TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skenduoliai, netrukdykite gelbėtojams ilsėtis!

2010 08 14 0:00
Į gelbėjimo tarnybą vasaros sezonui priimami dirbti asmenys netinkamai parengiami.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Biudžeto skyles priversta lopyti Klaipėdos miesto savivaldybė dosnia ranka kasmet skiria milijoną litų skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai išlaikyti, nors valdininkai žino, kad didžiąją metų dalį gelbėtojai vien imituoja darbą.

Per Jūros šventę, vykusią liepos pabaigoje Klaipėdoje, pilies kanale nuskendo žmogus. Šios nelaimės buvo galima išvengti, jei uostamiesčio gelbėjimo tarnyba būtų iš tiesų dirbusi.

Tą vakarą Dangės upėje gelbėtojai tikrai budėjo. Tačiau apie 21 valandą, kaip ir priklauso pagal instrukcijas, vyrai išėjo namo, nors šventės linksmybės dar nė nebuvo prasidėjusios.

Pagalbos šauksmas nuskambėjo prieš vidurnaktį. Skęstančiųjų gelbėtojai tuo metu jau ramiai ilsėjosi. Į įvykio vietą atskubėjusiems ugniagesiams gelbėtojams teliko ištraukti kūną.

Gelbėti nesuinteresuoti?

Klaipėdietis Germanas Čepas, pernai kelis mėnesius dirbęs gelbėtoju Smiltynėje, sakė, kad aprašytas atvejis puikiausiai iliustruoja Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos (SGT) veiklą. Vyriškis nuogąstauja, kad rugpjūčio mėnesį uostamiesčio paplūdimiuose skenduolių gali padaugėti. Tokią prielaidą jį verčia daryti žinojimas, kad antrąją vasaros pusę Baltijos jūra paprastai būna labai audringa, o Klaipėdos SGT gelbėtojai esą visiškai neparengti užtikrinti poilsiautojų saugumo.

"Ši tarnyba vadovaujasi savo patvirtintomis taisyklėmis, kurių kai kurie teiginiai patys sau prieštarauja. Vienoje taisyklių teigiama, kad gelbėtojas nedelsdamas privalo suteikti pagalbą skęstančiajam. Kitoje nurodoma, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, kai bangavimas jūroje didesnis nei 3 balai, gelbėtojui atlikti gelbėjimo darbus draudžiama. Tačiau būtent tokiais atvejais gelbėtojų pagalbos reikia labiausiai. Išeitų, kad skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas?" - stebėjosi G.Čepas.

Praeityje aktyviai sportavęs, plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės sporto meistro rezultatų pasiekęs G.Čepas teigė esąs nustebintas, kad į gelbėjimo tarnybą vasaros sezonui priimami dirbti asmenys netinkamai parengiami.

Mokytis nesiunčiami

Skęstančiųjų gelbėjimas nuo kovo 31-osios Vyriausybės įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą, todėl skęstančiuosius gelbėti gali tik specialiai apmokyti asmenys. Darbdavys privalo rengti šių darbuotojų mokymą įstaigoje, kuri turi Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją vykdyti mokymą pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotą plaukiko gelbėtojo mokymo programą. Tokią licenciją turi tik Klaipėdos ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyrius. Tačiau, G.Čepo tikinimu, Klaipėdos SGT į Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyrių nesikreipė nė sykio.

Vyriškis pasakojo, kad formaliai gelbėtojai paplūdimyje dirba tik iki 21 val., tačiau nelaimių pasitaiko ir vėlyvesniu metu. Jis prisiminė žinomą atvejį, kai žmonės šaukėsi pagalbos, o jiems buvo pasakyta, kad gelbėtojų darbo diena jau baigėsi, todėl žmogus nuskendo.

G.Čepas taip pat pastebėjo, kad visuose Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiuose paplūdimiuose nėra aiškiai nurodytų ribų. Nesama ir aiškių orientyrų arba tiesiog sunumeruotų stulpų, pagal kuriuos besišaukiantieji pagalbos galėtų nurodyti tikslesnę nelaimės vietą.

Pluša visus metus

Klaipėdos gelbėtojams algos mokamos net žiemą. Iš tų pačių biudžeto pinigų išlaikomi ir gelbėjimo stotyse budintys sargai. Šiemet vasaros sezonui į Klaipėdos SGT priimta 60 gelbėtojų, dar 21 asmuo tarnyboje dirba visus metus. "Kam reikia šitiek darbuotojų, jei jie tikrai nedirba visus metus, o tik saugo būdeles paplūdimiuose. Sargų dėl lėšų stygiaus atsisakė net mokyklos, vaikų darželiai. Vieša paslaptis, kad ir vasarą daugelis gelbėtojų sėdi nieko neveikdami arba žaidžia tinklinį", - svarstė klaipėdietis.

G.Čepas teigė netgi apskaičiavęs, kad SGT keturiems vasaros mėnesiams išlaikyti iki 20 samdytų profesionalių gelbėtojų pakaktų apie 320 tūkst. litų.

Politikams kyla įtarimų

Uostamiesčio savivaldybės tarybos nariai taip pat stebisi SGT veikla. Klaipėdos miesto tarybos narys Egidijus Sabataitis LŽ sakė pradėjęs domėtis šia tarnyba, tačiau susidūręs su didžiuliu pasipriešinimu. Jis tikino nesuprantąs, kaip galima kasmet skirti beveik milijoną litų tarnybai, kuri realiai veikia vos tris keturis mėnesius. E.Sabataitis pasakojo ne kartą raštu kreipęsis į įvairius savivaldybės administracijos skyrius, į pačią SGT, tačiau nė į vieną paklausimą jam esą deramai neatsakyta, tik formaliai atsirašinėjama. "Klausiau, kada buvo išnuomotos gelbėjimo stočių patalpos Melnragėje ir Smiltynėje, kiek buvo nuomos konkurso dalyvių ir kas jį laimėjo bei kiek iš nuomos gaunama pajamų. Gautame atsakyme tebuvo nurodyta vieno kvadratinio metro kaina. Atrodo, kad tas nuomos konkursas buvo formalus, o laimėtojas žinomas iš anksto. Informacija apie jį buvo skelbiama mažai skaitytojų pasiekiančiame vietiniame reklamos leidinyje. Manau, tai negali vykti be miesto vadovų žinios", - piktinosi tarybos narys.

Klaipėdos miesto tarybos narė Eugenija Odebrecht taip pat įsitikinusi, kad SGT reikėtų reorganizuoti, o jai išlaikyti užtektų triskart mažiau lėšų. "Jei gelbėjimo paslaugą pirktume iš privačių bendrovių, kurios skęstančiuosius gelbėtų tik vasaros sezono metu, tam užtektų 300-400 tūkst. litų. Tačiau kažkodėl mūsų vadovai nenori girdėti apie šios tarnybos darbo optimizavimą", - sakė politikė.

Dukart brangiau

E.Sabataičiui įtarimų sukėlė ir prieš kelerius metus SGT perduotos įrangos įsigijimo vertė. 2008 metais, panaudojusi Europos Sąjungos fondų lėšas, Klaipėdos miesto savivaldybė įsigijo ir SGT perdavė turto, kurio vertė - beveik 400 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo įsigyta įvairios gelbėjimo įrangos, du vandens motociklai (164,6 tūkst. litų), motorinė valtis su gelbėjimo įranga bei transportavimo priekaba (69 tūkst. litų), įvairių kitokių skęstančiųjų gelbėjimo reikmenų. Taip pat pirkta skaitmeninė filmavimo kamera, fotoaparatas ir 5500 litų kainavęs kopijavimo aparatas. "Ar kamera ir fotoaparatas taip pat naudojami skęstantiesiems gelbėti?" - stebėjosi E.Sabataitis.

Jis taip pat teigė pasidomėjęs vandens motociklų ir motorinių valčių kainomis. Vyriškio tikinimu, kai kuriose Klaipėdos įmonėse tokių pat techninių duomenų įrangos buvo galima įsigyti perpus pigiau. "Po dvejų metų įrodyti, kad ir šis pirkimo sandoris tebuvo formalumas, jau nebepavyks. Įtariu, kad galėjo būti susitarta su pardavėjais, kurie pardavimo dokumentuose nurodė didesnę įrangos kainą, o likusieji pinigai galėjo nuplaukti į šalį", - svarstė E.Sabataitis.

Meras nekomentuoja

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius apie SGT atsisakė kalbėti. "Reikėtų kalbėtis su mano pavaduotoja Judita Simonavičiūte. Ji tuos reikalus geriau išmano", - nukreipė dėmesį meras.

J.Simonavičiūtė LŽ patvirtino, kad šiuo metu tebesvarstoma, ar derėtų gelbėjimo funkcijas perduoti į privačias rankas. Kitas pasiūlymas - visų kurortų ir uostamiesčio gelbėjimo tarnybas sujungti į vieną statutinę organizaciją. Tačiau kalbos iki šiol lieka vien kalbos.

"Tarnyba turi ne tik skęstančiuosius gelbėti, bet ir įsigytą turtą saugoti. Taip pat jai patikėta prižiūrėti greta paplūdimių esančius tualetus. Svarstėme ir skęstančiųjų gelbėjimą patikėti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Tačiau šios atstovai tvirtina, kad visą parą budėti paplūdimiuose - ne jų funkcija. Kai kurių SGT funkcijų perdavimą privatininkams tikrai svarstysime rugsėjo mėnesį", - aiškino vicemerė.

Įtaria interesus

Klaipėdos SGT vadovas Virginijus Urbonas G.Čepo įvardytus priekaištus neigia. Anot viršininko, tiek raštų ir skundų įvairioms institucijoms rašyti gali tik žmogus, "kuriam reikia psichologinės pagalbos". V.Urbono manymu, už G.Čepo skundų slypi privataus kapitalo atstovai, kurie kėsinasi į Klaipėdos paplūdimius bei gelbėtojams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

"Mus jau tiek įvairių tarnybų ir inspekcijų tikrino! Tačiau rasta tik nedidelių pažeidimų. Kažkas kėsinasi į mums skiriamas lėšas", - sakė V.Urbonas. Jis taip pat aiškino, kad SGT ir žiemą gelbėja žmones. "Praėjusią žiemą lydėjome Dangės ledu šliuožusius slidininkus", - pasakojo viršininkas. Jis patikino į narų mokyklą dėl gelbėtojų parengimo nesikreipęs dėl lėšų stygiaus.

LŽ žiniomis, šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba atlieka SGT auditą. Jo rezultatai bus žinomi tik kitų metų pradžioje. Tačiau, šaltinių duomenimis, jau dabar šioje iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomoje tarnyboje aptikta daugybė trūkumų ir nustatyta turto bei transporto priemonių naudojimo ne pagal paskirtį atvejų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"