TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skandalų metus vainikavo valdžios dalybos

2012 12 29 6:00
Prezidentė D.Grybauskaitė Vyriausybę formuoti pavedė socialdemokratui A.Butkevičiui. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2012-ųjų, prasidėjusių Vyriausybės griuvimu grėsusiu konfliktu dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo bei visuomenę sukiršinusiais mitingais Garliavos Klonio gatvėje, pabaigą ženklino įtampos kupinas naujos valdžios formavimas ir pagreitį įgaunantis Darbo partijos (DP) bylos nagrinėjimas.

Į naujuosius 2013 metus Lietuva žengia padėjusi tašką trejus metus visuomenę skaldžiusioje vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje, sunkiai, bet išrinkusi naują Seimą ir sulaukusi centro kairės Vyriausybės, nors prezidentė Dalia Grybauskaitė ir nepritarė juodosios buhalterijos byloje šešerius metus besikapanojančios DP dalyvavimui valdančiojoje koalicijoje.

Mūšis dėl FNTT

2012 metų pradžioje Lietuvoje užvirė paskutinius metus dirbusios valdančiosios koalicijos stabilumą pakirtęs vadinamasis FNTT skandalas. Jis prasidėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų apsilankymu Vidaus reikalų ministerijoje. STT pradėtas tyrimas dėl parašų klastojimo netrukus virto tuomečio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio kaltinimais FNTT vadovui Vitalijui Gailiui ir jo pavaduotojui Vytautui Giržadui. Netrukus paaiškėjo, kad abu iki tol tik pagyrimų sulaukdavę aukšti pareigūnai siejami su informacijos apie banką "Snoras" nutekinimu žiniasklaidai ir dėl to buvę tikrinti melo detektoriumi.

Netrukus ministras panaikino FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija, o vasario 15 dieną pasirašė įsakymus atleisti juos iš pareigų. Seimo Antikorupcijos komisija kovo 1-ąją patvirtino dalį išvadų, kuriose premjerui siūlyta atleisti ministrą R.Palaitį. Šis viešai pareiškė to daryti neketinantis. Vidaus reikalų ministrą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas užsiminė partneriams konservatoriams, kad šiems spaudžiant R.Palaitį atsistatydinti liberalcentristai gali neberemti atominių projektų, o gal ir trauktis iš koalicijos.

Kovo 6 dieną premjeras Andrius Kubilius perdavė prezidentei teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą, kuris esą padarė klaidą skubotai atleisdamas FNTT vadovus. Po savaitės valstybės vadovė pranešė nusprendusi netenkinti premjero prašymo.

Iš karto po to A.Kubilius prakalbo, kad valdančiosios koalicijos partneriams liberalcentristams nepakeitus požiūrio bus svarstomas mažumos Vyriausybės kūrimo scenarijus, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė paleisti Seimą ir ruoštis pirmalaikiams rinkimams.

Kovo 21 dieną R.Palaitis pareiškė atsistatydinantis, tačiau prieš tai, nepaisydamas prieštaravimų, paskyrė FNTT vadovu vienintelį į šį postą pretendavusį Kęstutį Jucevičių. Balandžio 17 dieną Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas.

Iš FNTT atleisti V.Gailius ir jo pavaduotojas V.Giržadas, apskundę vidaus reikalų ministro sprendimus, jau laimėjo bylas pirmoje instancijoje. Be to, V.Giržadas, sulaukęs Liberalų sąjūdžio siūlymo, su šia politine partija laimėjo rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose.

Garliavos drama

Politikams sprendžiant koalicijos išgyvenimo klausimus, nemaža visuomenės dalis daugiausia dėmesio skyrė dramai Garliavoje. Ketverius metus teisėsaugininkų narpliotoje vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje artėjo atomazga.

Kovo 23 dieną teisėsaugai nepavyko įgyvendinti Kėdainių teismo sprendimo dėl Drąsiaus Kedžio dukters paėmimo iš jos tetos teisėjos Neringos Venckienės namų Garliavoje ir perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada kelis mėnesius Garliavos Klonio gatvėje nuolat budėjo iki kelių šimtų žmonių.

Garliavoje vykusi mergaitės paėmimo drama ilgam sukiršino Lietuvą. / LŽ archyvo nuotrauka

Gegužės 17-osios ankstyvą rytą gausios policijos pajėgos šturmavo N.Venckienės namus ir perdavė mergaitę motinai. Tai, kas vyko Klonio gatvėje, tiesiogiai transliavo viena komercinė televizija. Po šio įvykio per Lietuvą nusirito protesto banga. Daugelyje Lietuvos miestų žmonės rinkosi į mitingus, prieštaraudami esą brutaliai įvykdytam vaiko paėmimui.

Gegužės 21 dieną Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką spekuliacijoms dėl D.Kedžio mirties aplinkybių. Galutine ir neskundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad D.Kedžio mirtis buvo nesmurtinė - jis mirė neblaivus, užspringęs savo skrandžio turiniu.

Liepos 2 dieną prezidentė atleido N.Venckienę iš teisėjo pareigų. Tačiau tai nesutrukdė jai, sausio 28 dieną Kaune įkurtos partijos "Drąsos kelias" narei, patekti į Seimą. Tiesa, valdžioje ketinusiai būti organizacijai tepavyko surinkti 7,99 proc. rinkėjų balsų.

Jau po Seimo rinkimų, lapkričio 30 dieną, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė, jog vadinamojoje pedofilijos byloje nesurinkta jokių duomenų, kad verslininkas Andrius Ūsas būtų tvirkinęs mažametę D.Kedžio dukrą. Teismas padarė kategorišką išvadą, kad mažametė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose per neteisėtus, nekvalifikuotus ir įkyrius filmavimus 2008-2009 metais. Šį teismo sprendimą jau apskundė mergaitės interesams atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ligos, netektys

Vasario 27-ąją nuskambėjo skaudi žinia apie žinomą politikę, Lietuvos liaudies partijos pirmininkę Kazimierą Prunskienę 69-ojo gimtadienio dieną ištikusį insultą. Vos po dienos pranešta, kad ekspremjerės būklė labai sunki, ji pervežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur neurochirurgai pacientei pašalino dalį kaukolės. Nors medikų prognozės buvo nelinksmos, politikė šiuo metu vis dėlto kyla iš ligos patalo.

Birželio 6 dieną pranešta, kad po sunkios ligos mirė Seimo narys profesorius Justinas Karosas. Birželio 9-ąją jis palaidotas Antakalnio kapinėse. J.Karosas nuo 1992-ųjų buvo išrenkamas į parlamentą, praėjusios kadencijos Seime ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, pastaraisiais metais - pirmininko pavaduotojo pareigas.

Lapkričio 26-oji paženklinta dar viena netektimi: prieš tiesioginę radijo laidą mirė 69 metų Seimo narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Julius Veselka. Veržlų, sveikata nesiskundusį politiką pakirto širdies smūgis.

Pasivijo įtarimai

Gegužės 24 dieną Seimas panaikino konservatoriaus Vito Matuzo neliečiamybę. Jis tapo 23-iuoju įtariamuoju Panevėžio apygardos prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime. Seimo narys kaltintas nusikalstamos grupuotės, galėjusios neteisėtai pasisavinti apie 19 mln. litų, organizavimu. Nepaisydama įtarimų, konservatorių vadovybė toliau rėmė V.Matuzą Seimo rinkimuose, tačiau rinkėjai jam buvo nepalankūs.

Prieš pat Seimo rinkimus įtarimai pakibo ir virš įtakingo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovo, Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus galvos. Rugsėjo 28 dieną jam buvo pareikšti įtarimai stambaus kyšio, viršijančio 32,5 tūkst. litų, paėmimu. R.Adomavičius įkliuvo STT agentams, atlikusiems veiksmus bendrovėje "Vilniaus vandenys". Netrukus R.Adomavičiaus prašymu buvo sustabdyti jo, kaip vicemero, įgaliojimai, jis taip pat sustabdė narystę partijoje, neteko teisinės neliečiamybės. Į Seimą R.Adomavičius nepateko.

Atominės vizijos

Kovo 30-ąją Vyriausybė parafavo atominės elektrinės statybų koncesijos sutartį, pagal kurią Japonijos atominė kompanija "Hitachi" įgijo teisę Lietuvoje statyti atominę elektrinę. Koncesijos sutartyje yra apibrėžiama, kad elektrinės statybų Lietuvai atsisakius iš "Hitachi" reikėtų išpirkti jų iki tos dienos sukurtą įdirbį. Premjeras A.Kubilius po parafavimo žadėjo, kad investicijos į elektrinę sieks 17 mlrd. litų, užsakymai Lietuvos verslui statybų metu - 4 mlrd. litų. Lietuvos investicija į projektą bus didesnė kaip 5 mlrd. litų.

Birželio 21-ąją 74 parlamentarai pasisakė už atominei elektrinei statyti reikiamus dokumentus - atnaujintą Atominės elektrinės įstatymą bei statybų koncesijos sutartį su "Hitachi". Valdančiuosius parėmė ir opozicinė DP. Socialdemokratai pareiškė, kad "darbiečius" "nupirko" konservatoriai, pažadėdami iki rinkimų netirti šios partijos vadovo Viktoro Uspaskicho bylos.

Iš karto po to atominės elektrinės statybos priešininkai pradėjo rinkti piliečių parašus, siūlydami paremti privalomąjį referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Liepos 17-ąją paaiškėjo, kad ši iniciatyva žlugo, nors referendumo idėją parėmė 110 tūkst. Lietuvos piliečių. Vis dėlto parlamentarų sprendimu spalio 14 dieną kartu su Seimo rinkimais Lietuvoje vyko patariamasis referendumas. Už naująją jėgainę balsavo 34,05 proc. gyventojų, prieš - 62,71 procento.

Simpatijos - kairiųjų pusėje

Spalio 14 dieną įvykus Seimo rinkimams paaiškėjo, kad pergalę iš ketverius metus valdžiusios centro dešinės partijų koalicijos perėmė centro kairės jėgos. Po spalio 28-ąją įvykusio antrojo rinkimų turo paskelbta, kad daugiausia vietų parlamente turės LSDP - 38. Per pirmąjį rinkimų turą pirmavusi DP iš viso pelnė 29, partija "Tvarka ir teisingumas" - 11 mandatų. Šios trys partijos sutarė formuoti valdančiąją koaliciją, prie jos vėliau prisidėjo 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Anksčiau valdžioje buvę konservatoriai gavo 33 mandatus, Liberalų sąjūdis - 10. 7 vietas iškovojo "Drąsos kelias", į parlamentą pateko vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas ir 3 patys save iškėlę politikai.

Pergalės džiaugsmą politikams smarkiai apkartino balsų pirkimo skandalai. Dėl jų Vyriausioji rinkimų komisija pripažino negaliojančiais pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje. Taip pasielgti nuspręsta dėl to, kad šioje apygardoje kandidatavęs "darbietis" Rimvydas Podolskis papirkinėjo rinkėjus.

Lapkričio 11-ąją posėdžiavęs Konstitucinis Teismas (KT) rinkimų rezultatų neanuliavo, nors ir buvo abejonių rinkimų teisėtumu. Vis dėlto KT konstatavo, kad Seime dirbti negalės "darbiečiai" Jolanta Gaudutienė bei Jonas ir Živilė Pinskai. Taip pat po KT išvadų Seimas anuliavo rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje, kur laimėtoju skelbtas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis.

Lapkričio 17-ąją susirinkęs naujos sudėties Seimas pirmininku išsirinko "darbietį" Vydą Gedvilą.

Ne taip sklandžiai vyko Vyriausybės formavimas. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė pasiūliusi ją burti socialdemokratui Algirdui Butkevičiui, bet kartu buvo iškelta sąlyga, kad Vyriausybės darbe nedalyvautų DP, įklimpusi juodosios buhalterijos byloje. Socialdemokratai nenusileido ir XVI Vyriausybėje "darbiečiams" atiteko 4 ministrų portfeliai.

Teismas - po kelių savaičių

Politikos apžvalgininkai abejoja, ar gruodžio 13-ąją prisiekusi A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė sugebės išsilaikyti visus ketverius metus, visų pirma - dėl DP keliamų reikalavimų, siejamų su šiai politinei organizacijai iškelta byla. Kaip žinia, Seimo rinkimų antrojo turo išvakarėse, spalio 26 dieną, Generalinė prokuratūra vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje DP, jos lyderiui V.Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei, išrinktiems į Seimą, pateikė sunkesnius kaltinimus - dėl sukčiavimo.

Pirmasis išbandymas valdančiajai daugumai teko balsuojant dėl to, ar Generalinės prokuratūros prašymu naikinti byloje minimų "darbiečių" teisinę neliečiamybę. Sprendimą priimti pavyko tik iš antro karto, o Seimo užkulisiuose neoficialiai kalbėta, kad V.Uspaskichas grasino partneriams neparemti ateinančių metų biudžeto projekto ar net nutraukti koalicinę sutartį, jei socialdemokratai jų neapgins. Vis dėlto A.Butkevičiaus bendražygiai vieningai pasisakė už "darbiečių" neliečiamybės panaikinimą. V.Uspaskichas tada pareiškė, kad socialdemokratai DP asmenyje galėjo įgyti draugus, o po tokio sprendimo gavo tik pakeleivius.

Prokuratūra nurodo, kad pirmasis DP juodosios buhalterijos bylos teismo posėdis turėtų įvykti 2013 metų sausio 10 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"