TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skambi retorika – tik raumenims demonstruoti

2014 01 28 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuskambėję Rusijos ketinimai užsienyje, taip pat ir Baltijos valstybėse, steigti mokyklas, kuriose būtų mokoma pagal „rusiškus standartus“, Lietuvoje negali būti įgyvendinami – to neleidžia mūsų šalies įstatymai.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginiai, esą jo šalis artimiausiu metu užsienyje savo lėšomis pradės steigti mokyklas, kuriose mokymas vyks remiantis „rusiškais standartais“, sukėlė nemažą audrą. Kaip pažymi politologai, jie pasirodė tuo metu, kai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vyksta aštrios diskusijos dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo, švietimo.

Lietuvoje šiuo metu veikia 65 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose pagal mūsų šalies švietimo programą galima mokytis rusų kalba. Jas lanko 14,8 tūkst. vaikų. Kad nėra poreikio steigti naujų mokyklų, sutinka ir Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė.

Pagalbos iš šalies nereikia

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuva yra unikali šalis, turinti išplėtotą mokyklų tautinių mažumų kalba, tarp jų ir rusų, tinklą. Moksleiviai nuo pirmos iki dvyliktos klasės visus dalykus gali mokytis gimtąja rusų kalba iš originalių, specialiai jiems parašytų vadovėlių, kurių autoriai žinomi slavistai, mokslininkai. Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas tautinių mažumų mokykloms leidžiama komplektuoti mažesnes klases negu lietuviškose. „Todėl Lietuvai nėra jokio poreikio steigti paralelinio mokyklų rusų dėstomąja kalba tinklo“, - tvirtino A.Butkevičius.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad kol kas negauta jokio oficialaus Rusijos prašymo steigti naujas mokyklas. Jis taip pat pažymėjo, kad mūsų šalyje nestinga mokyklų, kuriose vaikai gali mokytis rusų kalba. „Lietuva sudaro puikias sąlygas tautinių mažumų švietimui, ir nemanau, kad mums reikėtų pagalbos iš šalies“, - pabrėžė ministras.

Neatmeta juodžiausio scenarijaus

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, kad Lietuvoje steigti mokyklas, kuriose būtų mokomasi remiantis „rusiškais standartais“, nerealu. „Su kitokia nei apibrėžta mūsų Švietimo įstatymo tiksluose ir uždaviniuose programa tai iš viso neįmanoma“, - aiškino ji. A.Pitrėnienė įsitikinusi, kad šiandien Lietuvoje nėra jokio poreikio steigti Rusijos finansuojamų mokyklų. Pasak jos, tautinių mažumų moksleiviams sudaromos geros sąlygos mokytis.

S.Lavrovo pagarsintus Rusijos ketinimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė vertina kaip sudedamąją šios šalies elgesio kaimynių valstybių atžvilgiu dalį. Kaip ir informacines atakas, bandymus daryti įtaką mūsų politiniams, ekonominiams, energetiniams procesams.

R.Juknevičienė pažymėjo, kad Rusijos pareiškimas „labai įdomiai sutampa su agresyvia Valdemaro Tomaševskio veikla“. Nors kaimynų šalies inspiruotas rusiškų mokyklų steigimas neatitiktų Lietuvos įstatymų, esą viskas priklausys nuo to, kiek prorusiškos orientacijos politikų, kurie gali bandyti „pagelbėti“ tai įgyvendinti, atsiras mūsų šalyje. „Neatmetu ir juodžiausio scenarijaus, jeigu į prezidento postą, Vyriausybę pavyktų išrinkti politines jėgas, kurios toleruotų tokius siūlymus“, - samprotavo konservatorė.

Svarbu neužkibti ant kabliuko

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad planai dėl mokyklų yra Rusijos užsienio politikos posovietinėje erdvėje dalis. „Ir labiau užsienio negu švietimo politikos, nes reikia atkreipti dėmesį, kas deklaruoja šias intencijas. Šį projektą kuruoja „Rossotrudničestvo“ – institucija prie Užsienio reikalų ministerijos. Institucijai pradėjus vadovauti Konstantinui Kosačiovui, jos biudžetas padidėjo, vis dažnesnis šnekėjimas apie Rusijos švelniąją galią ir jos stiprinimo galimybes“, - pasakojo ekspertas.

Koncepcija „Rusiška mokykla užsienyje“ plėtojama nuo 2011-ųjų. Joje įvardytos keturių tipų mokyklos. Pavyzdžiui, pirmojo tipo ugdymo įstaigose būtų mokomasi pagal rusišką sistemą, o jas baigę moksleiviai gautų rusišką atestatą. Antrojo tipo mokyklose būtų mokomasi rusų kalba, bet tik dalis programų būtų rusiškos. Trečiojo tipo mokyklų veiklą reguliuotų ir programą nustatytų valstybės, kuriose jos veiktų. Ketvirtajam tipui priklausytų sekmadieninės mokyklos. Pasak N.Maliukevičiaus, pirmosios mokyklos mūsų šalyje neįmanomos. Tačiau kultūrinio tipo mokyklos turi potencialo kada nors atsirasti. „Bet į tai žiūriu labai skeptiškai. Atkreipkite dėmesį į kitus kultūrinius politinius projektus, kuriuos Rusija vykdo. Lietuvoje tai stringa. Kalbu konkrečiai apie Maskvos namų statybą Vilniuje. Šis projektas, galima sakyti, virsta savotišku vaiduokliu – statomas jau apie dešimtmetį“, - atkreipė dėmesį politologas.

N.Maliukevičius mano, kad pareiškimais apie mokyklas Rusija bando "pademonstruoti raumenis". Esą verta susimąstyti, kodėl šiuo metu, kai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse vyksta diskusijos dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo, švietimo, šis klausimas iškilo viešojoje erdvėje. „Manau, tai yra savotiškas strategijos „Skaldyk ir valdyk“ tolesnis vykdymas. Mums, manau, svarbiausia neužkibti ant šito kabliuko ir labai pragmatiškai, valstybiškai žiūrėti į šį reikalą. Juk visi Rusijoje taip įvardijami tėvynainiai, visos jų problemos yra mažiausia Rusijos problema. Visų pirma jos turi būti mūsų problemos, mes jas turime efektyviai spręsti“, - įsitikinęs ekspertas.

Rusiškų standartų nereikia

Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkei E.Kanaitei nesuprantamas ažiotažas, kilęs po S.Lavrovo žodžių. Esą pagal mūsų šalies įstatymus Lietuvoje galima kalbėti tik apie Rusijos finansuojamas sekmadienines mokyklas, galbūt ugdymo įstaigą prie diplomatinės atstovybės. „Mokyklų pagal rusiškus standartus mums nereikia“, - sakė E.Kanaitė. Nors, kaip ji pridūrė, kasmet studijuoti į Rusiją išvyksta apie 100 rusakalbių abiturientų.

Anot E.Kanaitės, rusiškų mokyklų tinklas mūsų šalyje yra pakankamas, veikia ir sekmadieninės ugdymo įstaigos. Jos nuomone, Rusija galėtų galvoti ne apie naujų įstaigų steigimą, o apie jau veikiančių paramą vadovėliais, kompiuterine bei kita įranga ir pan. Vis dėlto E.Kanaitė teigė, kad rusų tautinė mažuma nėra patenkinta situacija švietimo srityje. Esą daug problemų kilo dėl Švietimo įstatymo pataisų, lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo. „Visada sakau, kad gyvename Lietuvoje, turime šnekėti lietuviškai, gyventi pagal mūsų šalies įstatymus. Dėl to nesiginčijame, tai yra a priori. Bet kalbame, kad turi būti pereinamasis laikotarpis“, - tvirtino ji.

***

Užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų ugdymo programos Lietuvoje gali būti pradėtos vykdyti gavus Vyriausybės pritarimą ir švietimo ir mokslo ministro sutikimą. Tokias programas gali būti leidžiama vykdyti tik tada, jei jos neprieštarauja Švietimo įstatyme numatytiems švietimo tikslams ir principams, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui bei kitiems Lietuvos teisės aktams.

Pagal užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų programas mokomasi keliose šalies mokyklose. Tarptautinio bakalaureato – ugdymo programos, pagal kurią dirba mokyklos visame pasaulyje – diplomo programas vykdo 5 Lietuvos mokyklos: Šiaulių Didždvario, Tauragės „Versmės“ ir Kauno jėzuitų gimnazijos, Vilniaus licėjus ir Tarptautinė Amerikos mokykla sostinėje.

Vilniaus prancūzų vidurinė ir Tarptautinė Amerikos mokyklos įgyvendina Prancūzijos ir JAV mokymo programas. Šios mokyklos daugiausia skirtos diplomatų, Lietuvoje dirbančių verslininkų vaikams, kad vėliau grįžę namo jie galėtų tęsti mokslus pagal savo šalies programas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"