TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skatinimas pranešti apie korupciją – neapsaugant pranešėjo

2014 06 11 11:57
SXC.hu nuotrauka

Norėdami, kad savivaldybių ir valstybės institucijų darbuotojai aktyviau praneštų apie korupciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai pasiūlė sukurti panašesnes korupcijos kontrolės sistemas. Tačiau iki šiol egzistuojantys kanalai pranešti apie nusikalstamas veikas buvo neefektyvūs ne veltui.

Naujos gairės sename kelyje

Pirmadienį STT specialistai paskelbė parengę rekomendacijas valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl korupcijos prevencijos programų sudarymo. Būtinybė teikti korupcijos prevencijos programų rengimo rekomendacijas, pasak STT, kilo pareigūnams išanalizavus įvairias programas ir pastebėjus didelių skirtumų. Ypač skiriasi savivaldybių požiūris: vienos iš jų rengia labai aiškias ir išsamias programas, kitos savivaldybės tai atlieka formaliai.

STT nuomone, parengtos rekomendacijos padės visoms institucijoms ir savivaldybėms veiksmingiau vykdyti korupcijos prevenciją. Įstaigoms rekomenduojama parengti darbuotojų elgesio susidūrus su korupcine veika taisykles.

Programos uždavinius siūloma formuluoti taip, kad būtų įgyvendinamas įstaigos veiklos viešumo ir atvirumo principas, procedūrų skaidrumo ir aiškumo principas, darbuotojų sąžiningumo, lojalumo, patikimumo didinimo principas, darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ir principingumo didinimo pricipas bei darbuotojų motyvavimo būti sąžiningiems principas, pavyzdžiui, motyvavimas neimti kyšio, neduoti kyšio, neklastoti dokumentų, tinkamai vykdyti pareigas, pranešti apie korupciją.

Pastarasis uždavinys įgyvendinamas sunkiai – būtent pranešėjai Lietuvoje yra praktiškai neapsaugoti. Tad, jeigu naujos programos nebus taikomos kartu su įstatymų, apsaugončiansių pranešėjus, priėmimu – efekto tikėtis būtų sunku.

„Transparency International“ tyrime „Pranešėjų teisinė apsauga Europos Sąjungoje, 2013“ išanalizavus pranešėjų apsaugą 27-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuva minima tarp valstybių, kuriose pranešėjų apsauga nepakankamai ar visai nereglamentuota. Tarp šių šalių narių dar yra Bulgarija, Suomija, Graikija, Portugalija, Slovakija, Ispanija. Pasak „Transparency International“, tai tampa rimtu trikdžiu asmenims pranešti apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nes jie jaučiasi neapsaugoti nuo darbdavių, įstaigų, su kuriomis turi verslo ar kitų reikalų, vadovų keršto ir panašiai. „Nepaisant ne vienkartinių bandymų tobulinti informatorius ir jų teises apsaugančius įstatymus per pastaruosius 10 metų, remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvai vis dar trūksta išsamaus specialaus įstatymo, apsaugosiančio pranešėjus nuo darbdavių ir kitų asmenų keršto, kito neteisėto poveikio už pranešimą apie korupciją ar kitas nusikalstamas veikas“, – teigiama „Transparency International“ išvadose.

Nukentėti lengva, įrodyti sunku

Skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, tyrimo vykdytojų nuomone, Lietuvos teisinė sistema nenumato jokių specialių apsaugos nuo persekiojimo priemonių viešojo ar privataus sektoriaus darbuotojams, pranešusiems apie pažeidimą ar nusikaltimą. Informatorių apsaugos nuostatos nėra įtrauktos nei į šalies Darbo kodeksą, nei į Valstybės tarnybos, Korupcijos prevencijos, Aplinkos apsaugos, Vartotojų teisių apsaugos įstatymus ar kitus teisės aktus. Nors darbuotojai yra teisiškai apsaugoti nuo neteisėto atleidimo iš darbo, apsauga už pranešimą apie nusikalstamas veikas nėra įstatymų atskirai išsamiai reglamentuota.

Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurios valstybės institucijos yra įdiegusios sistemą darbuotojams, per kurią jie gali pranešti apie jiems žinomus kolegų ar vadovų neteisėtus veiksmus, tačiau tokių sistemų efektyvumas labai abejotinas, nes patirtis rodo, kad šia priemone gaunama itin mažai pranešimų.

Lietuvoje sparčiai diegiamos vadinamosios karštosios linijos, kuriomis asmenys gali pranešti apie jiems žinomus pažeidimus ir galimas nusikalstamas veikas. Tačiau 2011 metais „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta analizė atskleidė „karštųjų linijų“ sistemines ir struktūrines problemas, susijusias su duomenų apsauga ir informacijos tvarkymo ypatumais. Išanalizavus 217 valstybės institucijų linijas, „Transparency International“ Lietuvos skyrius nustatė, kad įdiegtos priemonės nevisiškai atitinka poreikį – neužtikrinamas pateikiamos informacijos konfidencialumas ir pranešančiojo anonimiškumas, duomenys neretai pateikiami chaotiški, kas apsunkina jų kaupimą ir apdorojimą.

„Pranešėjai su problemomis gali susidurti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – sunku išskirti, kuriame nukenčia dažniau, nes susidorojimo priemonės gali būti labai panašios. Atleidimas iš darbo, spaudimas – lengvai pritaikomos taktikos abiejuose sektoriuose, tad ir saugoti tokius asmenis labai svarbu abiem atvejais“, – komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Žinoma, yra įkvepiančių pranešėjų pavyzdžių. Pavzydžiui, buvusios Valstybės kontrolės kontrolierės M. Giraitytės parodymai teisme privertė Vyriausybę aktyviau ginti valstybės interesus. Galima sakyti, kad būtent ji sutaupė valstybei ir mokesčių mokėtojams 28 mln. litų, kai pavyko laimėti bylą prieš bankrutuojančią bendrovę „Lietuvos kuras“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nustatė, kad valstybė nebuvo pripažinusi „Lietuvos kuro“ skolos valstybės skola, todėl nebuvo pagrindo ir jos reikalauti.

Tačiau dar garsiau nuskamba pranešėjų istorijos, kurios nesibaigia taip sėkmingai. Pavyzdžiui, buvusiai „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojai Daliai Budrevičienei, viešai prabilusiai apie „vokeliuose“ mokamas algas, bylinėjimasis dėl jos atleidimimo neteisėtumo truko dvejus metus. D. Budrevičienės daliai teko ir kita tipinė darbdavio susidorojimo su pranešėju naudojama priemonė – atsakomoji byla dėl šmeižto. Pastaruoju atveju pranešėjui būna sunkiausia apsaugoti savo asmens duomenis – STT tegali pažadėti „padaryti viską, kas įmanoma“, kad juos apsaugotų, bet tai niekuomet nereiškia visiškos garantijos.

Vis dėlto, S. Muravjovo teigimu, remiantis 2009 metų „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ atlikta gyventojų apklausa, didžioji dalis lietuvių apie korupciją pranešančius asmenis, priešingai visuomenės įsitikinimui, vertina kaip pilietiškai aktyvius, drąsius ar tiesiog „normalius“ žmones. Remiantis ta pačia apklausa, į antikorupcines veiklas labiausiai linkę įsitraukti žmonės, kuriuos galima apibūdinti kaip optimistiškai nusiteikusius novatorius – naujų, pažangių idėjų sekėjus. Be to, daugiau nei pusė lietuvių būtų pasiryžę apie korupciją pranešti (Pasaulio korupcijos barometras).

Siūlomi pranešėjų apsaugos įstatymų projektai Seimą turėtų pasiekti šių metų rudens sesijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"