TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skolininkams - gyvenimo malonumų ribos

Skolų valstybei negrąžinantiems asmenims siūloma apriboti naudojimąsi tam tikrais gyvenimo malonumais - keliauti į užsienį, įsigyti nekilnojamąjį turtą ar automobilį. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, su žmogaus teisėmis tai neprasilenkia.

Vyriausybė jau svarsto Teisingumo ministerijos pateiktą įstatymo projektą, kuriame numatyta įkurti vieną Skolininkų registrą, taip pat tai būtų galimybė vieno asmens skolas valstybei sujungti į vieną išieškojimo procesą. R.Šimašiaus teigimu, tokie pakeitimai leistų skolas išieškoti kur kas pigiau ir paprasčiau.

Ne vien apie siūlomas skolų išieškojimo naujoves, bet ir likviduotinas politines partijas, krašto kalėjimų reformą - "Lietuvos žinių" interviu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.

Brangios beviltiškos skolos

- Teisingumo ministerija siūlo reformuoti skolų išieškojimą iš valstybės skolininkų, mažinant antstolių vaidmenį. Kam reikalingi tokie pakeitimai?

- Kai kuriais atvejais skolas galima išieškoti paprasčiau ir pigiau. Pasitaiko atvejų, kai 10 litų skolingas žmogus už skolos išieškojimą priverstas sumokėti keliasdešimt litų. Tad jam kyla natūrali nuostaba: "Juk galėjote mane surasti, juk niekur nesislapsčiau."

Valstybė dėl skolos išieškojimo visada kreipiasi į antstolius. Nemažai skolininkų nesurandami, bet mokesčių mokėtojams vis tiek tenka padengti skolos išieškojimo išlaidas. Tai nepateisinama.

Šiandien keliasdešimt valstybės institucijų skolas išsiieško atskirai, tačiau išieškoti kelias skolas po keliasdešimt litų kainuoja dvigubai brangiau nei vieną šimto litų skolą. Tai nepatogu nei skolininkui, nei valstybei. Nepavykus išieškoti beviltiškų skolų, valstybei tenka sumokėti kelis milijonus litų per kelerius metus.

- Vyriausybės jau svarstomame įstatymo projekte piktybiniams skolininkams siūloma neteikti valstybės ir savivaldybių institucijų paslaugų, taikyti apribojimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vykti į užsienį, remti politines partijas. Ar taip nebus suvaržytos žmogaus teisės?

- Žmogaus teises varžančių pasiūlymų tikrai nepateikėme. Skolininkams siūlome numatyti tam tikrus apribojimus, susijusius su naudojimusi gyvenimo malonumais, o ne su kitomis galimybėmis, pavyzdžiui, užsidirbti pragyvenimui, o kartu ir skolai padengti.

Jeigu bus akivaizdu, kad žmogus vyks į užsienį dirbti, išvykimas jam nebus ribojamas. Jeigu žmogus ateis licencijos veiklai pajamoms gauti, ji jam bus išduota. Tačiau visai kitokia situacija, jeigu asmuo, nesumokėjęs skolos, savo reikmėms įsigis prabangų automobilį. Būtent tokiam žmogui, kol jis nepadengs skolos, galėtų būti taikomi apribojimai.

Likviduotinos partijos

- Šiemet nuo sausio iki kovo visos politinės partijos pirmą kartą vienu metu turės įrodyti, kad turi mažiausiai tūkstantį narių. Kaip manote, kiek iš 39 įregistruotų partijų galės dalyvauti Seimo rinkimuose?

- Galiu pasakyti, kad iš visų šiai dienai įregistruotų politinių partijų keturios jau yra likviduojamos, nes neįvykdė įstatymo reikalavimų. Taip pat tarp duomenis iki šiol pateikusių partijų yra tokių, kurių narių skaičius pagal įstatymą nepakankamas.

Tai, kad Lietuvoje yra daug partijų, man problemų nekelia, juk rinkimai parodo, kokios politinės jėgos turi žmonių pasitikėjimą. Kita vertus, butaforinės partijos neturėtų naudotis valstybės ar savivaldybių lėšomis, suteiktomis patalpomis, taip pat turėti teisės į nemokamą eterį valstybinėje televizijoje rinkimų kampanijos metu.

- Iki šiol partijos narių sąrašus Teisingumo ministerijai privalėdavo pateikti tik jei dalyvaudavo rinkimuose, o jie būdavo tikrinami neišsamiai. Kodėl prireikė griežtesnės kontrolės?

- Politinėje arenoje atsirado tokių partijų, kurios neturi nieko, tik savivaldybės suteiktas patalpas ir geriausiu atveju vieną lyderį. Neįvedame jokių naujų apribojimų, tik norime patikrinti, kaip laikomasi nustatytų įstatymo reikalavimų, tokių kaip prievolė turėti bent tūkstantį narių.

Pernai buvo įdiegta informacinė sistema, leidžianti patikrinti partijų narių sąrašus. Nauja sistema visus duomenis leis tiksliai identifikuoti, išsiaiškinti, ar tas pats žmogus nėra kelių partijų narys, ar sąrašuose nėra užsieniečių arba neegzistuojančių asmenų.

- Seimui pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį siūloma dvejus metus narių sąrašų nepateikusias arba nepakankamą narių skaičių turinčias politines partijas automatiškai išregistruoti. Ko siekiama tokiomis pataisomis?

- Seimui pateiktas projektas turi dvejopą reikšmę. Viena vertus, tai susiję su politinio gyvenimo taisyklių laikymusi. Kita vertus, pataisas pateikėme ne tik dėl politinių partijų, bet ir kitų juridinių asmenų uždarymo procedūrų supaprastinimo, nes juridinių asmenų išregistravimo ir uždarymo tvarka Lietuvoje yra per sunki. Noriu atkreipti dėmesį, kad beveik pusė registre įrašytų juridinių asmenų realiai neveikia.

Išdigs nauji kalėjimai

- Siūlėte atsisakyti privalomo teisės aktų skelbimo "Valstybės žiniose". Kodėl kelerius metus dėl to nėra jokių poslinkių?

- Gyvename amžiuje, kai informacijos sklaida labai greitai keičiasi. Tai, kas buvo prieš 10-20 metų, šiandien gali būti visai nebeaktualu. Archajinių priemonių laikymasis galbūt yra patogus tik tiems žmonėms, kurie iš to uždirba duoną, bet nepatogus vartotojams.

Šiandienis "Valstybės žinių" formatas nebeatitinka gyvenimo realijų, leidinio prireikia labai mažai daliai žmonių. Jeigu pereitume prie keliose Europos Sąjungos (ES) valstybėse jau naudojamo teisės aktų skelbimo registro, būtų gerokai patogiau, pigiau ir skaidriau. Dėl to nematau jokių neigiamų pasekmių, išskyrus tai, kad įmonė "Valstybės žinios" nežinia kaip turėtų grąžinti savo vardu paimtą paskolą. Bijau, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl politikai nesiryžta pritarti mūsų siūlomam žingsniui.

"Valstybės žiniose" skelbiami ne tik teisės aktai, bet ir informacija apie viešuosius pirkimus. Seimas buvo priėmęs sprendimą, kad tokios informacijos leidinyje skelbti nebereikės, tuo rūpinsis Viešųjų pirkimų tarnyba. Tačiau vėliau toks sprendimas buvo atšauktas. Todėl šiandien valstybė turi sumokėti keliais milijonais litų daugiau vien tam, kad išlaikytų "Valstybės žinias".

- Daug kalbama apie planuojamą krašto kalėjimų pertvarką. Kada ketinama ją pradėti? Kiek ji kainuos?

- Ne tik kalbama. Yra keli esminiai šios reformos aspektai. Labiausiai matomas bus kai kurių kalinimo įstaigų uždarymas ir naujų atidarymas. Tai daroma ne dėl kalinių komforto, o dėl to, kad dabartinė kalėjimų pastatų sistema yra netinkama. Bent keturios kalinimo įstaigos statytos dar carinės Rusijos laikais. Savaime tai nieko bloga, tačiau šie pastatai yra neefektyvūs. Techninės priemonės, kurios leistų pigiau saugoti kalinius, juose negali būti įdiegtos. Taip pat šie pastatai jau reikalauja itin brangaus kapitalinio remonto. Naujų kalėjimų statybos ir senųjų uždarymas bei pardavimas leistų sutaupyti.

Svarbu ir tai, kad nauji kalėjimai leistų efektyviau vykdyti pagrindinę tokių įstaigų funkciją - užtikrinti, kad į laisvę išėję asmenys vėl nebenusikalstų. Naujos, modernios įstaigos leistų geriau vieną nuo kito izoliuoti kalinčiuosius ir užtikrinti, kad kalėjimas funkcionuotų taip, kaip visuomenė iš jo tikisi.

Pagal planus kalėjimų pertvarka turėtų būti baigta 2017 metais. Bus uždaryti Lukiškių, Panevėžio kalėjimai, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Marijampolės pataisos namai. Nauji kalėjimai bus atidaryti Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Šiuo metu atliekamos įvairios galimybių studijos ir skaičiavimai, kiek tiksliai ši pertvarka kainuos. Turint omenyje jos apimtį, žinoma, lėšų suma bus didelė. Tačiau galiu patikinti, jog atitinkamus įstatymų projektus teiksiu tik žinodamas, kad bus sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigai.

Austriška istorija nebepasikartos?

- Austrijai paleidus Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, šį įvykį kelis mėnesius tyrė dvišalė Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė. Tačiau konstatavote, kad Austrija nenori pripažinti padarytos klaidos. Kaip manote, kodėl?

- Belieka apgailestauti, kad Austrija priima Rusijos padrąsinimą, neva ji išlaikė teisinės valstybės egzaminą. Gaila, jog Austrija neišdrįso pasakyti, kad M.Golovatovo paleidimas buvo klaida ar bent jau ne tai, kuo būtų galima didžiuotis.

Džiugu, kad rudens viduryje su Austrijos teisingumo ministre Beatrix Karl pavyko susitarti, kad ši valstybė inicijuos vidaus procedūrų pakeitimus, kad ateityje panašūs atvejai nebepasikartotų. Mano nuomone, tame jau esama netiesioginio kaltės pripažinimo. Tačiau nuo to laiko negaunu jokios informacijos, ar kas nors ta linkme vyksta. Gruodžio pabaigoje Austrijos teisingumo ministrės laišku paprašiau informuoti apie veiksmus, kurių imamasi. Atsakymo kol kas nesulaukiau.

- Tačiau ar galime būti tikri, kad tokiais nusikaltimais kaip M.Golovatovas įtariami asmenys nebegalės laisvai keliauti po ES?

- Dėl to galime būti tikri gerokai labiau nei prieš metus. Jeigu tokie asmenys atsidurtų ES, valstybių reakcija būtų visai kitokia. Manau, toks demaršas, koks buvo Austrijos atveju šioje situacijoje, neturėtų pasikartoti. Teisingumo ministrų lygmeniu ES dėl to jaučiu gana stiprų mūsų valstybės palaikymą. Suvokta, kokios problemos kyla tokiais atvejais netaikant Europos arešto orderio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"