TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skirtuninė teisė

2012 05 10 5:59

Kauno teisėjų "kabinetinio bendravimo" skandalas, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Ryšardo Skirtuno paimtas 30 tūkst. litų kyšis - tai tik ledkalnio papėdė, iškylanti į paviršių po retų specialiųjų tarnybų pasivaikščiojimų teismų koridoriais.

Vieša paslaptis, kad jei nagrinėjamose bylose - tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose - sukasi dideli pinigai, teismų sprendimai neretai būna priešingi ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, o turtinius ginčus laimi pinigingesni. Teismai - uždara,  svetimų neįsileidžianti sistema, tačiau sudaranti ne vieną, o kelis tarpusavyje dėl įtakos kovojančius klanus. Pokyčiai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) - naujos Civilinių bylų skyriaus pirmininkės skyrimas - tik patvirtina tokius įtarimus.

Svaiginama karjera

Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą ir teikė Seimui LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke skirti šio teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę. Jei Seimas pritars jos kandidatūrai, Molėtų krašto dukra bus padariusi svaiginamą karjerą - devynerius metus Utenoje advokatavusi ir penkiolika metų Utenos bei Vilniaus teismuose teisėjavusi S.Rudėnaitė užims vieną aukščiausių postų teismų sistemoje.

Priminsime - teisėja pati nepretendavo į šią vietą, pagal vieną versijų, ją pasirinko prezidentė. Tačiau klausimas, ar valstybės vadovės užimtumas leido žinoti, kad LAT pluša tokia šauni kandidatė? Gal paprasčiausiai būta asmens, kuris prezidentūrai tyliai pasufleravo?

LŽ jau rašė, kad 2007-aisiais tuometė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėja S.Rudėnaitė buvo patekusi į dviprasmišką situaciją. Išnagrinėjus UAB Birių krovinių terminalo bylą, kurios užkulisiuose įmonės bendraturčiai ginčijosi dėl milijonų ir kurią teisėjų kolegijai rengė ši teisėja, atsirado dvi nutartys. Vienoje buvo sakoma, kad bendrovės prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje yra patenkintas, bylą nutarta atnaujinti ir perduoti apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti LVAT. Tuo metu teismo internetiniame tinklalapyje atsirado visiškai priešinga nutartis - kad bendrovės skundas atmestas ir administracinės bylos nagrinėjimas neatnaujintas. Atlikus tarnybinį patikrinimą ši keista istorija pavadinta nesusipratimu, dėl kurio esą kalta teisėjos padėjėja.

Keisti sutapimai

S.Rudėnaitė buvo paskirta LAT teisėja 2008-ųjų sausį. Iki tol moteris ketverius metus nagrinėjo įvairaus pobūdžio administracines bylas LVAT. Jame 2001-2006 metais pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo dabartinis LAT ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. Ar kartais ne jis bendraamžę kolegę atsivedė į Temidės aukščiausius rūmus?

Praėjusių metų vasarą vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje buvo svarstomi Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pakeitimai, mat baigėsi jai vadovavusio LAT teisėjo Benedikto Stakausko įgaliojimai. Teisėjų tarybos pirmininkas pasiūlė naujuoju komisijos vadovu skirti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Olegą Fedosiuką. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras, profesorius - autoritetas ne tik studentams, bet ir teisėjų visuomenei. Tuo metu kitas G.Kryževičiaus siūlymas buvo sunkiai suprantamas ir pamatuotas - į komisiją būsimiems teisėjams egzaminuoti jis rekomendavo skirti S.Rudėnaitę.

Tai ne vienintelis LAT pirmininko parodytas dėmesys pavaldinei. Vos tik S.Rudėnaitė tapo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nare, G.Kryževičius pasirašė įsakymą "Dėl viešųjų pirkimų bylų", kuriuo nustatė, kad civilinės bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių skiriamos nagrinėti teisėjų kolegijai, sudarytai iš keturių teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko, S.Rudėnaitės ir Birutės Janavičiūtės. Pastaroji, pradėjusi darbo karjerą vienoje iš Vilniaus vaistinių asistente, vėliau dirbusi Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo posėdžių sekretore, į LAT buvo paskirta netrukus, kai šio teismo teisėju tapo G.Kryževičius. Iki tol moteris teisėjavo LVAT.

Minėtame G.Kryževičiaus įsakyme buvo dar viena keistenybė - teismo vadovas nurodė ketvertukui išnagrinėti penkias konkrečias civilines bylas nesilaikant bylų skyrimo eiliškumo principo.

Ir klaidino, ir teisinosi, ir puolė

LŽ pasidomėjus, kokios tai civilinės bylos, kurioms tiek dėmesio skyrė teismo pirmininkas, ir koks jų likimas praėjus dešimčiai mėnesių, kai buvo pasirašytas minėtas įsakymas, LAT pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Živilė Jokimaitė-Dolgich informavo redakciją, kad "visos bylos dar nepradėtos nagrinėti ir neturi priskirtos kolegijos". Teismo atstovė tvirtino, jog tik trijose civilinėse bylose kalbama apie viešuosius pirkimus, o likusiose prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atlyginti žalą. Tačiau redakcijai labiau pasidomėjus šiomis bylomis paaiškėjo, kad visos jos išnagrinėtos dar praėjusių metų pabaigoje. Kodėl pirmininko padėjėjai tai reikėjo slėpti?

"Aš išvis neprisidedu prie jokių bylų skirstymo. Yra Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, jie pagal mūsų taisykles ir nustato teisėjų kolegijas pasitelkdami kompiuterį. Bet yra įvairių variantų. Čia jau reikia klausti skyrių pirmininkų", - pasiteiravus, kaip LAT parenkamos teisėjų kolegijos nagrinėti kasacines bylas, teismo pirmininkas teisinosi turintis apie tai tik teorinį supratimą, nes pats bylų neskirsto, teisėjų joms nagrinėti neskiria?

Tačiau paklaustas, kaip tada suprasti pasirašytą įsakymą, kuriuo ne tik teisėjai paskirti nagrinėti tam tikros kategorijos bylas, bet ir nurodytos konkrečios bylos, G.Kryževičius jau kalbėjo visiškai kitaip: "Tai - specializacija. Taisyklės numato, kad gali būti nustatyta specializacija. Taigi šiuo atveju nustatyta specializacija teisėjams privaloma, plius yra keli teisėjai, kurie nagrinėja šiems negalint nagrinėti dėl kokių nors priežasčių, - komandiruotėje, atostogauja ar panašiai. O tos nurodytos bylos "degė". Jos labai ilgai buvo nagrinėjamos pirmoje ir apeliacinėje instancijose, Finansų ministerija ir Vyriausybė kreipėsi į Teisėjų tarybą pridėdamos visą sąrašą bylų. Teisėjų tarybos posėdyje šita problema buvo nagrinėjama, atliekamas tyrimas visuose teismuose ir keletas bylų iš to sąrašo buvo pas mus. Todėl buvo priimtas įsakymas paimti iš bendro srauto ir išnagrinėti greičiau. Ten degė europiniai pinigai. Tai buvo respublikos biudžeto klausimai, nes tai mūsų visų reikalas. Tokiu būdu mes per Teisėjų tarybą šias bylas prastūmėme."

Bet ar tokiu atveju, skyrus teisėjus konkrečioms "degančioms" byloms nagrinėti, nebuvo pažeistas nešališkumo principas? "Nešališkumo kam? Bylos vis tiek kompiuteriniu būdu paskirstomos teisėjams, - G.Kryževičius tikino LŽ, jog šiuo atveju neprasilenkta su jokiais principais, net turint omenyje tai, kad viešųjų pirkimų byloms nagrinėti pasirinkti tik keturi LAT teisėjai. - Tai mano pasirinkimas. Aš paskyriau keturis. Aš esu atsakingas už tinkamą darbo organizavimą."

LŽ klausimas, kodėl, sakykime, teisėjus parinko ne Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė, o pats teismo pirmininkas,  regis, G.Kryževičių išvedė iš kantrybės. "Todėl, kad aš specializaciją nustatau. Mačiau reikalą ir kaip Teisėjų tarybos vadovas. Kad bylos būtų operatyviai nagrinėjamos ir kad būtų formuojama vieninga praktika. Kas jus jaudina, kokia nors konkreti bylelė? Verslas domisi? Keliose bylose verslui priimti nenaudingi sprendimai? - G.Kryževičius staiga tapo klausėju ir siūlytoju: - O jūs parašykite nuomonę, kaip visada, vėjų, iš lubų... Parašykite ir apie mane."

Teismų karuselė

Ką gi, LŽ tenka vykdyti paties LAT pirmininko siūlymą-pageidavimą.

Maždaug metus Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas AB Panevėžio statybos tresto ieškinys Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Vilniuje įsikūrusiai bendrovei "Pireka" dėl šios neva neteisėtai laimėto viešojo pirkimo konkurso "Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009-2011 metais".

Bendrovės "Pireka" pavadinimas iškilo į viešumą šių metų pradžioje, kai buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Palaitis iš pareigų atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. V.Gailius neslėpė, kad praėjusių metų pabaigoje tarnybai kilo įtarimų dėl "Pirekos" nuolat laimimų viešųjų pirkimų, kurių vertė skaičiuojama šešiaženkle suma. Mažai darbuotojų turinčiai bendrovei - tai nepamatuotai daug. Tačiau pradėtu tyrimu susidomėjo ne tik ministerijos vadovybė, bet ir dabartinis FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius, nors jam pagal pareigas tai nepriklausė.

Šio viešojo pirkimo konkurso ėmėsi ir Panevėžio apygardos prokuratūra. Jos skyriaus vyriausiasis prokuroras Remigijus Senkus, gindamas viešąjį interesą, taip pat kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti konkurso rezultatus. Kad Panevėžio apskrities viršininko administracija neteisėtai sudarė sutartį su "Pireka", kuri konkurse dalyvavo kartu su kita bendrove "Fima", tvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

"Tarnyba konstatavo, kad UAB "Pireka" ir UAB "Fima" pateikti dokumentai neįrodo, jog šis tiekėjas atitiko Pirkimo sąlygų 15.11 punkto reikalavimą. (...) Sutartis sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir Taisyklių nuostatas, nes nepagrįstai atmesta AB Panevėžio statybos tresto paraiška, o sprendimas pripažinti UAB "Pireka" ir UAB "Fima" kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas", - sakoma viename iš VPT raštų, adresuotų Panevėžio apygardos teismui.

Konkursą skelbusi Panevėžio apskrities viršininko administracija teigė, jog bus rekonstruojamos ir viešajam turizmui pritaikomos siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai esančios Raguvėlės, Surdegio, Troškūnų, Anykščių, Panevėžio geležinkelio stotys; rekonstruojamas ir viešajam turizmui pritaikomas Panevėžio miesto depas; kapitališkai remontuojamas geležinkelio ruože esantis viadukas, įrengiamos 5 naujos stotelės šalia turizmui patrauklių vietų. Šiems statybos darbams buvo skirta apie 7,8 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Vienas pagrindinių konkurso organizatorių keltų reikalavimų būsimiems statybininkams - kad jie būtų įvykdę bent vieną į valstybės kultūros vertybių registrą įtraukto objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. litų. VPT teigimu, Panevėžio statybos trestas šią pagrindinę sąlygą atitiko - 2005-2007 metais bendrovė atliko Bazilijonų vienuolyno komplekso pritaikymo mokymo funkcijai rekonstrukciją. Darbų vertė - per 22 mln. litų, o inžinerinių statinių - per 3 mln. litų.

UAB "Fima" taip pat yra dirbusi inžinerinius darbus valstybės kultūros vertybių objekte - rekonstruojant Kauno geležinkelio tunelį renovavo tunelio signalizaciją, saugos ir ryšių instaliaciją, eismo signalizaciją. Šių darbų vertė - daugiau kaip 3 mln. litų. Tiek VPT, tiek Panevėžio prokurorai konstatavo, kad jie atlikti pasibaigus laikui, iki kada buvo galima pateikti dokumentus konkurso komisijai.

Pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų "Pirekai" sprendimą ir jis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Kol teisėjai nagrinėjamo skundą, Vyriausybė panaikino apskritis. Tačiau teismas, užuot ieškojęs naujo atsakovo, o juo tapo Susisiekimo ministerija, priėmė analogišką apygardos teismui nutartį - "Pireka" neteisi.

Statyba ir instaliacijos tiesimas

Pralaimėjusi teismus "Pireka" kasaciniu skundu kreipėsi į LAT. Teismo kompiuteris rodė, kad skundą turėtų nagrinėti teisėjų kolegija, kurios pirmininkas - pats LAT pirmininkas G.Kryževičius. Prityrusi teisininko akis nesunkiai pastebėjo kolegų klaidą - apeliacija išnagrinėta be atsakovo, - ir praėjusių metų balandį buvo priimtas sprendimas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, o bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat rekomenduota "Pirekos" ieškinį sujungti su Panevėžio apygardos prokuratūros byla ir nagrinėti vienu metu.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo pozicija nepasikeitė ir iš naujo išnagrinėjus "Pirekos" apeliaciją. Bendrovė vėl kreipėsi į LAT. O čia jau buvo sudarytas teisėjų ketvertas panašioms byloms nagrinėti. Teismo "išmanusis" kompiuteris šįkart parodė, kad G.Kryževičiaus narpliotą bylą turėtų nagrinėti teisėja S.Rudėnaitė - ji bus ir pranešėja, ir būsimos nutarties pagrindinė autorė.

Kaip galima spręsti iš praėjusių metų lapkritį priimtos teismo nutarties, R.Rudėnaitė bene daugiausia dėmesio skyrė įstatymų ir įstatymų lydimųjų aktų tyrimui, bandė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra statyba, statybos darbai, statiniai bei inžineriniai statiniai.  Teisėja pažymėjo, kad Panevėžio statybos tresto darbai Bazilijonų vienuolyno komplekse nėra darbai, atlikti valstybės kultūros vertybių objekte. Mat inžineriniai tinklai rengti ne pačiame objekte, o šalia jo. "Neginčytina, kad Bazilijonų vienuolyno kompleksas nepripažintas kultūros paveldo vietove, o yra kultūros paveldo statinių kompleksas", - nutartyje pabrėžiama, jog paveldo objektus sudaro tik statiniai.

Tačiau "Pirekos" verslo partnerės "Fimos" atliktus signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacijos, eismo signalizacijos renovavimo darbus Kauno geležinkelio tunelyje S.Rudėnaitė pripažįsta kaip darbus, padarytus valstybės saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje.

LŽ paprašytas išsakyti nuomonę, ar instaliacijos darbai yra statybos darbai, viešąjį interesą gynęs Panevėžio apygardos teismo skyriaus vyriausiasis prokuroras su šypsena tarstelėjo: "Teismams geriau matyti. Nutarčių nenoriu komentuoti."

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad S.Rudėnaitė nepraleido pro akis aplinkybės, jog "Fima" dalį dokumentų pateikė jau pasibaigus konkursui, tad buvo priimta savotiškai neutrali nutartis: nuspręsta, kad nė vienas tiekėjas nepateikė tinkamos paraiškos ir sutartis su "Pireka" turi būti nutraukta. Susisiekimo ministerijai reikės organizuoti naują siauruko rekonstrukcijos ir naujų stotelių statybos konkursą.

Galima spėti ir naujuosius konkurso nugalėtojus. LAT, kuris, be abejo, vadovavosi tik protingumo ir teisingumo kriterijumi, pripažinus, kad instaliacijos darbai yra statybos darbai, būsimame konkurse vienvaldėmis lyderėmis taps "Pireka" su "Fima". Nes daugiau konkurentų, atitinkančių pagrindinę sąlygą - būti atlikusiems valstybės kultūros vertybių objekte inžinerinio statinio statybos darbų už ne mažiau kaip 3 mln. litų, šalyje paprasčiausiai nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"