TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skęstančiam laivui - akademinis balansas

Naujam gyvenimui prisikeliantis Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) neslepia ambicijų tapti tvirtu valstybės ramsčiu. Intelektualai žada nesitaikstyti su kraštą ardančia sistema ir duoti jai rimtą atkirtį.

Praėjusį šeštadienį į antrąjį NDJ suvažiavimą susirinkę judėjimo nariai patvirtino manifestą, ambicingą programą ir konkrečių veiksmų planą, patikslino organizacijos įstatus ir išsirinko savo lyderius. Balsų dauguma nuspręsta, kad prie NDJ vairo stos ekonomistas Povilas Gylys, o jam talkins sociologas Romas Lazutka ir filosofas Krescencijus Stoškus.

Po Kęstučio Čilinsko mirties prigesusią NDJ misiją ketinama gaivinti žengiant jau pramintu keliu - tęsiant pradėtus, tačiau nebaigtus darbus. Judėjimo veiklos tikslai - viešojo intereso gynimas, teisės viršenybės įtvirtinimas, kova su korupcija, valdžios institucijų priežiūra.

Apie NDJ planus, valstybėje suvešėjusias piktžoles ir priemones joms šalinti "Lietuvos žinios" kalbėjosi su teisininku Alfonsu Vaišvila, filosofu Krescencijumi Stoškumi ir netolimoje ateityje visu pajėgumu į judėjimo veiklą žadančiu įsitraukti filosofu Bronislovu Genzeliu:

Laisvė naikina laisvę

- Pone A.Vaišvila, nors naujam gyvenimui prisikeliančio judėjimo ateities perspektyvos gana aptakios, ryžtingai prie jo prisidėjote. Kokie motyvai tai paskatino? 

- Prie jo man būtų sunku neprisidėti. Be piliečių neįmanoma sukurti valstybės. Iki šiol valstybės kūrimą buvome patikėję partijoms, tačiau aiškiai matome, kad jų sukurtos Lietuvos mums nepakanka. Tad pasitelkę organizacinius gebėjimus, savo patirtį ir profesines žinias turime pasiūlyti kitokį valstybės modelį. Visi privalome susitelkti ir sukurti tokią Lietuvą, kuri būtų priimtina jei ne visiems, tai bent 95 proc. gyventojų. Kraštą reikia paversti tokia vieta, kur būtų malonu gyventi, o mūsų tarpusavio santykiai taptų kiek galima teisingesni ir pagarbesni. Man, kaip teisininkui, akis ypač bado su teise susijusios problemos. Ji nebeveikianti ir niekas už jos nebestovi. Tai - didžiulė grėsmė civilizuotai visuomenei. Teisininkai tampa pasyvūs ir neryžtingi, o politikai pradeda lygiagrečiai su teismais vykdyti teisingumą.

- Pastaruoju metu žmonėms labiausiai stinga teisingumo. Kodėl taip yra?

- Teisingumą kiekvienas supranta pagal savo naudą. Tačiau jeigu esame civilizuota visuomenė ir pagal Konstituciją pavedame teisingumą vykdyti tik teismams, jį reikia vykdyti, kad ir koks tas teismo teisingumas būtų. Priešingu atveju randasi savivalė. Panašią situaciją turėjome XVII-XVIII amžiais, kai kiekvienas vykdė savo teisingumą pagal turimas ekonomines, fizines arba politines galias. Tuomet pražudėme valstybę, kuri buvo niekam nereikalinga. Tai pavyzdys, kai laisvė naikina laisvę. Deja, šiandien atsidūrėme beveik analogiškoje situacijoje. 

- Jeigu turėtumėte galimybę ką nors keisti valstybėje, nuo ko pradėtumėte pirmiausia?

- Pirmiausia pakeisčiau Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį, būtent - dėl referendumo kvotos sumažinimo. Demokratinėje valstybėje žmonių iniciatyva turi būti "atpalaiduota". Daugelio įstatymų Seimas yra neįgalus priimti, jis savęs niekada nenorės suvaržyti. Referendumo kvota yra nereali ir užblokuoja bet kokią piliečių iniciatyvą. Taip tauta yra sąmoningai eliminuota iš tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme. Kai negirdimas tautos balsas, žmonėms yra sudėtinga priimti valdžios sprendimus lyg savo. Piliečiai renka valdžią ir tai nėra sudėtinga, tačiau problema, kaip tą išrinktą valdžią kontroliuoti. Kai ji tampa nekontroliuojama, visi žinome, į ką ji išsigimsta - į oligarchinį valdymą.

Bandys įveikti atotrūkį

- Judėjimas kurį laiką buvo prigesęs, tačiau dabar žadama imtis ryžtingų veiksmų. Kokia situacija susiklostė valstybėje, kad reikia tai daryti? - klausėme K.Stoškaus.

- Intelektas susitelkė, o žmonėms įsiplieskė viltis, kad jis gali ką nors pakeisti. Šiandien į akis labiausiai krinta politikoje persismelkęs diletantizmas. Jis ne visada atsiranda iš kvailumo, o neretai todėl, kad politikams reikia apginti savo interesus, tad jų atliekami veiksmai iš šalies atrodo kvailai. Į postą atėjęs naujas ministras niekada neprisipažins, kad ko nors neišmano, jis niekada nesikonsultuos, o jeigu ir sulauks patarimų - numos į juos ranka. Jis taip daro todėl, kad ateina ginti savo žmonių grupės interesų, puikiai žinodamas, jog poste bus ribotą laiką. Taip pat puikiai žinome, kaip dirba Vyriausybė. Joje vyrauja visiškas pasitikėjimas ministrais, tad jiems tarpusavyje tartis nereikia. Tai ypač matoma kultūros politikoje, prie kurios prisideda beveik visos ministerijos, tačiau ministrai dėl jos nesitaria. Kultūros srityje pokyčiai vyksta labai lėtai. Jeigu kaskart atėjęs naujas ministras nustato savo kultūros politikos prioritetus, natūralu, kad per 20 metų nėra sukurta jokia aiški kultūros strategija.

Su judėjimu atsiranda galimybė sutelkti žmones, kurie turi didesnį įdirbį, yra savo srities profesionalai, ir jų pagalba gali praversti ne tik tarpusavio veikimui, bet drauge būtų itin svarbi konsultuojant dėl valstybės politikos. Valdžia šiuo metu yra labai atsitraukusi nuo visuomenės, ir nematyti, kas galėtų įveikti tą atotrūkį. Todėl reikia veikti gerai organizuotomis jėgomis.

- Kaip judėjimui reikėtų veikti, kad pavyktų pasiekti keliamus tikslus?

- Svarbiausias dalykas tokiame judėjime - kasdieniai veiksmai, kuriuos darai nuo ryto iki vakaro. Arsenalas, kurį naudoti įprasta - piketų, mitingų, streikų ar įvairiausių konferencijų organizavimas, yra labai siauras ir tokie veiksmai yra pavieniai. Toks spaudimas valdžios nebegąsdina. Piketai organizuojami, tačiau niekas jokio dėmesio į tai nebekreipia. Jeigu nori rezultato, pirmiausia reikia galvoti apie pajėgas. Veiksmai turi būti kasdieniai ir reguliarūs, o ne daromi tada, kai turime laiko ar kai susiduriame su kokiu nors akibrokštu. Valstybės valdymo politiką vykdančios valdžios institucijos kasdien turi justi, kad žmonės budi ir stebi kiekvieną jų klaidą. Tam, kad tai pasiektume, reikia turėti labai gerai organizuotą sistemą.

K.Čilinsko iniciatyva judėjimas atsiribojo nuo tiesioginės politinės veiklos. Jis pajuto, kad į ją gali įsitraukti destruktyvių žmonių, galinčių ardyti pati judėjimą. Tai buvo pašvarinta atmosfera. Tačiau nugara politinei veiklai niekada nebuvo atgręžta, nes tai labai apribotų galias. Todėl svarbu aiškiai numatyti mechanizmą, kaip kontroliuosime valdžią. 

Reikia spaudimo iš šalies

- Kokį įspūdį Jums, profesoriau B.Genzeli, palieka judėjimo išsikelti tikslai ir kokias jų įgyvendinimo perspektyvas matote?

- Apie ateities perspektyvas kol kas kalbėti labai sunku. Tačiau į tai žiūriu gana pozityviai. Parengtose programose yra konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, ko norima, tačiau siekiamybė ir jos įgyvendinimas yra visai kas kita.

Šiuo metu Lietuvoje su partine sistema yra blogiau negu blogai. Peržiūrėjus didžiųjų partijų rinkimų sąrašus tampa akivaizdu, kad tai tėra draugų būreliai. Partijų nuostatos egzistuoja sau, o jų veikla yra visai kas kita. Rinkimų programose stengiamasi atspindėti tai, ko reikia žmonėms, tačiau tai tikrai nereiškia, kad bus stengiamasi įgyvendinti poreikius. Pagrindinis partijų tikslas tėra patekti į valdžią, po rinkimų programos vykdymas yra tarsi užmirštamas. Būtent todėl reikalingas spaudimas iš šalies. Man asmeniškai labai imponuoja judėjimo nusistatymas paremti ne politinę partiją, o vienmandatėse apygardose kandidatuojančius, gerai viešąjį interesą galinčius ginti asmenis. 

- Kokie praktiniai veiksmai po šio suvažiavimo turėtų būti atlikti pirmiausia?

- Visų pirma reikėtų labai aiškiai išsikelti prioritetus Lietuvai svarbiausiais klausimais. Tai reikėtų padaryti pernelyg nedetalizuojant, o prioritetus išsikėlus - suformuoti savo poziciją ir ja labai aiškiai sekti. Kaip judėjimui seksis, pasakyti kol kas yra sunku, tačiau ilgiau rankas sudėjus sėdėti nebegalima. Viliuosi, kad pagrindinius tikslus įgyvendinti pavyks. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"