TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skandalingasis paveikslas grįš į seną vietą

2013 08 08 6:00
G.Kirkilas anksčiau LŽ yra neigęs, kad meno kūrinyje pavaizduotas būtent jis. LŽ archyvo nuotrauka

Prestižinę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) salę planuojama vėl papuošti nemažai triukšmo sukėlusiais Žalgirio mūšio tema tapytais paveikslais. Viename jų esą įamžintas ir buvęs ministras, dabartinis Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Konservatorių ir socialdemokratų meninis skonis akivaizdžiai skiriasi. Maždaug prieš metus tuometė krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė atsikratė septynerius metus KAM Žalgirio salės sienas puošusių trijų dailininko Antano Beinaravičiaus tapytų paveikslų, vaizduojančių įvairius 1410 metų liepos 15 dieną vykusio Žalgirio mūšio fragmentus.

Pasinaudojant salės remontu, meno kūrinius, iš kurių vieno esą žvelgia G.Kirkilo ir tuomečio krašto apsaugos viceministro Jono Gečo akys, planuota perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune. Dabartinio krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko galbūt nutapytas partijos kolegos veidas neerzina. Jis įsitikinęs, kad istoriniai paveikslai itin tinka šiai ministerijos salei. Juolab kad vienas iš keturių, pats didžiausias, čia kabo iki šiol. Rudenį į savo vietą ketinama grąžinti likusius tris paveikslus.

Socialdemokratai susireikšmino

J.Olekas LŽ pasakojo minėtus paveikslus neseniai matęs eksponuojamus vienoje dailės galerijų surengtų parodų. “Gražiai atrodė. O mūsų Žalgirio salės sienos atrodo labai tuščios. Todėl rimtai svarstome idėją paveikslus pakabinti ministerijoje”, - sakė krašto apsaugos ministras. Jis tikino nematąs paveiksle G.Kirkilo. O jei kas nors jį įžvelgia, tai esanti asmeninė to žmogaus problema. “Jokių pastabų dėl šių meno kūrinių autoriui niekada neturėjome”, - pabrėžė J.Olekas.

“Tiesiog juokinga. Tai tik rodo socialdemokratų susireikšminimą, o tai tokiai partijai visai neturėtų būti būdinga. Gal ministras ruošiasi ir save pripiešti”, - sužinojusi apie įpėdinio planus vėl pakabinti paveikslus reagavo R.Juknevičienė.

Anot jos, iš KAM šie kūriniai iškeliavo ne tiek jos, kiek kitų darbuotojų iniciatyva. “Ne vienas dailininkas sveikino mane žengus šį žingsnį, nes tie kūriniai nėra aukšto meninio lygio”, - sakė buvusi ministrė. Jos nuomone, išnešus paveikslus, Žalgirio salė “prašviesėjo, linksmiau tapo priimti svečius”. “Bet jei ministrui patinka G.Kirkilo portretas Žalgirio mūšio tema, nieko nepadarysi – tegul kabina”, - pareiškė R.Juknevičienė.

J.Olekas/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Norėjo papokštauti

LŽ kalbintas A.Beinaravičius džiaugėsi, kad trys jo paveikslai, nutapyti ir pritaikyti specialiai KAM Žalgirio salei, vėl grįš į savo vietas. “Yra tam tikra šio ciklo logika – epizodas prieš mūšį, kova, pergalė, kario žūtis”, - paveikslų turinį lakoniškai nusakė autorius, iš viso Žalgirio mūšiui skyręs 14 savo darbų.

Dailininkas neslėpė, kad dviejuose KAM skirtuose paveiksluose pavaizdavęs į G.Kirkilą ir J.Gečą panašius asmenis, taip norėjęs papokštauti, ir tai tarp menininkų nesąs retas dalykas. Kartu jis apgailestavo, kad tokį humorą suprato toli gražu ne visi ir reikalas buvo gerokai politizuotas.

“Galbūt G.Kirkilas ir turi kokių nors nuodėmių, bet šiuo atveju jis tikrai visiškai nekaltas. Turėjau jo už tai atsiprašinėti. Jis net nežinojo, ką ketinu daryti”, - LŽ pasakojo A.Beinaravičius. Anot jo, įdomu tai, kad daugiausia dėl pokšto nukentėjo G.Kirkilas, o J.Gečo beveik niekas neužsipuolė. Dailininkas taip pat neslėpė, kad vienu metu jam buvo kilusi mintis užtepti tuos veidus. Tačiau, jo žodžiais, vienas kolega tapytojas sustabdė nuo tokio žingsnio.

“Štai ir išėjo toks “šposelis”. Faktiškai man jis buvo į naudą. KAM pakabintų tų paveikslų niekas negalėjo matyti, niekas nežinojo, kad aš nutapiau tą didelį ciklą. Kai kilo skandalas dėl G.Kirkilo, žmonės pradėjo man skambinti ir sveikinti”, - pasakojo A.Beinaravičius. Jis prisiminė, kad KAM užsakymą nutapyti Žalgirio mūšio ciklą gavo laimėjęs skelbtą konkursą, jam buvo sumokėta 15-20 tūkst. litų. “Galima sakyti, užsiėmiau labdara, bet labai norėjau nutapyti tuos darbus”, - prieš dešimtmetį pradėtą ciklą prisiminė autorius.

Kaltino savireklama

Dailininkas pasakojo neseniai nutapęs naują paveikslą su tam tikrais komikso elementais, kurį pavadino “Žalgerisimo”. Pasak jo, nemažai žiūrovų jame įžvelgė ne tik G.Kirkilą (herojus pavaizduotas su pypke ir kompiuteriu), bet ir eksministrę R.Juknevičienę (moteris ant žirgo).

G.Kirkilas anksčiau LŽ yra neigęs, kad meno kūrinyje pavaizduotas būtent jis. "Nesu konservatorius ir sąmokslo teorijų nekuriu", - tada šmaikštavo jis.

Skandalas dėl šių paveikslų kilo 2008-aisiais, kai prie KAM vairo stoję konservatoriai atidžiai apžiūrėjo batalines garsiojo mūšio scenas. Tarp šarvuotų lietuvių karių ir žirgų naujieji ministerijos šeimininkai pamatė du pažįstamus mūsų dienų herojus. Vienas jų pasirodė itin panašus į buvusį KAM vadovą G.Kirkilą, kitas - į viceministrą J.Gečą.

Konservatoriai tuomet pasipiktino, kad buvę ministerijos vadovai didžiavyriais tapo už valdiškus pinigus. Vis dėlto istorines scenas vaizduojančius paveikslus su opozicionieriaus atvaizdu jie kentė beveik ketverius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"