TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skelbiami Sausio 13-osios bylos įtariamųjų parodymai

2016 02 09 11:50
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jeigu buvo parengtas Lietuvos valdžios nuvertimo planas, jis buvo sukurtas ne Lietuvoje, teisėsaugai yra teigęs dabar už akių Sausio 13-osios bylos teisiamas buvęs vienas Lietuvos komunistų vadovų Vladislavas Švedas.

Jo ir kitų kaltinamųjų parodymus antradienį pradėjo skelbti Vilniaus apygardos teismas.

„Apie jokį Lietuvos valdžios pakeitimo planą sausį nežinojau. Jeigu toks planas buvo sudarytas, jis sudarytas ne Vilniuje“, – yra sakęs V.Švedas.

Jo tvirtinimu, Lietuvoje sukurti tokį planą būtų buvę per sudėtinga, nebuvę kam.

1990–1991 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos komunistų partijos buvęs antrasis sekretorius Lietuvos teisėsaugos buvo apklaustas 1991 metų spalį.

V.Švedas tuomet pasakojo 1991 metų sausio pradžioje lankęsis Maskvoje, iš kur tikėjosi išvykti į komandiruotę Paryžiuje. Čia jis ketino pristatyti savo parengtą dokumentą apie „žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje“. Tačiau kelionė neįvyko, o pats V.Švedas skubiai kariniu lėktuvu su tuometiniu prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovu Mykolu Burokevičiumi grįžo į Vilnių, nes ten vyko mitingai dėl kainų padidinimo. Ką tuo metu Maskvoje veikė M.Burokevičius, V.Švedas tikino nesidomėjęs, tik girdėjęs, kad dalyvavo darbiniame pasitarime.

V.Švedas per apklausas ne kartą minėjo, kad tiek iš M.Burokevičiaus, tiek iš Vilniuje viešėjusių įvairių Maskvos veikėjų supratęs, jog tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ketina Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą.

„Aš nelabai tikėjau, kad bus įvestas prezidentinis valdymas, bet apie tokio valdymo įvedimą viešai kalbėjo M.Burokevičius“, – liudijo V.Švedas.

Kitoje apklausoje jis tvirtino iki 1990 metų gruodžio palaikęs idėją dėl prezidentinio valdymo, bet tuo laiku persigalvojęs.

„Prezidentinio valdymo idėjos atsisakiau 1990 metų gruodį, nes jis remiasi karine jėga. (...) Buvau karinės jėgos priešininkas“, – tikino V.Švedas.

Jis pats neigė palaikęs kokius nors tiesioginius ryšius su tuometiniais Sovietų sąjungos ginkluotųjų pajėgų, kitų jėgos struktūrų vadovais, tačiau bendraudavęs su jų į Vilnių atsiųstais patikėtiniais. Šie esą domėdavosi situacija Lietuvoje.

V.Švedas tvirtino apie kruvinuosius 1991 metų įvykius sužinojo tik išgirdęs šūvius, bandęs skambinti M.Burokevičiui, paklausti, kas vyksta, bet šis nekėlė telefono ragelio.

„Kad kariškiai pasielgs taip kvailai, aš nesitikėjau“, – yra teigęs V.Švedas.

Jis tvirtino apie rusų kariuomenės judėjimą, planus Vilniuje nežinojęs, kad iš Pskovo čia permesti desantininkai esą sužinojęs jau po kruvinųjų Sausio įvykių, kai vėl buvo Maskvoje. Lietuvos pareigūnų apklausiamas komunistų veikėjas tikino net prašęs buvusio sovietų armijos Vilniaus garnizono vado Viktoro Uschopčiko vengti kruvinų susirėmimų su civiliais.

Kita vertus, tuometinius įvykius jis vadino natūraliais ir stebėjosi, kodėl už tai galėtų būti teisiamas. V.Švedas per apklausą prisipažino, kad 1990–1991 metais buvo saugomas asmens sargybinių iš Maskvos.

1992 metais V.Švedas išvyko iš Lietuvos, gyveno ir dirbo Baltarusijoje, Rusijoje.

Rusija nepadės

Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako skeptiškai vertinanti galimybes diplomatiniu keliu užsitikrinti Rusijos pagalbą Sausio 13-osios byloje.

Tai ministerija nurodė atsakydama į sovietų agresijos aukos Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus, žinomo psichologo Roberto Povilaičio klausimą dėl Lietuvos reakcijos į Rusijos ir Baltarusijos veiksmus.

„Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu, Europos Sąjungos (ES) ir jos narės Lietuvos bendradarbiavimas su Rusijos federacija daugelyje sričių šiuo metu yra apribotas, politiniuose santykiuose su Rusija vyrauja įtampa. Galimybes dvišaliais diplomatiniais veiksmais užsitikrinti Rusijos Federacijos bendradarbiavimą minėtose bylose artimu ir vidutiniu laikotarpiu vertiname skeptiškai“, – rašoma užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo pasirašytame atsakyme, kurį paviešino R.Povilaitis.

Ministerija kaip „efektyvesnį veikimo būdą“ įžvelgia veikimą ES lygiu raginant Rusiją laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir „konstruktyviai bendradarbiauti“ baudžiamosiose bylose. Anot ministerijos, ES vidaus dokumentuose yra užfiksuota, jog Rusijos bendradarbiavimo stoka bus vienas iš aspektų sprendžiant dėl vizų liberalizavimo, ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimų.

„Todėl Rusija, siekdama teigiamų ES pusės sprendimų šiais klausimais, bus priversta reaguoti į Lietuvos tarnybų teisinės pagalbos prašymus“, – teigiama laiške.

Pats R.Povilaitis sako pasigendantis Lietuvos diplomatinio aktyvumo.

„Kažkokių aiškių veiksmų, kurių buvo imtasi reaguojant į Rusijos ar Baltarusijos nebendradarbiavimą, gautame ministerijos atsakyme neradau, supratau, kad tas klausimas yra nuolatos keliamas „dvišaliame dialoge“ (...). Iš tokių formuluočių suprantu, kad kokiuose diplomatų susitikimuose gal ir buvo vieni kitiems ką nors pasakę ar paklausę. Bet tokių principingų veiksmų, kaip kartais skaitau, kad valstybė kartais išsikviečia ambasadorių pasiaiškinti, kartais notą įteikia, kartais kažkokį griežtą pareiškimą padaro – šitų dalykų bent jau jie nerašo, kad būtų darę“, – BNS sakė R.Povilaitis.

Maskva yra atmetusi Lietuvos prašymą apklausti byloje tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. R.Povilaitis priminė, jog būta žymiai daugiau prašymų Rusijai ir Baltarusijai, kurie „buvo tiesiog ignoruojami“, tačiau Lietuva šių teisinių veiksmų, anot jo, nesiėmė vertinti diplomatiniu lygiu.

„Tai praktiškai yra nereagavimas į kitos valstybės piktavališkus veiksmus. Ir tai ne vieną kartą atsitiko – mano supratimu, buvo galima jau dešimt kartų šį klausimą aštriai kelti į tarptautinį lygį. Čia juk ne šiaip koks menkniekis atsitiko, o kai kurios valstybės slapsto galimus nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus ir trukdo nusikaltimų žmoniškumui tyrimui. Kodėl buvo pasirinkta tokia nereagavimo strategija – nežinau, bet manęs tai netenkina“, – pridūrė jis.

Vilniaus apygardos teismas praėjusį mėnesį pradėjo nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus du, bus teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"