TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skambūs reikalavimai jautraus ginčo neišspręs

2011 09 24 0:00
Į mitingą prie Seimo vakar susirinko daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.
Petro Malūko nuotrauka

Nerimstančios aistros dėl naujojo Švietimo įstatymo vakar į mitingą prie Seimo subūrė kelis tūkstančius tautinių mažumų atstovų. Jie reikalavo "netraiškyti" jų teisės į gimtąją kalbą, o mūsų krašto valdžios atstovai pabrėžė, kad tokios akcijos nepadės siekti sutarimo.

Vakar popietę prie Seimo į lenkų organizacijų surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 2 tūkst. tautinių mažumų atstovų, nors anksčiau prognozuota, kad priešintis naujojo Švietimo įstatymo nuostatoms susirinks 5-10 tūkst. žmonių. Mitinguotojai laikė plakatus "Prezidente, apginkite mus!", "Diskriminavimo ir nutautinimo politikai - ne!", "60 000 piliečių parašų jėga". Tautinių mažumų atstovai reikalavo, kad jų mokyklose daugiau dalykų būtų dėstoma gimtąja kalba, atšaukti valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzamino suvienodinimą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad tokios akcijos tik kursto neapykantą tarp lenkų ir lietuvių.

Mitinguotojus atvežusių autobusų virtinė prie Seimo rūmų ėmė formuotis dar prieš valandą. Aptvertoje teritorijoje susirinkusius tautinių mažumų atstovus stebėjo gausios policijos pajėgos. Mitingas itin sudomino Lenkijos žurnalistus, kai kurie jų įspūdžius iš renginio tiesiogiai transliavo į gimtąją šalį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis LŽ pareiškė, kad nuo liepos 1-osios įsigaliojusios Švietimo įstatymo nuostatos turi būti panaikintos. "Vyriausybė privalo matyti realią padėtį ir įsiklausyti į savo piliečius. Kol įstatymas galioja, tol yra konfliktas. Įstatymą reikia stabdyti ir ieškoti išeities", - aiškino jis.

Iš tribūnos į mitingo dalyvius kreipęsis Vilniaus rajono vicemeras Gabrielius Janas Mincevičius buvo kur kas labiau kategoriškas. "Kyla klausimas, ar Lietuva - teisinė valstybė, jei surinkti 60 tūkst. piliečių parašų yra beverčiai. Mes čia visą laiką gyvenome ir negalima rodyti pirštu, kur išvažiuoti, jeigu mūsų netenkina dabartinė situacija", - pareiškė jis.

Vakar Vilniuje vyko dar viena protesto akcija. Vidurdienį partijos "Tvarka ir teisingumas" organizuotas mitingas prie Vilniaus rajono merijos sutraukė tik kiek daugiau nei 100 žmonių. Jie reikalavo išsaugoti lietuvišką mokyklą Veriškėse.

Kaip LŽ teigė vienas mitingo organizatorių, Seimo "tvarkiečių" seniūnas ir opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis, palaikymo laukta kur kas didesnio, kadangi leidimas buvo gautas susiburti 300 žmonių. "Mitinge išdėstėme savo požiūrį į problemas ir Vilniaus rajono merijos atstovams perdavėme kreipimąsi dėl lietuviškos mokyklos Veriškėse išsaugojimo", - sakė parlamentaras. Anot jo, su mitinguotojais susitikę merijos darbuotojai išsakė savo versiją. Esą Vilniaus rajone vykdoma mokyklų reorganizacija lietuviškų klasių nepalies. "Tačiau musų tai neįtikina. Greičiausiai tai yra tik pirmieji žingsniai naikinant lietuviškas mokyklas. Mes už atvirą ir racionalų iškilusių problemų tarp tautinių mažumų sprendimą, tačiau viskas turi vykti nesikišant politikams iš užsienio", - pabrėžė V.Mazuronis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"