TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skaudi reformos aritmetika

2009 08 20 0:00

Jaunuolius studijuoti išleisiantys tėvai jau skaičiuoja, kokią šeimos biudžeto dalį teks atseikėti ne tik už savo atžalų mokslą, bet ir jų kasdienėms reikmėms. Kai kuriems į mokamas vietas patekusiems studentams finansinė našta kas mėnesį gali siekti iki kelių tūkstančių litų.

Ekspertų teigimu, studijų krepšelį užsitikrinęs jaunuolis turėtų išgyventi iš 800 litų per mėnesį. Jeigu studentui teks mokėti už mokslą, ši suma gali padvigubėti ar patrigubėti. Tai priklauso nuo pasirinktų studijų kainos. Į mokamas vietas šiemet pateko 15 tūkst. jaunuolių, o valdžios pažadas išrūpinti jiems paskolas palankiomis sąlygomis pasirodė esąs veikiau neištesėtas, nors gindamasi ji vakar tvirtino kompensuosianti dalį palūkanų.

Švietimo "deforma".

Akmeniškis Mantas Vasilkevičius rugsėjį pradės studijuoti televizijos režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vaikinas tik paskutinę akimirką, per papildomą priėmimą, dar nežinodamas paskolos už studijas palūkanų dydžio, ryžosi rinktis šią specialybę. Tačiau jis vis dar tikisi, kad apie 45 tūkst. litų sieksianti investicija į mokslą atsipirks pelningame televizijų versle. "Tačiau ką galės dirbti žmogus, už 80 tūkst. litų išmokęs groti akordeonu? Nebent bus muzikos mokytojas. Šią švietimo reformą vadinu deforma. Tai reformos darymas dėl darymo. Kaskart vis kyla gaisrų, kuriuos ministerija puola gesinti", - kalbėjo Mantas.

Finansų ministerijai paskelbus paskolų palūkanų dydį M.Vasilkevičius apskaičiavo, kad vien palūkanoms per 4 metus turėtų atseikėti apie 4 tūkst. litų. Jei sulauktų Vyriausybės žadamos kompensacijos, ši suma sumažėtų perpus. Jeigu Mantas sumanytų už studijas mokėti neimdamas paskolos, jam per mėnesį tam reikėtų skirti beveik tūkstantį litų.

Saugus, kol turi krepšelį

Netrukus į Vilnių atsikraustysiantis alytiškis Paulius Neciunskas kol kas bus laisvas nuo paskolos. Būsimam verslo administravimo ir vadybos studentui tėvai per mėnesį žada skirti apie 800 litų. Jų turi pakakti kambario nuomai, maistui, pramogoms, transportui, telefono ryšiui, kanceliarinėms prekėms.

Tačiau jei Paulius po dvejų metų netektų studijų krepšelio, tokio tėvelių finansavimo nebeužtektų. Vaikino pasirinktos studijos Vilniaus universitete kainuoja 4,5 tūkst. litų per metus, tad mokestis už jas pareikalautų dar beveik 400 litų per mėnesį.

Net gavęs paskolą, kurią reikėtų pradėti grąžinti praėjus metams, kai baigs mokslus, studentas neišvengtų papildomų išlaidų. Dar studijuodamas jis turėtų mokėti palūkanas, o šios tuo didesnės, kuo brangesnės studijos. Jeigu Paulius imtų paskolą eurais, pirmus metus jam tektų mokėti daugiau kaip 20 litų per mėnesį, o kiekvienais kitais metais - dar antra tiek.

Neracionali investicija?

Asmeninių finansų analitikas Žilvinas Butkevičius LŽ aiškino, kad studijuoti mokamoje vietoje nenaudinga - tokia pirmoji jauno žmogaus investicija esą nebūtinai atsipirks. "Imti keliasdešimties tūkstančių paskolą už mokslus nėra puikus finansinis sprendimas", - mano jis.

Ž.Butkevičiaus vertinimu, abiturientui būtų racionaliau ir naudingiau išvažiuoti į užsienį, ten įsidarbinti, sukaupti lėšų ir grįžus į Lietuvą investuoti santaupas į mokslą. "Dabar paskola už studijas bus pirmoji finansų pamoka, ir turbūt neretai - skaudi", - svarstė finansininkas.

Žadėjo kompensacijų

Bankų paskelbtos valstybės laiduojamos paskolos studentams bus brangios: palūkanos litais sieks net 10-11 proc., eurais paimtos paskolos kainuos iki 4 proc. palūkanų. Taigi ankstesnis Vyriausybės patikinimas užtikrinti studentams palankesnes sąlygas liko neištesėtas.

Malšindama studentų nepasitenkinimą Vyriausybė pažadėjo dalį palūkanų kompensuoti, kad jos neviršytų 5 procentų. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šiemet kompensacijoms turėtų užtekti 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, kitąmet reikės apie 5 mln. litų. "Ši tvarka įtvirtinama Vyriausybės nutarimu. Ji galios tol, kol rinkoje bus tokie palūkanų dydžiai, kurie neleidžia studentams užtikrinti palankių sąlygų. Vėliau, mažėjant palūkanoms, manau, valstybei tai bus pakeliama našta", - dėstė ministras.

Tačiau Ž.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad valstybė, kompensuodama studentams palūkanų kainą, iš dalies rems bankus.

Įsidarbinti nelengva

Mantas palūkanas už studijų paskolą ketina mokėti iš paties uždirbamų pinigų. Radęs Vilniuje darbą, didesnę nepriklausomybę nuo tėvų "dotacijų" norėtų užsitikrinti ir Paulius. Tačiau asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė pabrėžia, kad šiuo metu, kai nedarbas didėja, pirmakursiams bus sunku įsidarbinti. "Pirmais studijų metais patarčiau ieškoti nebent stažuotojo vietos. Žinoma, atlyginimo neverta tikėtis, bet taip galima užsirekomenduoti ir įgyti patirties", - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"