TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skandalinga saviveikla patyrė fiasko

2010 01 12 0:00

Kultūros ministerijos klerkai, brukantys Seimui neatsakingai parengtą naują Visuomenės informavimo įstatymo redakciją, sulaukė griežto atkirčio.

Parlamento vadovybė vakar jiems pažėrė priekaištų ne tik dėl neprofesionaliai atlikto darbo, bet ir dėl kompetencijos viršijimo. Seimo pirmininkė Irena Degutienė patikino, kad įstatymo projektas nebus svarstomas ar priimamas ypatingos skubos tvarka. Parlamente veikiausiai bus suburta darbo grupė, kuri peržiūrės valdininkų pasiūlymus.

Priskaldė malkų.

Prieš pusantrų metų prie Kultūros ministerijos sudarytai darbo grupei buvo pavesta į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, susijusią su televizijos programų transliavimu. Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjo Laimono Ubavičiaus vadovaujama grupė savo iniciatyva peržiūrėjo ir kitus, su minėta direktyva nesusijusius įstatymo straipsnius ir pateikė naują jo redakciją. Būtent ši saviveikla ir sulaukė didžiausios kritikos. Pavyzdžiui, projekte iš viešų asmenų apibrėžimo buvo išbraukta valstybės politiko sąvoka, gerokai susiaurintas viešosios informacijos skleidėjo apibrėžimas.

"Kodėl jūs įlindote į dalykus, kurie jums nepriklausė? Priskaldėte malkų", - susitikime su projekto rengėjais piktinosi Seimo pirmininkė I.Degutienė. Ji pabrėžė iš įvairių visuomenės grupių sulaukusi daugybės neigiamų pateikto projekto vertinimų, todėl negali būti nė kalbos, kad įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip prašė Vyriausybė. "Seimo nariai tikrai atmes tokį nekokybišką projektą", - tikino I.Degutienė. Jai pritarė Seimo vicepirmininkai Raimondas Šukys ir Česlovas Juršėnas.

Politikas nėra pareigūnas

"Manau, kad prie šio įstatymo projekto reikėtų dar rimtai padirbėti, išgryninti ir pašalinti akivaizdžias klaidas", - sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. Jis mano, kad tobulinant projektą, be kita ko, būtina sureguliuoti kai kuriuos iki šiol neapibrėžtus dalykus - užsakomosios informacijos pateikimą, socialinę reklamą. V.Valentinavičius sutiko, kad valstybės politikų išbraukimas iš viešųjų asmenų sąvokos - nepriimtinas dalykas. "Apmaudu, kad diskusija, kuri dėl šio įstatymo reikalinga, prasideda per vėlai", - apgailestavo premjero patarėjas.

L.Ubavičius tikino, kad politikai iš viešųjų asmenų sąrašo niekur "nedingo", jie esą telpa į pareigūnų sąvoką. Vartoti įstatyme tokį terminą neva rekomendavo Vidaus reikalų ministerijos teisininkai. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas R.Šukys teigė, kad pagal teisės aktus valstybės politikai nepriklauso pareigūnų kategorijai.

"Tikiuosi, kad jus kažkas suklaidino, o ne specialiai gudravo", - sakė jis.

Nieko nežinojo

Įstatymo projektas gerokai nustebino ir žiniasklaidos organizacijų vadovus. Jie teigė, kad rengiant naują redakciją jų nuomonės niekas neklausė. Pasak Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, projektą pavyko gauti tik pernai gruodį, o iki to laiko sklandė tik gandai. "Skubiai keičiant įstatymą gali nutikti nepataisomų dalykų. Visų pirma tai susiję su žmonių teise gauti informaciją apie valdžios darbą. Šiuo atveju diskusija, kas yra viešas asmuo, - tik ledkalnio viršūnė", - pažymėjo D.Radzevičius.

Interneto portalų asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė pabrėžė, kad projekte atsiradusios naujos sąvokos iš esmės keičia įstatymą ir nieko bendra neturi su Europos Sąjungos direktyva. Asociacija atkreipė dėmesį į kelias projekto spragas. Pirmiausia dėl netikslaus viešų asmenų apibrėžimo, iš kurio iškrinta valstybės politiko sąvoka. Kitas žalingas dalykas - susiaurinta viešosios informacijos skleidėjo sąvoka. "Tai reiškia, kad pagal dabar galiojantį įstatymą viešai kalbantys asmenys patys atsakingi už savo žodžių teisėtumą ir jų atitiktį įstatymams, o pagal naująjį - už viešai skleidžiamą informaciją atsakingas tik visuomenės informavimo priemonės valdytojas arba kitas asmuo, kuris gali prisiimti redakcinę atsakomybę", - tvirtino A.Žilinskienė.

Naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo projektą numatyta pateikti ketvirtadienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"