TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skandaluose skęstantiems Temidės tarnams - etikos taisyklės

2006 06 16 0:00
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkė Laima Garnelienė: naujasis Teisėjų etikos kodeksas turėtų aiškiau apibrėžti teisėjų veiklos principus.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Daugiau kaip 700 Lietuvos teisėjų savo darbe artimiausiu metu pradės vadovautis naujuoju Teisėjų etikos kodeksu. Jame įtvirtintas teisėjų elgesys ne tik atliekant tarnybines pareigas, bet ir nurodyta, kaip Temidės tarnai privalės elgtis po darbo.

Maždaug prieš metus tuometinė Teismų taryba nutarė, kad pribrendo laikas nustatyti pagrindinius teisėjų elgesio principus. Iki šiol Lietuvoje veikė dar 1998-aisiais priimtos ir smarkiai nuo realybės nutolusios Teisėjų etikos taisyklės.

Jose - nemažai spragų, dėl kurių dalis teisėjų dėl neetiško savo elgesio išvengė drausminės atsakomybės. Naujajame kodekse, be elementarių normų, tokių, kaip reikalavimas būti nepaperkamiems, neimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų, įrašytas ir raginimas privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija.

Tačiau naujajame dokumente esama ir itin keistų normų. Viena iš jų - "padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje".

Priklausys nuo teisėjų

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, svarstančios teisėjų elgesį, pirmininkė Laima Garnelienė pripažįsta, kad naujasis kodeksas komisijai turėtų atverti naujų galimybių. "Lig šiol galiojančios taisyklės neapibrėžė visų veiklos sričių", - Garnelienės teigimu, naujasis kodeksas įsigalios, kai jam bus pritarta visuotiniame teisėjų susirinkime. Jis šaukiamas birželio 28-ąją Vilniaus kongresų rūmuose.

Senosiose taisyklėse daugiau dėmesio skirta tarnybinei veiklai, tačiau naujasis kodeksas apibrėš teisėjų veiklą ir po darbo. "Labiau išplėtėme ir konkretinome reikalavimus, nesusijusius su tarnybine veikla", - teigė komisijai vadovaujanti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė.

Kad reikia kurti naująjį kodeksą, pirmieji teisėjams pasiūlė Seimo nariai, dirbantys Antikorupcijos komisijoje.

Naujasis kodeksas buvo kuriamas atsižvelgiant ne tik į pagrindinius Lietuvos įstatymus, bet ir į Jungtinių Tautų pagrindinius teismų nepriklausomumo principus, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, Visuotinę bei Europos teisėjų chartijas. Be to, buvo atsižvelgta į daugelio šalių teisėjų kodeksus. Lietuviškasis variantas labiausiai panašus į Italijos, JAV bei Bulgarijos teisėjų taisykles.

Privalės kelti kvalifikaciją

Kuriant naująjį kodeksą aktyviai dalyvavo ir teisėjai. "Atsižvelgėme į daugelį pastabų, dėl kai kurių net teko apsispręsti Teismų tarybai", - teigė Etikos ir drausmės komisijos pirmininkė.

Kai kurie teisėjai abejojo, ar būtina kodekse nurodyti, jog teisėjas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją. Tačiau ši nuostata tapo aktuali po skandalo, kai paaiškėjo, jog per pastaruosius dvejus metus be egzaminų teisėjais tapo net 68 asmenys. Pasak Garnelienės, taisyklėse numatyta sąlyga, kad teisėjai negali siekti išskirtinių karjeros sąlygų. "Nuolat kvalifikacijos nekėlęs teisėjas negalės kilti karjeros laiptais", - dėstė pirmininkė.

Be to, kodekse pabrėžiama, kad teisėjai privalo laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų. Garnelienė mano, kad prieš savaitę kilęs skandalas, kai buvo teigiama, jog beveik visi teisėjai neturi leidimo dirbti su slapta informacija, yra išpūstas. "Prieš eidamas pareigas teisėjas patikrinamas visų specialiųjų tarnybų, - sakė pirmininkė. - Taip pat patikrinamas teisėjo lojalumas valstybei, ar jis gali susipažinti su valstybės paslaptimi. Duodamas priesaiką teisėjas įsipareigoja saugoti valstybės paslaptį, todėl manau, kad atskiras leidimas teisėjui dirbti su slapta informacija nėra reikalingas. Nemanau, kad leidimo neturintys teisėjai yra antrarūšiai".

Atsakys ir už pinigus

Įsigaliojus naujajam kodeksui, bus reglamentuojama teisėjų finansinė veikla. Teisėjai negalės naudotis teismo turtu ir teikiamomis galimybėmis ne tarnybinei veiklai, privalės vengti valstybės turto ir lėšų nekompetentingo naudojimo vykdydami tarnybines funkcijas.

Jeigu ši taisyklė būtų galiojusi anksčiau, Vilniaus ir Trakų rajonų bei Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismų pirmininkams greičiausiai praėjusį rudenį nebūtų pavykę išvengti atsakomybės už neskaidriai panaudotas teismo lėšas.

Teismų taryba kreipėsi į Etikos ir drausmės komisiją, kad trijų teismų vadovams būtų iškeltos drausmės bylos dėl elgesio, nesuderinamo su teisėjų etika. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad pirmininkų nėra už ką bausti - finansiniai pažeidimai nėra minimi etikos taisyklėse. Tiesa, su nustatytais faktais teisėjai sutiko - neteisėtai išmokėtas vienkartines priemokas prie atlyginimo jie grąžino į valstybės biudžetą.

Kovoje - solidarumas

Prezidento Valdo Adamkaus paraginti būti atviresni visuomenei, teisėjai naujajame kodekse nemažai dėmesio skiria ir žiniasklaidai.

Numatyta, kad Temidės tarnai privalės užtikrinti savo veiksmų ir priimamų sprendimų viešumą - tiesiogiai arba per spaudos atstovus jiems teks visuomenei paaiškinti priimtų sprendimų motyvus.

Visuomenėje ginsiantys teisėjų nepriklausomumo įvaizdį teisėjai taip pat žada duoti atkirtį neobjektyviai žiniasklaidai. "Teisėjas privalo padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskreditavimo", - taisyklėse nurodyta, jog Temidės tarnai bus solidarūs. Kaip tai turėtų būti daroma, nedetalizuojama.

Ir teisėjai mokės baudas

Kaip teisėjai laikosi Etikos kodekso, turėtų kontroliuoti ne tik patys teisėjai ir jų vadovai, bet ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Ketverius metus trukę komisijos įgaliojimai baigiasi rytoj, birželio 17-ąją. "Visuotiniame teisėjų susirinkime bus išrinkta nauja laikinoji teisėjų taryba, kurios nariai turės nuspręsti, kaip komisija dirbs toliau", - sakė Garnelienė.

Praėjusiais metais komisija išnagrinėjo net 39 teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo etiką pažeidusiems teisėjams. Drausminėn atsakomybėn nuspręsta patraukti tik 8 teisėjus. Už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus drausmės bylos teisėjams nebuvo keliamos. Pagal šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo nuostatas už šiuos pažeidimus teisėjams neskiriamos baudos, jų elgesys svarstomas komisijoje. Daugelis teisėjų atsakomybės išvengė dėl policijos pareigūnų aplaidaus darbo. Komisijos pirmininkė sakė, kad dar pasitaiko atvejų, kai pareigūnai nesugeba tinkamai įforminti dokumentų. "Teisėjai sutinka sumokėti baudas už padarytus pažeidimus", - Garnelienės teigimu, naujajame Teismų įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad KET pažeidusiems teisėjams baudas galės skirti Teisėjų garbės teismas. "Prasižengę teisėjai galės papildyti valstybės biudžetą", - juokavo pirmininkė.

Negali bausti nepagrįstai

Ketverius metus dirbusiai Etikos ir drausmės komisijai nepavyko išvengti kritikos. Apibendrindamas praėjusių metų Lietuvos teismų darbą Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius neseniai pareiškė, kad komisijos darbas yra neefektyvus.

"Siūliau tobulinti teisėjų atsakomybės klausimą, tačiau į tai niekas neatsižvelgė, - guodėsi Greičius. - Teismuose buvo padaryta absurdiškų klaidų, dėl kurių sąžiningai dirbantiems teisėjams buvo gėda. Puikus pavyzdys - Šiaulių teisėjas Žilvinas Astrauskas. Jis ne laiku surašydavo sprendimus, pažeisdavo nustatytus terminus. Dėl to su juo ne kartą buvo kalbėta, tačiau teisėjas išvadų nepadarė. Skaudu, kad Etikos ir drausmės komisija nematė reikalo jam iškelti drausmės bylą. Jeigu taip bus daroma ir toliau, kokių pasikeitimų galima tikėtis teisėjų korpuse?"

"Kritika yra veiksminga, kai ji išsakoma tiesiogiai kritikuojamam asmeniui, - sakė Garnelienė. - Nemanau, kad ši kritika buvo pagrįsta. Neaišku, dėl kokių priežasčių teikimas teisėjui Astrauskui iškelti drausmės bylą buvo surašytas dėl pažeidimų, kurių jis nepadarė ir negalėjo padaryti. Buvo parašyta, kad teisėjas, paskelbęs nuosprendžių rezoliucines dalis, vėliau nesurašydavo motyvų per įstatyme numatytą terminą. Tačiau iš tikrųjų buvo kitaip - teisėjas priėmė nuosprendžius sutrumpinta aprašomąja dalimi. Visas nuosprendis yra surašomas tik gavus apeliacinį skundą. Kai skundas buvo gautas, nuosprendį jis surašė. Komisijos nariai, patikrinę teisėjo bylas, konstatavo, kad jis pažeidė viso nuosprendžio surašymo terminą tris dienas. Teisėjas turėjo didelį darbo krūvį, neabejojame, kad pažeidimus darė ne specialiai. Jeigu patikrinsime ir kitus teisėjus, manau, rasime ir daugiau, kurie kelias dienas vėluoja surašyti nuosprendžius".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"