TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skolinimo modelis, nuostolingas tik skolintojui

2014 02 24 14:08
J.Šidiškis tvirtino iki šiol nesupratęs, kad buvo apgautas. Erlendo Bartulio nuotrauka

Buvusiam darbdaviui 200 tūkst. litų paskolinęs Juozas Šidiškis vis dar netiki patekęs į sumaniai paspęstus skolininko spąstus. Susigrąžinti prarastas lėšas jam galėtų padėti iškelta byla dėl sukčiavimo, tačiau garbaus amžiaus kaunietis kol kas svarsto, ar leistis į teismų maratoną.

Susidraugavo... dėl pinigų?

Istorija, po daugelio metų virtusi skandalinga, prasidėjo maždaug 2006-aisiais. J.Šidiškis, prisimindamas jos pradžią, užsimena, kad jai impulsą davė atgauta tėvų žemė. Kauno rajone esančių 11 hektarų žemės savininku vyriškis tapo prieš aštuonerius metus. Tuo metu jis ir susipažino su UAB „Miško sklypas“ dirbusiu Edgaru Pilveliu. Kaip portalui lzinios.lt pasakojo Šidiškis, naujas "draugas" jam pasiūlė retsykiais kartu "padirbėti su mediena", o netrukus pasisiūlė padėti parduoti paveldėtą žemę. Už solidų sklypą J.Šidiškis gavo solidų užmokestį. Nors jis nenori atvirauti, buvo dydžio buvo sklypas, pasakoja, kad netrukus E.Pilvelis paprašė paskolinti 200 tūkst. litų, o už gautą pinigų sumą jis žadėjo mokėti palūkanas. Kad skolintojui nekiltų abejonių, viskas aptarta notaro patvirtintoje sutartyje – ir skolinama suma, ir jos grąžinimas, ir palūkanų mokėjimo tvarka. Pagal 2006 metų kovo mėnesį pasirašytą dokumentą, E.Pilvelis pusę paskolos turėjo grąžinti per dieną nuo to momento, kai jos pareikalaujama raštu. Antra dalis pinigų skolintojui turėjo grįžti iki 2011-ųjų pabaigos. J.Šidiškas pasakoja esą iš pradžių E.Pilvelis palūkanas mokėjo tvarkingai, nuo jo nesislapstė. Tačiau 2009-ųjų antrąją pusę skolininkas paprašė skolintojo pratęsti paskolos suteikimo sutartį bei, pasak J.Šidiškio, ją patikslinti. Tam E.Pilvelis užsakė vizitą į UAB „Verslo teisės centrą“. „Neužilgo E.Pilvelis nustojo mokėti palūkanas ir manęs vengė. Tuomet kartu jau nebedirbome. Žinojau tik tiek, kad jis pasistatė namą pakaunėje“, - pasakojo J.Šidiškis.

Turtas – žmonai ir sūnui

Apie tai, kad skolininkas vengia įsipareigojimų, skolintojas pranešė UAB „Verslo teisės centro” vadovei Vilmai Užupienei. Ji E.Pilveliui siuntė kelis raštiškus raginimus vykdyti sutartį, o vėliau, nesulaukusi į juos reakcijos, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo.

Tik teisme paaiškėjo, kad E.Pilvelis ir jo žmona Kristina Pilvelienė, nors ir neišsiskyrę, bet sutartimi yra pasidalinę turtą, kurio bendra vertė apie 793 tūkst. litų. 2009 metų kovo 4 dienos sandoriu dar 2002-aisiais šeimą sukūrę sutuoktiniai pasidalijo 2004-2009 metais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą. Per šešerius metus Pilveliai buvo užgyvenę 26 sklypus žemės ir miško. Sutartimi žmonai sutartimi atiteko turto už maždaug 456 tūkst. litų, o vyrui – už 336 tūkst. litų. Negano to, sutuoktiniai savo turtą padovanojo nepilnamečiam sūnui. K.Pilvelienė jo dalį paskyrė ir savo motinai.

Teisme įvertinus dokumentus, pateiktus UAB „Verslo teisės centro“, paaiškėjo, kad J.Šidiškio pinigus E.Pilvelis skolinosi vienas - asmeninėms reikmėms. Kadangi tokio sandorio niekas neapskundė, teismas grąžinti pinigus įpareigojo ne Pilvelių šeimą, o tik vieną asmenį – E.Pilvelį. Be to, tuo metu, kai E.Pilvelis su J.Šidiškiu 2009-aisiais „Verslo teisės centre“ pratęsė paskolos suteikimo sutartį, "Sodros" duomenimis, skolininkas minimoje įstaigoje dirbo ir gaudavo 100 litų atlyginimą kas mėnesį... Deja, V.Užtupienė J.Šidiškiui apie tai neužsiminė.

Portalui lzinios.lt susisiekti su V.Užtupiene, kuri nurodoma kaip šiuo metu vienintelė „Verslo teisės centro“ darbuotoja, nepavyko. Ji mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė nei praėjusią, nei šią savaitę.

Gavus vykdomąjį raštą ir kreipusis į antstolius paaiškėjo dar daugiau aplinkybių. E.Pilvelio turtas tesiekė minėtus 336 tūkst. litų, bet į juos pretendavo net keletas kreditorių. Jų kreditoriniai reikalavimai, antstolių informacinės sistemos duomenimis, tuo metu sudarė daugiau kaip 716 tūkst. litų. Kadangi E.Pilvelis visą savo turtą buvo padovanojęs sūnui, kreditoriams dar sykį teko kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti tą sandorį, kuriuo jis buvo perduotas nepilnamečiui.

Teisinių paslaugų kontorose dirba kas nori?

Šiuo metu byla laimėta. J.Šidiškiui atiteko E.Pilvelio turtas, t.y., pusė karkasinio namo, kurio rinkos vertė tesiekia apie 170 tūkst. litų. „Man E.Pilvelio gaila, nekyla noras toliau bylinėtis. Tačiau sprendimas dar nepriimtas. Gal ir žengsiu kitą žingsnį, nes dabar turiu tik pusę namo, kurio vertė itin nedidelė. Ir ką su ta puse ir padaryčiau?“, - svarstė J.Šidiškis. Jis tvirtino iki šiol nesupratęs, kad buvo apgautas. Vyriškis įsitikinęs, kad teisėjas, matydamas, kad UAB „Verslo teisės centras“ teprašo priteisti skolą ne iš šeimos, o iš vieno jos nario, turėjo patarti ieškovui, kad vyksta įtartini dalykai. Be to, J.Šidiškis tuo metu net nežinojo, kad teismo reikėjo prašyti areštuoti E.Pilvelio turtą, kad jis jo negalėtų nei perduoti, nei parduoti. „Jei viskas būtų buvę padaryta laiku, dabar nereikėtų tiek ceremonijų. Juk teisėjas matė, kad turtą prašoma priteisti tik iš E. Pilvelio. Bet gi jis su žmona tuo metu gyveno! Bendrą ūkį vedė! Aš ne teisininkas ir tikrai negaliu suprasti, kas ten vyksta. Bet teisėjas tikrai suprato!“, - piktinosi patarimo iš teisingumo atstovo nesulaukęs J.Šidiškis.

Paskutinėje byloje, kurioje panaikinta sutartis, kuria E.Pilvelis savo turtą dovanojo sūnui, J.Šidiškiui atstovavusi advokatė Raimonda Kazlauskienė sakė, kad situaciją dar galima pakeisti, tačiau laukia sudėtinga ir ilga procedūra. Pirmiausia E.Pilveliui reikėtų iškelti baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo. Jei ji būtų laimėta, reikėtų teisme panaikinti sprendimą, kuriuo skola išieškoma tik iš vieno šeimos nario.

Buvusi E.Pilvelio advokatė portalui lzinios.lt perdavė, kad jos klientas bendrauti ir komentuoti situacijos nenori tol, kol viskas galutinai nebus baigta.

Lietuvos advokatūros sekretorius Rytis Jokubauskas teigė, kad advokatai ir teisines paslaugas teikiančių įmonių gerokai skiriasi. Pastarųjų darbuotojams nereikia turėti teisinio išsilavinimo. Taip pat joms neprivalu sudarinėti civilinės atsakomybės draudimo su draudimo kompanija. Tik dokumentas žalą patyrusiam klientui garantuotų, kad ji būtų išieškota iš apsidraudusiojo teisininko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"