Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Skandinaviška parama – pilietinei visuomenei ir konkurencingumui

 
2016 10 21 12:48
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje svarstoma, kur panaudoti kelių šalių donorių teikiamą finansinę paramą. Iki 2021 metų skirtą daugiau nei šimtą milijonų eurų pirmiausia norima nukreipti į pilietinės visuomenės ugdymą, konkurencingumo stiprinimą, teisingumo, kultūros ir visuomenės psichinės sveikatos sritis.

Finansinę paramą Lietuva gauna ne tik iš Europos Sąjungos (ES), bet ir iš Bendrijai nepriklausančių šalių – Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino. 2014–2021 metų laikotarpiu mūsų šaliai numatyta skirti 117 mln. eurų. Finansų ministerija pateikė siūlymus, į kurias konkrečias sritis tikslingiausia investuoti šiuos pinigus.

Stiprina teismų kompetencijas

„Tam, kad Lietuvai skirtos 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos lėšos būtų panaudotos efektyviai, įvertinome ankstesnę patirtį, dar daugiau dėmesio skirsime bendradarbiavimui su šalimis donorėmis ir sieksime, kad ši parama papildytų ES investicijas“, – aiškina finansų viceministrė Agnė Bagočiutė.

2009–2014 metų finansinės paramos projektai bus įgyvendinami iki kitų metų balandžio mėnesio. Iš viso šiuo laikotarpiu Lietuvai skirti 84 mln. eurų. Planuojama, kad bus įgyvendinta per 220 projektų. Daugiausia lėšų skirta aplinkosaugai stiprinti, kovai su organizuotu nusikalstamumu, teismų kompetencijų stiprinimui, pataisų sistemos pertvarkai.

Paramos lėšomis sutvarkyti Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų kompleksai, Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčia-mauzoliejus. Tarp nurodomų sėkmingai įgyvendintų projektų – šokio teatrų koprodukcija ir jos sklaida Lietuvos bei Norvegijos regionuose, mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose, sąlygų įkalintiems asmenims, priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, gerinimas, žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamyba technologiniuose procesuose.

Įgyvendinta per 300 projektų

2004–2009 metais pagal minėtą programą Lietuvai buvo skirta daugiau nei 67 mln. eurų. Šios lėšos panaudotos kultūros paveldo objektų rekonstrukcijai, ligoninių renovacijai ir įrangos atnaujinimui, vaikų globos namų rekonstrukcijai, onkologinių ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, patyčių ir smurto mokykloje prevencijai, sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimui ir renovacijai, neformaliam vaikų ir jaunimo švietimui.

Iš viso šios paramos lėšomis buvo sėkmingai įgyvendinti 343 projektai. Tarp svarbiausių – rekonstruotas Liubavo dvaro malūnas muziejus, kuris buvo apdovanotas prestižiniu ES kultūros paveldo prizu. Taip pat buvo rekonstruoti ir visuomenės reikmėms pritaikyti 22 architektūros objektai, pavyzdžiui, Pažaislio vienuolynas, Nemajūnų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, Kelmės dvaro sodybos svirnas, J. Gižo etnografinė žvejo sodyba, Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia ir kiti architektūros paminklai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"