TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skolas augina socialinio būsto gyventojai

2014 10 30 6:00
Ričardas Malinauskas: "Socialinio būsto nuomininkui sudarius galimybę tą būstą išsipirkti, savivaldybės gautų lėšų, kurias galėtų panaudoti kitam būstui pirkti." LŽ archyvo nuotrauka

Milijonines skolas turinčioms šalies savivaldybėms akmeniu po kaklu tampa socialinio būsto nuomininkai - jie ne tik vengia mokėti nuomos mokestį, bet ir nesistengia atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais. Todėl skolos gula ant merijų pečių.

Paslaugų teikėjai tikina, kad už komunalines paslaugas nemokant socialinio būsto nuomininkams, už jį sumokėti turi būsto savininkai. Merijų atstovai teigia, jog tokia praktika ydinga, ir siūlo keisti įstatymus, kad išnuomotą socialinį būstą nuomininkai galėtų išpirkti, o gavusios lėšų savivaldybės galėtų pirkti naujus butus kitiems laukiantiems socialinio būsto.

Merijoms - prašytojų vaidmuo

Alytaus rajono savivaldybė socialinio būsto gausa pasigirti negali – turi 72 socialinius būstus – butus arba namus. Tačiau šio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Janavičienė neslėpė, kad vengiančiųjų mokėti už komunalines paslaugas bei būsto nuomos mokestį esama ir Alytaus rajone. „Tačiau komunalininkai yra sudarę sutartis ne su savivaldybe, o su pačiais gyventojais, todėl skolos pirmiausia išieškomos iš jų“, - kalbėjo B. Janavičienė. Vis dėlto ji pripažino, kad pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą už susidariusias skolas atsakinga patalpų savininkė, t. y. rajono savivaldybė. „Raginame tokius žmones mokėti dalimis, net tarpininkaujame derantis su paslaugų teikėjais. Tai panašu į žaidimą, bet kitos išeities neturime“, - atviravo B. Janavičienė.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pripažino, jog nenormalu, kai savivaldybės atstovams nuolat reikia raginti socialinio būsto gyventojus, kad sumokėtų komunalinius mokesčius arba už būsto nuomą. „Imtis teisinių sankcijų neturime teisinio pagrindo. Be to, dažnai socialiniuose būstuose gyvena šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų, o jų juk neiškraustysi“, - pabrėžė A. Vrubliauskas.

Milijonais litų skaičiuojamos skolos

Vilniaus miesto savivaldybė socialinio būsto nuomos sutartis yra sudariusi su beveik 3,8 tūkst. nuomininkų. Jų skola būstus administruojančiai bendrovei „Vilniaus miesto būstas“ šių metų pradžioje siekė daugiau kaip 16,5 mln. litų. Vien pernai skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą išaugo 0,9 mln. litų. Panašios skolų didėjimo tendencijos yra ir šiemet.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė sakė, kad socialinio būsto nuomotojų mieste yra per 600. Kokia jų dalis yra įsiskolinę, valdininkė negalėjo įvardyti, bet neslėpė, kad esama nemažai įsiskolinusiųjų.

„Kiekvieną mėnesį kviečiame ir kalbame su labiausiai įsiskolinusiais nuomininkais. Jie raštiškai pasižada likviduoti skolas. O po 2-3 įspėjimų, kai matome, kad pokalbiai ir pasižadėjimai neduoda rezultatų, juristai rengia ieškinius teismui“, - teigė O. Valungevičienė. Pasak jos, net ir kreipusis į teismą, socialinio būsto nuomininkams dar paliekama galimybė likti bute – jie su savivaldybės administracija gali sudaryti taikos sutartį. Ir tik kai nebelieka jokių vilčių, kad socialinio būsto nuomininkai gražiuoju sumokės skolas arba išsikels, jie prievarta iškeldinami. Kasmet pasitaiko 10-15 tokių atvejų.

Atsako savininkas

Elektros tiekimo bendrovės LESTO atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba LŽ teigė, jog už atsiskaitymą su bendrove atsakingi vartotojai, o jei nėra pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad už paslaugos teikimą atsakingas patalpų savininkas.

Tiesa, kaip teigė LESTO atstovas, jei socialinio būsto gyventojas yra sudaręs sutartį su bendrove, pirmiausia bandoma išieškoti skolą iš nuomininko. Kai šios priemonės būna neveiksmingos, dėl skolos kreipiamasi į teismą, įtraukiant ir savivaldybę. Anot M. Burbos, sumokėjusi skolą elektros tiekėjams savivaldybės administracija turi teisę išreikalauti ją iš socialinio būsto nuomininkų.

Į Vilniaus teismus per metus patenka apie 10 bylų, kuriose atsakovu ar bendraatsakovu tampa Vilniaus savivaldybė. Socialinio būsto gyventojų skola elektros energijos tiekėjams, kurią tenka padengti savivaldybei ir jos įmonei, sudaro nuo kelių šimtų iki 2-3 tūkst. litų. Panaši situacija ir Kaune. Čia, LESTO duomenimis, yra didžiausios skolos už socialiniuose būstuose suvartotą elektros energiją.

Šilumą Vilniuje teikiančios bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas Nerijus Mikalajūnas LŽ sakė, jog 2010 metais „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonė „Vilniaus būstas“ sudarė trišalę sutartį. Pagal ją bei pagal kasacinio teismo praktiką už skolas turi atsakyti ne tik būsto nuomininkas, bet ir savininkas - savivaldybė. Tad jei gyventojas neatsiskaito už paslaugas, taip pat nesilaiko skolos mokėjimo terminų, skola išieškoma iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai atstovauja įmonė „Vilniaus miesto būstas“. „Tačiau teisminės praktikos su „Vilniaus miesto būstu“ kol kas neturėjome“, - sakė N. Mikalajūnas.

Siūlo parduoti

Iš šalies biudžeto šalies savivaldybių socialinio būsto plėtrai kasmet numatoma vis daugiau lėšų, už jas nuperkama vis daugiau butų bei namų. Šiemet tam skirta 18 mln. litų (2012 metais - tik 13 mln. litų). Tačiau socialinio būsto laukiančiųjų eilės dėl to ne mažėja, o didėja.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas LŽ teigė, kad socialinio būsto gyventojų keliamos problemos kamuoja daugelį šalies savivaldybių. „Tai turėtų būti ne tiek politinė, kiek ekonominė problema“, - tikino R. Malinauskas. LSA prezidentas pripažino, kad gyvenantieji socialiniame būste labai dažnai piktnaudžiauja tuo, kad butas yra ne jų, o savivaldybės. Be to, jie nesuinteresuoti ieškoti geresnio ir geriau mokamo darbo, nes tada gali prarasti teisę į tą būstą.

R. Malinausko nuomone, situacija pasikeistų, jei būtų keičiami socialinio būsto skyrimą reglamentuojantys įstatymai ir savivaldybės galėtų parduoti socialinį būstą. „Sudarius galimybę tą būstą išsipirkti, savivaldybės gautų lėšų, kurias galėtų panaudoti kitam socialiniam būstui pirkti, kad jį galėtų skirti jo laukiantiems žmonėms“, - teigė R. Malinauskas. Jo manymu, taip išnyktų šiandieninės tendencijos, kai socialinio būsto žmonėms tenka laukti ir 10-15 metų. „Užsukus“ prekybą socialiniu būstu ne tik trumpėtų būsto laukiančiųjų eilės, bet ir išnyktų piktnaudžiavimo atsiskaitant už komunalines paslaugas galimybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"