TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skandalingoje policininkų byloje - baltų siūlų dygsniai

2012 05 02 6:00

Kaip įprasta Lietuvoje, dėl slapto liudytojo Mindaugo Žalimo duotų parodymų ikiteisminis tyrimas pradėtas triukšmingai: kratos Policijos departamento (PD) aukštų pareigūnų kabinetuose ir namuose, skubūs atsistatydinimai, pagal operatyvinę neva slaptą medžiagą parengtos TV laidos ir publikacijos žiniasklaidoje. Tačiau byla patyliukais gęsta, nes paaiškėjo, kad M.Žalimas per visą pilvą apsimelavo. Svarbiausia čia buvo ne tiesa ir teisingumas, o išversti iš posto kai kuriuos PD ir prokuratūros vadovus, sutriuškinti PD kriminalistų pajėgas.

Praėjusią savaitę Generalinėje prokuratūroje (GP) buvo pareikšti galutiniai įtarimai penkiems buvusiems ir esamiems PD pareigūnams. Vadinamojoje slapto liudytojo M.Žalimo baudžiamojoje byloje jie kaltinami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu. Būtent dėl šių pareigūnų neva aplaidaus požiūrio į darbą Kaune buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius, kaunietė Violeta Naruševičienė.

Užmojai buvo didesni

Iki šiol viešai nepaneigti slapto liudytojo išsakyti tikrovės neatitinkantys faktai verčia manyti, kad ši istorija sugalvota kai kurių valstybės institucijų norint sutriuškinti per daug žinančius kriminalinės policijos "smegenų centrus". LŽ pavyko sužinoti, kad buvo planuotas gerokai galingesnis smūgis siekiant pašalinti ir daugiau aukšto rango pareigūnų.

Praėjusią savaitę GP padieniui lankėsi visi penki įtariamieji. Buvę policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Tomas Ulpis, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biure (LKPB) tebedirbantys skyriaus viršininkas Emilis Damukaitis, operatyviniai darbuotojai Dariušas Sinkevičius bei Vitalijus Vitkovskis, susipažinę su galutiniais įtarimais, galės prokurorams pateikti prašymus, o juos atmetus arba patenkinus bus rašomas kaltinamasis aktas ir byla keliaus į teismą.

"Viskas priklausys nuo įtariamųjų prašymų. Jei jų nebus arba jie bus nereikšmingi, byla jau gegužės pabaigoje gali atsidurti teisme. Jei bus atsižvelgta į prašymus tyrimą papildyti, procesas gali savaitei kitai užsitęsti", - apie skandalingosios bylos tyrimo baigtį LŽ pasakojo GP Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, kuris vadovavo ikiteisminiam tyrimui. Anksčiau šis prokuroras, paklaustas apie tyrimo eigą, buvo užsiminęs, kad byla gali būti ir nenagrinėjama teisme - tyrimas gali baigtis teismo baudžiamuoju įsakymu. O tai būtų reiškę, kad visi įtariamieji sutinka su jiems pareikštais įtarimais ir būtų nubausti baudomis. Taigi iš šiandienės situacijos spėtina, kad ne su visais faktais įtariamieji sutinka.

Šaltiniai teigia, o tai iš dalies LŽ patvirtino ir prokuroras Ž.Radišauskas, kad įtariamaisiais buvo mėginama padaryti, tačiau nesėkmingai, dar du aukšto rango pareigūnus - LKPB viršininką Algirdą Matonį ir Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.  

Lyg Pilypas iš kanapių

Priminsime, kad vadinamasis Policijos departamento pareigūnų skandalas kilo praėjusių metų rudenį, kai PD generalinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio giminaitis, dukart teistas M.Žalimas viešai pareiškė esąs slaptas policijos informatorius, iš anksto pranešęs apie neva Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes Kaune. Tačiau policija į tokius perspėjimus nereagavo. Maža to, jis apkaltino pareigūnus galbūt pradanginus 70 tūkst. dolerių, kuriuos D.Kedys buvo jam perdavęs, kad vėliau turėtų lėšų ir galėtų slapstytis.

M.Žalimas nesidrovėjo pasakoti, kad informaciją apie rengiamas žudynes jis išdėstė ne tik T.Ulpiui, tuo metu laikinai ėjusiam LKPB viršininko pareigas, bet ir generalinio komisaro pavaduotojui V.Račkauskui. O iškart po žudynių neva T.Ulpis jį iš pakaunės parvežęs į Vilnių, kur jis parodė sodo namelį, kuriame turėjo slapstytis D.Kedys.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai M.Žalimo parodymus tikrino melo detektoriumi, kai kurie liudijimai sukėlė abejonių, nes neatitiko faktinių aplinkybių. Pats M.Žalimas prisipažino niekada nesusitikęs su V.Račkausku, o įvykus žudynėms T.Ulpio Kaune išvis nebuvo.

"Visus faktus ir aplinkybes, kurias minėjo liudytojas, mes tikrinome, aiškinomės galimas neatitikimo priežastis. M.Žalimo parodymų tikrumą vertiname tiek, kiek juos patvirtina tyrimo metu surinkti faktai. Neatitikimus tarp liudytojo ir įtariamųjų turėtų vertinti teismas", - sakė prokuroras Ž.Radišauskas, paprašytas pareikšti nuomonę dėl apsimelavusio M.Žalimo. Paklaustas, ar kartais nebuvo svarstoma galimybė dėl galimo melo pareikšti įtarimus pačiam M.Žalimui, prokuroras į detalesnes diskusijas nepanoro leistis: "Mes vertinome aplinkybes, kodėl neatitinka. Buvo tam tikrų neatitikimų, aiškinomės priežastis, bet jo statusas ir pasiliko koks buvo - liudytojas."

Pasirodo, atliekant ikiteisminį tyrimą net nebuvo surengtos akistatos nei tarp pačių įtariamųjų, nei tarp įtariamųjų ir M.Žalimo.

"Surengti akistatą - tyrimą atliekančių pareigūnų teisė, o ne pareiga. Vertiname, ar tikslinga. Jei prieštaravimus galima pašalinti turint kitų duomenų, galima nerengti akistatos. Manau, kad ėmėmės visų priemonių išsiaiškinti prieštaravimų priežastis", - prokuratūros poziciją, kodėl prieštaringi parodymai nebuvo pašalinti surengus akistatą, aiškino Ž.Radišauskas.

Kodėl praėjus net dvejiems metams po žudynių Kaune atsirado aukšto policijos pareigūno giminaitis, apkaltinęs kitus policijos pareigūnus tarnybinių pareigų neatlikimu ir prigalvojęs nepasitvirtinančių istorijų, galima tik spėti. Viena versijų - M.Žalimu pasinaudojo tam tikrų politinių struktūrų įgeidžius tenkinančios jėgos institucijos ir atskiri pareigūnai sutapus jų interesams ir norui išblaškyti jiems neparankią kriminalinę policiją. Tokią įžvalgą stiprina ir faktas, kad M.Žalimui dėl galimų melagingų teiginių ne tik nepareikšti įtarimai. Praėjusią savaitę pranešta, kad prokurorai M.Žalimą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už žiaurų Baltarusijos piliečio sumušimą. Už tai jau du kartus teistam vyrui grėsė ne vieni metai belangės. Bet trečią kartą neteis - jį globoja tos jėgos, kurių užduotis jis vykdo. Akivaizdu, kad M.Žalimas nebuvo policijos agentas - tokiomis įtartinomis asmenybėmis paprastai remiasi Valstybės saugumo departamentas?

Planavo smūgį komisarui

Turbūt mažai kas atkreipė dėmesį, kad LKPB viršininkui A.Matoniui šioje istorijoje buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Kaip specialusis liudytojas asmuo gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galbūt padarė būtent jis, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Sakykime, gautas pareiškimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškime išdėstytus teiginius.

Taigi atrodo, kad A.Matonis buvo kieno nors iš įtariamųjų apkalbėtas, neva žinojęs vadinamojo slaptojo liudytojo informaciją, tačiau ją slėpęs. Mat komisaro pavardės savo viešuose pasakojimuose neminėjo ne tik M.Žalimas. Tuo metu, kai vyras pirmąkart apsilankė PD, A.Matonis atostogavo.

LŽ šaltinių teigimu, per vieną posėdį GP, kai buvo aptarinėjama ikiteisminio tyrimo eiga, PD Imuniteto valdybos pareigūnai tiesiai siūlė - A.Matonis turi būti ne specialusis liudytojas, bet įtariamasis. Girdi, tam tikruose politikų sluoksniuose yra tokia nuomonė. Tačiau prokurorai su tuo nesutiko.

"Nelabai atsimenu to pokalbio smulkmenų. Su ikiteisminio tyrimo grupės nariais įvyko daug susitikimų. Matot, tyrime dalyvauja ir tyrėjai, jie irgi turi teisę vertinti duomenis. Jie gali taip pasakyti - reikia pareikšti įtarimus, bet galutinius sprendimus priima prokuroras", - PD Imuniteto valdybos tyrėjus mėgino teisinti prokuroras Ž.Radišauskas, tačiau netrukus tyrėjų vaidmenį per ikiteisminį procesą įvertino priešingai. Girdi, tai "pakankamai savarankiška figūra", galinti pati priimti sprendimus. Ž.Radišauskas atviravo, kad tokiame policijos tyrėjų siūlyme jis neįžvelgia galimo spaudimo prokurorams bylą tirti taip, kaip "reikia" kai kuriems asmenims.

Kad tyrėjai, šiuo atveju PD Imuniteto valdybos pareigūnai, yra "pakankamai savarankiška figūra", patvirtino ir šios valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius, nors iš pradžių ir stengėsi sumenkinti savo pavaldinių galias.

"Įtarimus reiškia ne tyrėjai, juos reiškia prokurorai. Jie ir svarstė, kokios pozicijos laikytis. Gerbiamasis Matonis tapo specialiuoju liudytoju. Nežinau atvejo, kad prokurorams būtų primygtinai siūlyta priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Prokurorai yra bylos šeimininkai. Nežinau, ar kas nors siūlė, kad Matoniui būtų pareikšti įtarimai. Apskritai su prokurorais tartasi tik tiek, kokius veiksmus reikia atlikti", - iš pradžių dėstė D.Malaškevičius. Tačiau netrukus pripažino, kad ir jo pavaldinių vaidmuo buvo anaiptol ne antraeilis. Būtent jie ne tik apklausė E.Damukaitį, D.Sinkevičių bei V.Vitkovskį, bet šiems pareigūnams ir kaltinimus pareiškė: "Tai buvo daroma etikos sumetimais."

LŽ paklaustas, ar žino, kad kolegos siūlė jam suteikti įtariamojo statusą, A.Matonis sakė "tuo reikalu nenorintis kalbėti, reikėtų klausti prokurorų". O paprašytas įvertinti tokį kolegų poelgį, komisaras iš pradžių garsiai nusijuokė: "Nežinau, kaip vertinti. Tai kad jūsų klausimai įdomūs. Nesinori komentuoti, nelabai galiu vertinti. Ką čia vertinti..."

Kalbėdamas su LŽ policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis teigė neturintis duomenų, kad jo pavaldiniai prašė prokurorų įtarimus pareikšti ir A.Matoniui: "Tai tik spekuliacijos ir gandai. Dar ne to esu girdėjęs."

Neįtiko prokuroras

Slapto liudytojo pasakos galėjo atsirūgti ir beveik dešimtmetį Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovaujančiam prokurorui R.Jancevičiui.

PD Imuniteto valdybos tyrėjams apklausinėjant vieną įtariamųjų, šiam buvo pasiūlyta duoti parodymus prieš R.Jancevičių. Neva ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas žinojo M.Žalimo suteiktą informaciją, tačiau ją ne tik nuslėpė, bet ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų. Už tokius parodymus žadėta panaikinti įtarimus. Tačiau įtariamasis apkalbėti niekuo dėto prokuroro nesutiko. Beje, nors siūlymas ir nebuvo oficialiai užprotokoluotas, jį girdėjo apklausoje dalyvavęs įtariamojo advokatas.

"Pakabinti" R.Jancevičių būtų buvę gana keblu, net jei įtariamasis ir būtų sutikęs su siūlymu.

M.Žalimas PD pirmąkart apsilankė 2009 metų rugsėjo 16 dieną ir pranešė vienintelį faktą: D.Kedys ketina įsigyti nelegalų ginklą ir iššaudyti pedofilus. Jis bendravo su LKPB viršininko pareigas laikinai einančiu T.Ulpiu. M.Žalimas nepaminėjo nė vienos konkrečios pavardės, su kuo neva ketina susidoroti D.Kedys.

Priešingai, nei mėginama parodyti, policija šios informacijos nenuslėpė. Jau rytojaus dieną po M.Žalimo apsilankymo į Vilniaus apygardos prokuratūrą atvyko T.Ulpis ir E.Damukaitis. Juodu R.Jancevičiui persakė gavę informacijos apie D.Kedžio ketinimą įsigyti nelegalų ginklą ir klausė patarimo, kaip elgtis toliau.

Prokuratūroje E.Damukaičiui buvo pasiūlyta parašyti raportą T.Ulpiui, kaip to reikalauja įstatymai. Dokumentas buvo atiduotas D.Kedžio pareiškimą dėl jo dukters galimo tvirkinimo tuomet tyrusiam apygardos prokurorui Nerijui Bieliauskui. Šis jau rugsėjo 18 dieną kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas leidimo klausytis D.Kedžio telefoninių pokalbių, atlikti kitus operatyvinius veiksmus. Sankcija buvo gauta trims mėnesiams, apie tai iškart buvo informuotas ne tik R.Jancevičius, bet ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tuo metu N.Bieliauskas jau klausėsi Laimutės Stankūnaitės ir Andriaus Ūso telefoninių pokalbių.

Iki pat Kauno žudynių - 2009 metų spalio 5 dienos - Vilniaus apygardos prokuratūrai niekas iš PD pareigūnų nepranešė, kokių rezultatų duoda D.Kedžio telefoninių pokalbių klausymasis. Nes nieko įtartino paprasčiausiai nebuvo. Nei D.Kedys, nei kiti sekamieji nekalbėjo nieko, kas galėjo sudominti pareigūnus.

"Sunkiai įsivaizduojamas dalykas, kad buvo siūloma meluoti. Neįsivaizduoju, kam to reikia. Juo labiau žinant, kad vieno žmogaus pasakymas dar nieko nereiškia. Juk paprastai patvirtinama kitais duomenimis. Jei vienas žmogus ar pareigūnas pasakė, kitas žmogus dar nebus nuteistas. Nematyčiau prasmės įkalbinėti", - D.Malaškevičius neigė, kad ir šįkart panoro "pasižymėti" jo pavaldiniai.

R.Jancevičius LŽ teigė, kad buvo apklaustas tik kaip liudytojas, o apie bandymus jam pareikšti įtarimus kalbėti atsisakė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"