TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skalūnų dujos: išeitis ar pragaištis?

2012 04 26 6:00

Ligi šiol daug kas manė, kad Lietuva nuskriausta brangių naudingųjų iškasenų. Naftos čia mažai, aukso - tuo labiau, o žvyru, durpėmis ar klintimis pasaulio nenustebinsi. Tačiau energetikos ministras, neatsilikdamas nuo mados, paskelbė džiugią naujieną apie mūsų žemės gelmių lobį - skalūnų dujas, kurių Lietuvai pakaktų 30-40 metų. 

Galbūt tikrai jau netrukus ir mes galėsime didžiuotis, kad turime daug ne mažiau vertingo už naftą kuro - molio skalūno dujų. 

Tiesą pasakius, tai ne molio ir ne skalūnų, o gamtoje įprasto metano dujos, uždarytos molio skalūnų kloduose. Skalūnais geologai vadina lengvai skylančias uolienas.

Metanas sudaro didžiąją dalį gamtinių dujų, kurias kasdien naudojame buityje, jo aptinkama sąvartynuose ir kitur. O susidaro metanas pūvant be oro augalų ir gyvūnų liekanoms.

Pasak geologo Seimo nario Jono Šimėno, iš organikos - jūros gyvūnų, kurie gyveno ir krito prieš maždaug 420 mln. metų, "pasigamino" ir skalūnų dujos. "Gyvūnai ir augalai puvo užkloti nuosėdomis, uolienomis. Taip atsirado nafta bei dujos", - paprastai naftos ir dujų kilmę paaiškino J.Šimėnas.

Oficialiame Lietuvos žemės gelmių išteklių sąraše skalūnų dujų kol kas nėra, mat net geologai apie jų egzistavimą sužinojo palyginti neseniai. Vis dėlto daug kas jau mano, kad skalūnų dujos gali suteikti Lietuvai nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Trūksta, atrodo, lyg ir nedaug: patikimų duomenų, kiek šio kuro yra mūsų žemės gelmėse, ir jei jo pakanka - tereikia paimti.

Suvalkijoje ir Žemaitijoje

Manoma, kad pasaulyje skalūnų dujų yra labai daug, tačiau kol kas pramoninė jų eksploatacija vykdoma tik JAV. Lietuvos dujų asociacijos duomenimis, 2009-aisiais Jungtinėse Valstijose skalūnų dujos buvo išgaunamos 40 tūkst. gręžinių ir sudarė 6 proc. bendro šalies per metus išgaunamo gamtinių dujų kiekio. Planuojama, kad iki 2020 metų skalūnų dujos sudarys 20 proc. visų gamtinių JAV dujų. 

Europoje skalūnų dujų pradėta ieškoti 2008-aisiais. 2009 metų pabaigoje koncernas "Shell" Švedijoje, Skänės regione, pradėjo gręžinį "Lovestad-1". Netrukus analogiškas buvo pradėtas gręžti ir Danijoje. Šiuo metu Europoje vykdomas tarptautinis dujų tyrimų projektas GASH, kurį finansuoja stambios naftos kompanijos "Exxon Mobile", "Total", "StatoilHydro", "Wintershall", "Marathon" ir kitos. Šiame projekte dalyvauja 18 Europos valstybių (tarp jų ir Lietuva) ir Jungtinės Valstijos.

Intensyviai skalūnų dujų ieškoma Lenkijoje. Ši šalis net keliolikai tarptautinių naftos bendrovių išdavė licencijų. JAV energetikos informacijos administracija (EIA) skelbė, kad Lenkijoje yra apie 5,3 trln. kubinių metrų skalūnų dujų. Tačiau neseniai Jungtinių Valstijų vyriausybė informavo, esą geologams patyrinėjus paaiškėjo, jog skalūnų dujų yra tik maždaug dešimtadalis amerikiečių prognozuoto kiekio - apie 400-700 mlrd. kubinių metrų.

Vis dėlto ir šio kiekio Lenkijai pakaktų 35-65 metams, todėl gretimos valstybės ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nurodė pradėti skalūnų dujų gavybą jau 2014 metais.

Lietuvoje skalūnų dujų potencialas pirmą kartą preliminariai vertintas 2009 metais. Teorinį skaičiavimą atlikusios geologės Onytė Zdanavičiūtė ir Jurga Lazauskienė tada spėjo, kad šio kuro mūsų krašte gali būti apie 585 mlrd. kubinių metrų. Išgauti, geologių nuomone, realu gal tik keletą, geriausiu atveju keliolika procentų šio kiekio.

Tačiau ir tiek, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, pakaktų Lietuvai gamtinėmis dujomis apsirūpinti 30-40 metų. Šį turtą energetikos ministras optimistiškai įvertino 24,4 mlrd. - 73,6 mlrd. litų.

Daugiausia skalūnų dujų, kaip spėjama, yra Šilutės-Tauragės ir Kudirkos Naumiesčio - Kybartų plotuose.

Lietuviai - be patirties

"Tai labai preliminarūs duomenys. Jie nėra patvirtinti tiesioginių tikslinių tyrimų. Tiksliau įvertinti reikia papildomų tyrimų", - sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius. 

Šiems tyrimams atlikti Vyriausybės pavedimu LGT jau parengė konkurso sąlygas. "Beliko suderinti jas su aplinkos ministro sudaryta to konkurso komisija. Tačiau šios komisijos vadovas aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas dabar serga. Vis dėlto perduosime šias sąlygas Aplinkos ministerijai, galbūt ji ras kokią nors išeitį", - LŽ aiškino J.Mockevičius.

J.Mockevičius tikisi, kad konkursas skalūnų dujoms ieškoti bus paskelbtas balandžio pabaigoje. LGT vadovas dar nežino, kas bus šio konkurso dalyviai, tik neabejoja, jog tai bus ne lietuviškos ar šiuo metu Lietuvoje dirbančios užsienio bendrovės.

"Vienas pagrindinių konkurso reikalavimų - patirtis ir konkretūs darbai ieškant skalūnų dujų ar net išgaunant jas. Jokia Lietuvoje dirbanti kompanija tokios patirties neturi", - aiškino LGT direktorius.

Taigi vienas skalūnų dujų gavybos kritikų argumentų, kad ir šiuos išteklius gali perimti užsienio verslininkai, kaip perėmė naftą, durpes ir kitus svarbesnius mūsų gamtos išteklius, turi pagrindo.

Pasak J.Lazauskienės, Žemės gelmių įstatymas ir kiti Lietuvos teisės aktai nenurodo, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti išduodami tik Lietuvos bendrovėms arba priešingai. Juos naudoti gali konkursą laimėję juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Pagal Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatus, komisija konkurso laimėtoju turėtų pripažinti tą dalyvį, kuris pasiūlė didžiausias investicijas geologinio tyrimo darbams atlikti, telkiniui plėtoti ir aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

Paraiškoms pateikti bus skirti 3 mėnesiai. "Juk konkurso dalyviai turės parengti geologines, technologines, investicines programas. Teks atsižvelgti į Lietuvos geologines sąlygas ir naudotis mūsų turima archyvine informacija. Tad tik po 120 dienų žinosime, kiek yra paraiškų skalūnų dujoms tyrinėti ir išgauti", - teigė J.Mockevičius.

Brangiau negu Amerikoje

J.Lazauskienės paprašiau papasakoti, kaip būtų išgaunamos skalūnų dujos Lietuvoje. "Tam naudojami horizontalūs gręžiniai, - aiškino geologijos specialistė. - Iš pradžių išgręžiamas vertikalus gręžinys, kuris tam tikrame gylyje nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi. Vėliau hidraulinio plėšymo metodu suplėšomi molio skalūnų sluoksniai, juose sukuriamas mažų mikroplyšių tinklas. Tam į uolienas dideliu spaudimu pumpuojama skysto mišinio (apie 8-16 mln. litrų skysčio), kurį sudaro vanduo ir smėlis (450-680 tonų) bei specialūs cheminiai priedai.

Vėliau pumpavimas sustabdomas ir hidrauliniam plėšymui naudotas skystis kartu su požeminiu vandeniu bei angliavandeniliais (nafta bei dujomis) pradeda kilti į paviršių. Angliavandeniliai atskiriami ir nukreipiami į talpyklas. Šis hidraulinio plėšymo procesas turi vykti nuolatos, nenutrūkti, be to, reikia daugybės gręžinių."

Ji pabrėžė, kad molio skalūnų dujų ir naftos tyrimai bei gavyba yra sudėtingesni ir brangesni už įprastinių angliavandenilių (dujų ir naftos) išgavimą, nes gręžinio didesnės sąnaudos, gręžinių reikia daugiau, be to, tenka utilizuoti hidrauliniam plėšymui naudojamą vandenį.

"Europoje šių išteklių gavyba būtų brangesnė ir sudėtingesnė nei JAV dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų, skirtingos teisinės bazės ir kitko", - vardijo J.Lazauskienė. Aktualūs tampa žemės nuosavybės, saugomų teritorijų, infrastruktūros (kelių, transporto srautų) ir kiti klausimai.

Specialistai rekomenduoja atlikti tyrimus maždaug penkiose Lietuvos vietose. Kiekvienoje jų būtų išgręžta po 10 gręžinių. A.Sekmoko skaičiavimu, gręžinys kainuotų apie 4-5 mln. JAV dolerių, tad visi tyrimai - apie 250 mln. JAV dolerių (daugiau negu pusę milijardo litų). Ar tai nevirs dar viena pinigų plovykla, kaip dabar įvairios galimybių studijos įgyvendinant energetikos projektus? Kiek gali užtrukti žvalgybos, pasirengimo eksploatuoti darbai?

"Remiantis Lenkijos, kurioje šių išteklių tyrimai aktyviai vyksta jau kelerius metus, patirtimi, galima prognozuoti, kad pramoninė gavyba gali prasidėti ne anksčiau kaip po 13-20 metų nuo pirmųjų teigiamų tyrimų rezultatų. Tačiau suradus angliavandenilių išteklius, dar reikia įrodyti jų pramoninės gavybos rentabilumą, t. y., kad kiekis pakankamas ir verta investuoti į gavybą. O investicijos būtų didžiulės", - sakė geologė J.Lazauskienė.

Žalieji kritikuoja

"Žydrosios Lietuvos vilties" - skalūnų dujų - projektas turi ne tik daug entuziastų, bet ir priešininkų. Tarp pastarųjų - žaliųjų organizacijos. "Skalūnų dujos laimės neatneš", - pranašauja Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. Pasak jo, mes tikime tuo, kuo norime tikėti, bet gyvenimas jau ne sykį parodė, kad tokie lūkesčiai nė karto nepasitvirtino. 

"Mūsų valstybė ir visuomenė iš lietuviškų gamtinių išteklių eksploatavimo iki šiol naudos beveik neturėjo arba turėjo niekingai mažai - didžioji dalis pelno atitenka privačioms, neretai užsienio kompanijoms. Per 20 nepriklausomybės metų jos už mūsų naudingąsias iškasenas susikrovė didžiulius turtus, o mūsų krašto gyventojai tegavo špygą.

Taip yra todėl, kad Lietuvos politikai įteisino nuostatą, jog valstybė nedalyvauja žemės gelmių turtų eksploatavimo procese. Nors pagal Konstituciją žemės gelmių turtai išskirtinai priklauso valstybei, t. y. jos gyventojams, bet naudoti šiuos turtus valstybė atiduoda beveik už ačiū privačioms kompanijoms.

Tai - tipiška ekonomiškai neišsivysčiusių trečiųjų šalių politika. Šiuo požiūriu Lietuva nesiskiria nuo Nigerijos. O, pavyzdžiui, Norvegijoje yra priešingai: ten naftą išgauna, perdirba ir parduoda valstybinės kompanijos, todėl Norvegija kasmet net atideda 2-3 mlrd. eurų ateičiai, kai pasibaigs naftos ir dujų ištekliai", - dėstė R.Braziulis.

Be to, žaliųjų įsitikinimu, skalūnų dujų paieškos ir gavyba labai pakenks gamtai. "Juk į gręžinį tokiu atveju pumpuojami aplinkai pavojingi chemikalai, kurie gali užteršti geriamąjį vandenį. Be to, skalūnų dujos ne visos surenkamos, dalis jų patenka į atmosferą. Tai jau paaiškėjo Amerikoje, kurioje išgręžta daug gręžinių. Tarša ten pakenkė žmonėms ir gyvūnams, kai kurios teritorijos tapo nebegyvenamos. Kaip atrodys cheminių kokteilių ežerai prie Nemuno? Kur garantija, kad jie nenugarmės į Nemuną, o iš jo - į Baltijos jūrą?" - klausė Žaliųjų judėjimo lyderis.

Jis priminė, kad neseniai dėl šių priežasčių skalūnų dujų tyrimus ir gavybą savo teritorijoje uždraudė Prancūzija.

Tačiau skalūnų dujų gavybos šalininkai tvirtina, jog tokie žaliųjų argumentai - Rusijos "Gazprom" nuopelnas. Mat ši galinga kompanija brangiai parduoda Lietuvai rusiškas dujas ir nesuinteresuota, kad mūsų kraštas turėtų savo kuro.

"Tikėtina, kad bus pasitelktos visos įmanomos priemonės, tad turime laukti ir tikėtis visko, kas padėtų išsaugoti rusų monopolį Lietuvoje. Gali būti pasitelkta žaliųjų propaganda, pasirodyti pseudoekspertų komentarų, tikėtini teisminiai ginčai. Ne naujiena būtų ir įsikišimas į rinkimus, finansuojant tuos politikus, kurie pažadėtų sužlugdyti energetinės nepriklausomybės planus", - perspėjo vienas Lietuvą šiuo metu valdančios Tėvynės sąjungos veikėjų Seimo narys Kęstutis Masiulis.

R.Braziulis į tai atšovė trumpai: "Mums tokie kaltinimai - ne naujiena, seniai pripratome."

Įtakos gamtai dar netyrė

O ką apie tai mano patys geologai? "Tradicinių angliavandenilių išteklių (naftos ir dujų) gavyba Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nesukelia ekologinių problemų. O kaip bus su skalūnų dujų gavyba - kol kas nežinome. Europoje dar nėra parengta nė vienos tikslinių tyrimų duomenimis paremtos molio skalūnų dujų tyrimo (nes gavyba Europoje dar nevykdoma) poveikio aplinkai studijos. JAV vyriausybės užsakymu hidraulinio plėšymo poveikio aplinkai tyrimų ataskaita turi būti baigta tik 2013 metais.

Lenkijoje, kur molio skalūnų tyrimai plėtojami akyviausiai visoje Europoje, numatoma panašią studiją parengti 2012-2013 metais. Toje šalyje kiekvienam molio skalūnų dujų tyrimo gręžiniui parengiamas poveikio aplinkai vertinimas. Lenkijos specialistai teigia iki šiol neigiamo poveikio aplinkai atvejų neužfiksavę", - tvirtino J.Lazauskienė.

Ji pridūrė girdėjusi, kad hidraulinio molio skalūnų dujų plėšymo darbai uždrausti ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje.

"Buvo uždraudusi tai daryti ir Bulgarija, tačiau neseniai vėl pradėjo tirti savo dujų išteklius. Manau, šie draudimai atsiranda dėl Europos Parlamento ir kitų politikų bei verslininkų interesų. Amerikietiškoji hidraulinio plėšymo technologija tinkama, reikia tik atsakingai įrengti gręžinį.

Problemų kiltų tik tada, jei pradėtume intensyviai išgauti skalūnų dujas daugybėje gręžinių. Tada reiktų statyti vandens valymo įmones, nes gręžiniuose panaudoto ir nevalyto vandens į aplinką išleisti negalima. Tačiau jei dujų būtų daug - viskas būtų padaryta kaip reikia. O jei jų bus mažai, tai ir investuoti neapsimokės", - svarstė LGT vadovas J.Mockevičius.

Pranašauja katastrofą

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas geologas J.Šimėnas LŽ sakė esąs už tai, kad Lietuvos valstybė kol kas, bent 10 metų, neinvestuotų į skalūnų dujų paieškas ir gavybą. 

"Tai pernelyg rizikinga, - aiškino J.Šimėnas, - nes galbūt dujų yra per mažai, kad valstybei apsimokėtų investuoti. Mūsų kraštas ir taip neturtingas. Tegul į gręžinius investuoja privatūs verslininkai, užsienio kompanijos. Net jei jos ir ras pakankamai dujų bei pradės jas eksploatuoti, mūsų šalis nieko nepraras, nes už tas dujas gaus pajamų. Mes savo naftos gavybą perdavėme užsieniečiams, o skalūnų dujų verslas yra dar rizikingesnis."

Garsus geologas, tarptautinių Hidrogeologų, Geotermijos, Šiaurės šalių hidrologų, Amerikos naftos geologų asociacijų narys akademikas Vytautas Juodkazis Lietuvoje ir pasaulyje išgarsėjo Baltijos baseino požeminio vandens išteklių tyrimais. Profesoriaus paklausiau, ką jis mano apie skalūnų dujų paieškas ir gavybą mūsų krašte.

"Įdomu būtų išgręžti keletą gręžinių ir išsiaiškinti, ar tikrai tų dujų yra. Tačiau išgauti jų kol kas neverta, nes gera išgavimo technologija dar neišrasta. Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį. Tai būtų Lietuvos katastrofa.

Dabar daug kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, be to, norima statyti atominę elektrinę. Tad kam investuoti į skalūnų dujas?" - stebėjosi profesorius V.Juodkazis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"