.Targamadzė linkusi abejoti, ar visada aukštojo mokslo diplomas atitinka įgytą kompetenciją, todėl ir vėl pirmiausia atsigręžia į mokyklą - kaip joje parengiami būsimieji studentai.

Paradoksai    

"1991 metais priimtame Švietimo įstatyme buvo labai aiškiai suformuluota centrinė vaiko pozicija: mokykla padeda jam atskleisti savo fizines, dvasines, intelektines galias, - prisiminė kartu su nacionalinės švietimo koncepcijos kūrėja dr. Meile Lukšiene dirbusi mokslininkė. - O kas įvyko po daugelio metų, akivaizdžiai rodo mūsų atliktas tyrimas."

Prof. V.Targamadzės vadovaujamų mokslininkų grupė 2010-aisiais tyrė 12-14 metų mokinių mokymosi didaktines problemas ir kai kurias mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežastis. Tyrimų duomenys nustebino pačius tyrėjus. Pavyzdžiui, keturi penktadaliai apklaustų mokinių pareiškė, kad nori būti aktyvūs mokymosi proceso dalyviai, ir įvardijo save kaip labiausiai atsakingus už mokymąsi asmenis, tačiau 75,9 proc. mokytojų teigė, kad būtent vaikų silpna motyvacija yra svarbiausi mokymosi proceso trikdžiai.

"Žinoma, nebūtinai vaikai tokią atsakomybę iš tikrųjų jaučia, tačiau tėvų reikalavimą mokytis svarbiausiu motyvu laikė tik 8,8 proc. apklaustų mokinių. Vadinasi, jie patys nori mokytis. Kas gi įvyksta mokykloje, kad vaikai netenka motyvacijos mokytis?" - klausė edukologė.

Tyrimo duomenimis, net apie 60 proc. mokytojų mano, kad labai platus yra mokymosi turinys. Jį individualizuoti, pasak prof. V.Targamadzės, - paties pedagogo kompetencija, todėl gali būti, kad mokytojai labiau orientuojasi į brandos egzaminus, o ne į bendrojo ugdymo programas. Dėl netinkamo orientyro jos ir pasidaro ne tokios, kokios turėtų būti.

Mokslininkės neįtikino ir apie 50 proc. mokytojų tvirtinimas, kad negali įgyvendinti mokymosi tikslų, nes vis dar trūksta mokymosi priemonių. Beveik trečdalis mokytojų sakė, kad mokymosi tikslai, išdėstyti 2008 metais patvirtintose pradinio ir pagrindinio (o 2011 metais - ir vidurinio) ugdymo bendrosiose programose, yra nerealūs. Edukologės manymu, tikslai gali atrodyti nepasiekiami, jei vaikai mokomi, o ne mokosi, t. y. vadovaujamasi senuoju požiūriu į mokymą, kai reikėtų padėti vaikams patiems mokytis ir atskleisti savo gebėjimus.

Daugelis mokytojų teigė, kad dirba vadovaudamiesi būtent naujuoju požiūriu į mokymąsi, tačiau net 93 proc. jų pripažino, kad pasako mokiniams mokymosi tikslus ir uždavinius, 92 proc. per pamoką nuolat primena, ką vaikai išmoko ir dar turi išmokti, ir tik apie 23 proc. leidžia mokiniams patiems planuoti savo veiklą.    

Čabuviai ir ateiviai    

"Kaltas gali būti paprasčiausias nesusikalbėjimas, - sakė prof. V.Targamadzė. - Mokytojai tiesiog gerai nepažįsta dabartinių mokinių, ir tuo nereikėtų labai stebėtis. Regis, prieš dešimtmetį mokslininkas Marcas Prensky iškėlė klausimą, kaip pavadinti šią kartą. Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dėl naujųjų technologijų poveikio dabartinių vaikų net neuronų perduodami impulsai yra kitokie."

M.Prensky pasiūlė skaitmeninių čiabuvių (angl. - "digital natives") ir skaitmeninių ateivių ("digital immigrants") terminus. Virtualioje aplinkoje čiabuviai būtų vaikai, o vyresnės kartos žmonės, tarp jų ir mokytojai, - ateiviai. Juos čiabuviai, arba skaitmeninės kartos vaikai, pasak mokslininkės, toleruoja, nors labai dažnai nesupranta, ką jie kalba, kaip gyvena. Ateiviai savo ruožtu nelabai supranta, kas vyksta čiabuvių pasaulyje.

"Kita vertus, pamirštame, kad ugdymas sietinas su vertybėmis, - pabrėžė edukologė. - Švietimo kaip esminės ugdymo funkcijos pagrindas yra vertybiniai dalykai, tačiau kyla klausimas, kodėl praėjus daugiau kaip 20 metų dar negalime pasakyti, kad bendrojo ugdymo mokyklose viskas yra gerai. Kol nėra švietimo politikos kaip nacionalinio susitarimo, kad švietimas iš tikrųjų yra prioritetinė valstybės sritis, ir ji ne tik deklaruojama, bet ir įgyvendinama, tol daug lems, kas ateina į valdžią. Kol nesusitarta dėl esminių dalykų, kyla pavojus ir ugdymo vertybėms. Negalima taip inertiškai tampyti gana konservatyvios ir inertiškos švietimo sistemos, nes gresia labai didelė vertybių sumaištis."

2009 metais VU Edukologijos katedros mokslininkų išleista monografija "Lietuvos švietimo politikos transformacijos" kaip tik ir atskleidė, kad ugdymo vertybės labai dažnai nėra išgrynintos programose, kituose dokumentuose. Per atliktą tyrimą taip pat užfiksuota, kad paprasčiausiai perrašinėjami europiniai dokumentai - dažnai neatsižvelgiant į nacionalinį kontekstą, nesuteikiant savo turinio.

"Taip daryti tiesiog nedora, nes gali virsti kultūriniu genocidu, - piktinosi prof. V.Targamadzė. - Jei tautos naujoji karta yra ugdoma ne susitartu vertybiniu pagrindu, atsiranda labai daug erdvės įvairioms manipuliacijoms, sumaiščiai ir to kultūros klodo netenkame. Kam mums tada nepriklausomybė, jei patys save kultūriniu pagrindu naikinsime?!"

Gyventi XXI amžiuje    

Praėjo daugiau kaip 20 metų, tačiau Lietuvos mokyklos dar neperėjo prie šiuolaikinio požiūrio į mokymąsi, t. y. mokymosi paradigmos, nors beveik visi, kaip ironizavo edukologė, kalba švietimo reformos žodžiais. Atestuojami mokytojai taip pat neretai kalbėjo, kaip reikėtų dirbti, o ne kaip dirbama, tačiau išmoktos švietimo reformos frazės neatitinka tikrovės.

"Konstatuoti, kad taip yra, ir nusisukti - labai lengva. Reikia ieškoti priežasčių, - sakė mokslininkė. - Kiek buvo visokių permainų, o jei mokytojas neperpranta, kodėl reikia vienaip ar kitaip dirbti?! Individualus darbas - labai sudėtingas procesas. Visi esame skirtingi ir mokytojui reikia vertinti kiekvieno vaiko skirtingumą, padėti jam atskleisti prigimtines galias, o ne įstatyti į visiems vienodas vėžes. Kitas dalykas, labai skubame klijuoti etiketes - toks ar anoks mokinys arba mokytojas, nepajėgiame diskutuoti apie trikdžius ir taip formuojame stereotipus. Jie kai kam galbūt labai parankūs, tačiau klimpstant toliau į tą liūną ir daugeliui nesugebant dirbti vadovaujantis šiuolaikiniu požiūriu į mokymąsi, neatliepsime XXI amžiaus iššūkių. Mokymasis žinių visuomenėje nėra tas pat, kas mokymasis žinojimo visuomenėje. Žinių gali turėti, tačiau ar sugebėsi jas pritaikyti?! Juo labiau kad dabar jau kalbame apie kūrybinę visuomenę, kūrybingų asmenybių žinių, gebėjimų taikymą praktiškai. Ar vykdoma reforma, rašomos programos yra nevykusi imitacija ir žaidimai, ar iš tikrųjų norime, kad mūsų tėvynėje būtų išsilavinę žmonės, pajėgūs gyventi XXI amžiuje ir turintys esminėmis vertybėmis grįstą kultūrinį pagrindą?!"

Daugelis per tyrimą apklaustų mokytojų tvirtino, kad svarbiausias dalykas yra programos, nors jos turėtų būti tik priemonės ugdymo tikslams pasiekti. Svarbiausia - vaikas. Prof. V.Targamadzė prisiminė, kad anksčiau dažnai auditorijose paklausdavo mokytojų, ką jie moko, ir sulaukdavo atsakymo: "Chemiją, fiziką, matematiką..." Ir tik kas nors prieš 10 metų nedrąsiai pasakydavo: "Vaiką".

Šiuo atveju stabdys, pasak edukologės, gali būti universitetai ir kolegijos, rengiantys pedagogus. Kita vertus, nelengva sudaryti studijų programas, kai neaišku, kokia yra švietimo politika ir kokia kompetencija turi pasižymėti pedagogai.

Pinigai ir saugumas    

Tikriausiai daugelis klaustų, argi ne pagrindinė problema, kad mokytojai mažai uždirba. Prof. V.Targamadzė neabejoja, kad mokytojų atlyginimas neatitinka jų įdėto triūso. Tačiau, pavyzdžiui, docentai universitetuose, nors jų indėlis taip pat didelis, kartais uždirba dar mažiau nei mokytojai metodininkai. Be to, docentai, kaip ir profesoriai, kas penkeri metai atestuojami.

"Gal nereikėtų taip susipriešinti lyginant. Vienareikšmiškai reikia pasakyti, kad mokytojai šiais laikais uždirba per mažai, - pabrėžė mokslininkė. - Kitas dalykas, ar mažas uždarbis yra priežastis blogai dirbti? Tegu nesusidaro klaidingas įspūdis, kad kalbu apie visus mokytojus. Sutinku labai daug puikių pedagogų ir mokyklų vadovų. Galbūt tie, kurie prasčiau dirba arba neperpranta darbo specifikos, yra labiau matomi. Iš tiesų gerai ir net pasiaukojamai dirbantys mokytojai dažniausiai net nekelia klausimo dėl atlyginimo. Taip pat negirdėjau, kad jiems šiais laikais trūktų mokymosi priemonių."

Gali būti, kaip pripažino prof. V.Targamadzė, kad pedagogai sulaukia per mažai pagalbos. Sugriauta pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistema, panaikintas Pedagogų profesinės raidos centras. Tiesa, savivaldybėse yra tam tikri švietimo ar pedagogų kompetencijos centrai, mokytojais rūpintis taip pat įpareigotas Ugdymo plėtotės centras, tačiau edukologei nerimą kelią tokios veiklos stichiškumas.

"Kas nustato, kokios kompetencijos pedagogui trūksta, ir ką jis gali pasirinkti? - klausė prof. V.Targamadzė. - Tik tai, kas siūloma. Ko nežinai, to nepasirinksi, nors ir labai tiktų. Manyčiau, kad turėtų atsirasti idėjų bankas, nacionaliniu lygiu apibendrinantis sukauptą medžiagą ir pažangiausią patirtį."

Kita vertus, pedagogai nesijaučia ir saugūs, nes programos keičiasi, o kartais, kaip pabrėžė edukologė, net egzaminų reikalavimai, programos ir užduotys nedera tarpusavyje. Kaip mokytojui padėti mokiniui pasirengti egzaminams ir apsaugoti nuo dar didesnio streso juos laikant?

Nerašytos taisyklės    

Prof. V.Targamadzė atkreipė dėmesį ir į dabartinę mokyklos kultūrą. Mokykla iškelia (jei nenurašo nuo kitų dokumentų) savo misiją ir strategiją, tačiau ne visada vertybių lygiu mokyklos kultūra sutampa su ugdymosi tikslais. Tarkime, deklaruojama, kad vaikas yra didžiausia vertybė, o mokykloje vyksta patyčios. Arba pradėtas specialiųjų poreikių vaikų (jiems dabar priskiriami ir talentingi vaikai) integravimas, o mokyklos bendruomenė nėra pasirengusi. Pedagogai nemoka dirbti. Tėvai ir mokiniai nenori, kad jų mokykloje būtų tokių poreikių vaikų, nes jiems integruotis mokytojas turi skirti daugiau dėmesio. Galiausiai patys specialiųjų poreikių vaikai patiria dar didesnę psichologinę traumą.

"O kur dar tie vaikai, kurie nepritampa bendrojo ugdymo mokyklose, nes ateina iš kitokios sociokultūrinės terpės, - kalbėjo edukologė. - Jų ir žodynas menkesnis, gal ir išvaizda kitokia. Tokiems vaikams sunkiau susikaupti, nes neretai būna neišsimiegoję ar nepavalgę, patiriantys įtampą, todėl ir psichologinės pedagoginės tarnybos ne visada tinkamai nustato  jų intelektinius gebėjimus. Atstumti juos ir padaryti paribio ar net užribio vaikais - tiesiog nedovanotina. Nereikėtų pamiršti, kad jie užaugę dažnai ir lieka Lietuvoje. Tie, kurie sugeba mokytis ir nėra paveikti socialinės atskirties, neretai išvažiuoja. Kokioje visuomenėje gyvensime, jeigu ir toliau tuos vaikus stumsime į užribį, užuot padėję jiems socializuotis ir ugdytis? Jeigu neparodysime alternatyvos, jie kaip savaime suprantamą rinksis savo šeimos gyvenimo būdą."  

Mokykla turi atlikti ne tik ugdymo, bet ir socializacijos funkciją, kai perimamos arba neperimamos bendrų susitarimų pagrindu susiformavusios normos ir taisyklės. Jos būna rašytinės ir nerašytinės. Rašytinių, kaip juokavo mokslininkė, kartais net ir nežinome, o nerašytinių labai dažnai laikomės.

Tyrimo, paskelbto dr. Rolando Zuozos disertacijoje "Mokyklos kultūros ir mokinių socializacijos sąsajos", duomenimis, daugiau kaip keturi penktadaliai miestų ir rajonų bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių savivaldybių specialistų ir daugiau nei du trečdaliai bendrojo ugdymo mokyklų mokinių iš trijų pateiktų mokyklos kultūros apibrėžimų dažniausiai rinkosi tą, kuris kaip esmines vertybes iškėlė bendruomenės narių tarpusavio santykius ir bendravimą. Kiti tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad tarpusavio santykiai ir bendravimas yra labai svarbūs tiek  mokiniams, tiek pedagogams, tiek mokyklas kuruojantiems savivaldybių specialistams.

"Vis dėlto tarpusavio santykiai mokyklose yra pažeisti, - apgailestavo prof. V.Targamadzė. - Nors dažnai kartojame: "mokyklos bendruomenė", "mūsų mikroklimatas", jei tarpusavio santykiai nėra pagarbūs ar trūksta savitarpio pagalbos, pažeidžiame esminius ugdymo principus ir apgaudinėjame patys save."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"