TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skambių pažadų politikai neatsisako

2010 05 03 0:00
Nemažai rinkėjų prie balsadėžių privilioja politikų pažadai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kovodamos dėl valdžios partijos prieš rinkimus dosniai žarstė pažadus. Dauguma rožinių įžvalgų dabar kelia juoką pro ašaras, tačiau politikai teisinasi, esą laiko pažadams tesėti dar apstu - Seimo kadencija tik įpusėjo.

Seimo narių skaičius sumažėjo. Senjorai džiaugiasi oria senatve, vidutiniškai kas mėnesį gaudami 1,5 tūkst. litų pensiją. Vidutinis atlyginimas krašte viršija 3,5 tūkst. litų, minimalus darbo užmokestis siekia 1,4 tūkst. litų. Pailgėjo gyvenimo trukmė: vidutiniškai gyvename kaip kiti europiečiai - 78 metus. Tapome vieni laimingiausių pasaulio gyventojų, dėl valdžios pastangų Lietuvos gyventojų vis daugėja, o 2050 metais mūsų bus jau 4 milijonai.

Lietuva užsienio investuotojus traukia it medus bites, nes atsidūrė tarp 20 verslui palankiausių pasaulio valstybių. Korupcijos vis mažiau, neatsiranda naujų mokesčių, valstybės biudžetas - be deficito.

Norėtumėte, kad taip būtų? Seimo rinkimus laimėjusios partijos tikina dar turinčios laiko tesėti šiuos ir kitus pažadus.

Baltijos tigro šuolis

Prieš rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė 230 puslapių partijos programą. Joje išvardijo pagrindines krašto problemas ir pateikė jų sprendimo būdus. Tada TS-LKD žadėjo sušvelninti ir pamažu išgyvendinti pagrindines socialines negeroves, ryžtingai spręsti paveldėtas problemas. Kaip pagrindinis tikslas įvardytas siekis reformuoti politinės administracinės sistemos vadybos stilių ir kultūrą, užtikrinti fizinį, teisinį ir socialinį gyventojų saugumą, mažinti socialinę atskirtį bei kelti kaimuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę.

"Kad Lietuva taptų tikru Baltijos tigru, turime nedelsdami ekonomikoje išnaudoti žinias, kūrybiškumą ir aukštąsias technologijas", - 2008 metų pabaigoje tvirtino konservatoriai.

Dalį pažadų TS-LKD tesėti pavyko: pagal partijos supratimą suvaldyta ekonomikos krizė, atsisakyta dalies lengvatinių mokesčių tarifų, išardyta "Leo LT", pakeista Vyriausybės kanceliarijos struktūra, bandoma pritraukti užsienio investicijų. Tačiau nemažai TS-LKD vardytų ketinimų dabar rinkėjams gali pasirodyti net ironiški.

Gražūs pažadai

Prieš rinkimus konservatoriai kalbėjo, kad 2009-aisiais visiems mokytojams bus keliami atlyginimai, o po ketverių metų vidutinis jų darbo užmokestis bus bent 18 proc. didesnis už vidutinį atlyginimą.

Tuomet TS-LKD nematė būtinybės ilginti pensinį amžių, apie tai prabilta tik dabar. "Ilginti pensinį amžių dar nematome galimybių, nes mūsų šalyje gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse, ne tokia palanki ir socialinė aplinka. Tačiau jei dėl demografinių pokyčių bei emigracijos ims trūkti darbo jėgos, toliau blogės dirbančiųjų ir pensininkų santykis, būsime priversti svarstyti", - aiškino jie.

Išskirtinis rūpestis anuomet žadėtas ir šeimoms. Esą šeimoje gimus antram ir kiekvienam kitam vaikui, bus progresyviai didinamos išmokos ir lengvatos. Iki 18 metų santuokoje vaikus išauginusius tėvus žadėta atleisti nuo mokesčių. Planuota nustatyti, kad iki pilnametystės vaikus užauginę tėvai įgis teisę į specialią socialinio draudimo pensijos dalį, priklausančią nuo atžalų uždarbio.

Dešinieji taip pat žadėjo įtikinti partnerius Briuselyje ir Vašingtone, kad būtų inicijuotos derybos su Rusija dėl okupacinės žalos atlyginimo. Keleivių patogumui norėjo siekti įdiegti "vieno bilieto" sistemą, leidžiančią naudotis keliomis transporto rūšimis, stabdyti kaimo tuštėjimą ir pan.

Verslui palanki valstybė

Liberalų sąjūdis (LS) prieš Seimo rinkimus pristatė 10 puslapių programą "Tavo galimybių Lietuva". Joje siūlyta valstybės pastangas sutelkti į visuomenės gyvenimo sritis, kurių pokyčiai skatintų žmonių gerovės kilimą, užtikrintų kokybiškas viešąsias paslaugas, stiprintų krašto konkurencingumą.

Visuomenės saugumu žadėta rūpintis arčiau žmonių skiriant dirbti daugiau tinkamai aprūpintų policijos pareigūnų. Kalbėta ir apie pertvarkas teismų sistemoje.

LS ketino sukurti verslui ir ekonomikai augti palankią aplinką. Pagal jų pažadus kitąmet Lietuva turi būti tarp 20 verslui palankiausių pasaulio valstybių. Nuo šiemet valstybės biudžetas turėjo būti be deficito.

Vyriausybė gerokai sumažino bibliotekų finansavimą. Tačiau prieš rinkimus LS žadėjo dėti pastangas, kad kaimų, miestelių bibliotekos bei kultūros centrai taptų bendruomenių traukos vietomis. LS rinkėjus tikino, kad tęs kaupiamuoju draudimu grindžiamo pensijų modelio kūrimą.

Laiminga Lietuva

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) rinkimų programa "Geresnė Lietuva" taip pat nėra visiškai įgyvendinama. Iš Ūkio ir Aplinkos ministerijų žadėta sukurti Ateities ministeriją. Planuota, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą iki 2015 metų mūsų kraštas bus tarp 10 skaidriausių valstybių. Pagal laimės indeksą - tarp 15 laimingiausių šalių. Pensija, liberalcentristų pažadais, turi leisti gyventi, o ne išgyventi ir siekti 1,5 tūkst. litų.

Remiantis LiCS programa, mokesčiai turėjo būti mažinami atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų. Valstybės biudžetas turėjo būti formuojamas be deficito.

Kita valdančiosios koalicijos partnerė - Tautos prisikėlimo partija (TPP) - taip pat nešykštėjo pažadų rinkėjams. Partijos pirmininkas Arūnas Valinskas ne kartą tikino, kad Seimo nario atlyginimą sieks sulyginti su vidutine pensija ar stengsis sumažinti parlamentarų skaičių. Viduriniosios klasės augimą žadėta skatinti mažiau uždirbantiems visuomenės nariams garantuojant proporcingai mažesnius mokesčius.

Trūksta palaikymo

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma LŽ aiškino, kad paprastai partijų rinkimų programose surašomi maksimalūs siekiai. Įgyvendinti juos be išlygų esą galima tik būnant vieniems valdžioje. "Koalicijoje esame su trimis partneriais ir dar turime paisyti opozicijos. Sunku įsivaizduoti, kad tokiomis sąlygomis galėtume įgyvendinti visą rinkimų programą. Dalis mūsų nuostatų partneriams nėra priimtinos", - pažymėjo jis.

J.Razma įsitikinęs, kad konservatoriai laikosi prieš rinkimus numatytos politikos krypties. Esą, kaip ir žadėta, vykdoma valstybės tarnybos pertvarka, suaktyvinta "Saulėlydžio" komisijos veikla, naikinamos apskritys, vyksta pertvarkos energetikos sektoriuje. Tesėti dalį kitų pažadų trukdo pinigų trūkumas.

Viščiukus skaičiuos vėliau

LS pirmininkas Eligijus Masiulis nesuka sau galvos, kad jo partijai taip pat ne itin sekasi tesėti rinkimų pažadus. Esą apie tai kalbėti per anksti, nes Seimo kadencija dar nė neįpusėjo. "Viščiukus skaičiuoja rudenį. Tad atsakyti už visai kadencijai duotus pažadus per anksti", - sakė jis.

E.Masiulis pažymėjo, kad LS trukdo kelios priežastys. Pirmiausia, partija Seime turi 11 balsų. Todėl, anot E.Masiulio, LS gali įgyvendinti tik 1/14 visų pažadų. Be to, koją gražioms iniciatyvoms kiša ekonomikos sunkmetis.

Seimo LiCS frakcijos seniūnas Jonas Liesis LŽ aiškino, kad liberalcentristai savo pažadus stengiasi tesėti. Anot jo, LiCS pastangomis nepadidintos "Sodros" įmokos, kelią Seime skinasi tiesioginiams merų rinkimams būtinos pataisos, vyksta sveikatos sistemos reforma, naikinamos apskritys.

Lengva apžavėti

Politologas Algis Krupavičius pažymėjo, kad renkama valdžia Lietuvoje nėra atskaitinga visuomenei. "Todėl prieš rinkimus pažadai dalijami į kairę ir dešinę. Labai dažnai jie yra nepamatuoti, neįvertinamos jų įgyvendinimo priemonės", - LŽ pabrėžė jis.

Natūralu, kad į valdžią patekusios partijos nepajėgios vykdyti nerealių įsipareigojimų. "Taip pat, nepriklausomai nuo partijų ideologijų ar rinkimų nuostatų, dažnai reikia vykdyti į ekonominės-socialinės tikrovės iššūkius reaguojančią politiką. Darbą pradėjus dabartinei valdančiajai koalicijai siautė finansų krizė. Padėtis buvo nepalanki, o išdalyti pažadai - toli nuo tikrovės, todėl dalis jų ir liko neištesėti", - paaiškino A.Krupavičius.

Politologo teigimu, partijoms manipuliuoti visuomene lengva, nes nemažai gyventojų yra menkai išprusę ir nėra tinkamai informuoti apie įvairius procesus. Dėl to nemažai kaltės tenka patiems politikams. Esą partijoms naudingiau valdyti mažai politinėse aktualijose, ekonominiuose ir socialiniuose reikaluose susigaudančius rinkėjus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"