TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skolininkų pėdsakai ištirpsta už sienos

2011 01 04 0:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Vis daugiau mūsų tautiečių sprunka į svetimus kraštus, tėvynėje neatsikratę skolų šleifo. "Emigruojantys" skolininkai linkę kaltinti greitųjų kreditų bendroves. Šių atstovai įžvelgia grėsmingą tendenciją: paskolos imamos net negalvojant jas grąžinti.

Vieni skolininkai į užsienį išvyksta vildamiesi, kad padirbėję keletą mėnesių svečioje šalyje sugebės grąžinti pasiskolintus pinigus. Tačiau dalis "bėglių" yra piktybiniai, jie tesiekia išvengti finansinių įsipareigojimų.

Specialistų teigimu, skolintojui užsimojus atgauti pinigus, jam derėtų gerai pasvarstyti, ar suma verta bandymų ir išlaidų jų išieškoti. Išleidus nemažai pinigų skolininko paieškai bei teisinėms procedūroms, nėra jokių garantijų, kad skola bus grąžinta. "Dažniausiai tai priklauso nuo skolininko sąžiningumo ir noro atsiskaityti", - pabrėžė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Prasiskolina, kad pabėgtų

Į užsienį bėgančių skolininkų pastaruoju metu ėmė daugėti ypač tarp greituosius kreditus dalijančių bendrovių klientų. "Prieš pusmetį tokių skolininkų buvo vos vienas kitas. Dabar vien mūsų bendrovėje tokių priskaičiuojame per 300", - LŽ sakė vienos didžiausių Lietuvoje greitųjų kreditų bendrovės "SMScredit" generalinis direktorius Gediminas Velička.

Patys skolininkai tikina, jog palikti tėvynę jie buvo priversti todėl, kad nepakeliama skolų našta juos prislėgė dėl greitųjų kreditų bendrovių kaltės. Nors žmonės pripažįsta patys susivilioję lengvais pinigais, jie tikina, kad greitųjų kreditų teikėjai jiems neišaiškino visų galimų pasekmių už įsipareigojimų nevykdymą. Esą būtent dėl to daugėja skolininkų. Dalis jų nemato kitos išeities, kaip tik pasislėpti užsienyje.

Greitųjų kreditų bendrovių atstovai tokius argumentus atmeta. Dar daugiau - jiems kelia nerimą vis labiau ryškėjanti tendencija, kai asmenys suskumba tą pačia dieną pasiskolinti pinigų net iš kelių skirtingų bendrovių ir išvykti svetur.

Anot G.Veličkos, kadangi pastaruoju metu ši problema darosi vis aktualesnė, greitųjų kreditų bendrovės prieš kelias savaites susitarė dėl bendrų veiksmų. Siekdamos sutramdyti tokius piktybinius skolininkus, jos šiuo metu tariasi su privačia skolų išieškojimo įmone "Intrum Justitia", kuri turi patirties ieškant skolininkų užsienyje. "SMScredit" generalinio direktoriaus teigimu, tokios paslaugos kainuoja labai brangiai. Lietuvos bendrovės užsienio valstybių teritorijose negali "medžioti" skolininkų, tad tenka kreiptis į vietos teisėsaugos institucijas. Paieškos išlaidos dažnai viršija ieškomų asmenų skolas, o garantijų, kad asmuo bus rastas ir padengs skolas bei patirtas išlaidas, nėra. Tad greitųjų kreditų bendrovėms labiau apsimoka imtis bendrų akcijų.

Veiklos metodai - paslaptis

Bendrovės "Intrum Justitia" direktorius Audrius Astrauskas LŽ tikino negalįs atskleisti, kaip ieškomi Lietuvoje prasiskolinę ir į užsienį išvykę asmenys. "Galiu tik patikinti, kad mūsų darbuotojai nesėdi prie ieškomojo durų ir nelaukia, kol jis ar jo artimieji grįš namo - tai būtų per brangu. Naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis", - teigė jis.

Skolų išieškojimo bendrovės paslaugų kaina priklauso nuo sumos, kurią asmuo skolingas. Pasak A.Astrausko, mokestis paprastai siekia nuo kelių iki maždaug 20 proc. skolos. Vidutiniškai už paslaugą mokama apie 10 procentų.

A.Astrauskas pabrėžė, kad Lietuvoje esantį žmogų surasti nesunku. Visada galima nustatyti, kur jis gyvena ar dirba, rasti skolininko gimines ar draugus. Į užsienį išvykusius asmenis aptikti gerokai sudėtingiau. "Esame privati įmonė, o privačių seklių įstatymo Lietuvoje nėra, tad mūsų galios - ribotos", - sakė jis.

Lengviau policijos pareigūnams arba antstoliams, kurie, net ir dirbdami privačiai, vykdo vieną iš jiems deleguotų valstybės funkcijų - išieškoti skolas. "Kai ant slenksčio pasirodo policininkas arba antstolis, į užsienį išvykusiojo draugai ar giminaičiai sutinka pranešti, kur jį rasti. Su mumis jie gali nekalbėti, tad tenka griebtis kitokių priemonių", - pasakojo "Intrum Justitia" vadovas.

Bausti ar ne?

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad skolos išieškojimu pirmiausia turėtų rūpintis pats skolintojas. Jam iš pradžių tenka mokesčiai už visas procedūras.

Jei skolintojas nenori pasinaudoti skolų išieškojimo bendrovių paslaugomis, kurioms gauti teismo sprendimą nebūtina, jis gali kreiptis į teismą, paskui - į antstolį. Tokiu atveju prireiks advokato, už kurio paslaugas taip pat reikia mokėti. Teismui net ir priteisus skolą "iš Jonaičio Petraičiui" nėra jokios garantijos, kad skola bus grąžinta. Būtent čia susikerta advokatų ir prokurorų nuomonės.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą asmens, kuris nevykdo teismo sprendimo. Tad advokatai teigia, kad teismo priteista ir nesumokėta skola yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau toks straipsnis paskolas ėmusių ir negrąžinusių asmenų atžvilgiu, LŽ duomenimis, dar niekada nebuvo pritaikytas.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis LŽ teigė, kad teismas tik priteisia skolą, bet neįpareigoja jos sumokėti. "Skolos neišmokėjimas nesuteikia teisės asmenį skelbti įtariamuoju", - sakė prokuroras.

Didžiulės išlaidos

Įsiteisėjus teismo sprendimui, skolą norintis susigrąžinti asmuo įgyja teisę kreiptis į antstolį. Antstoliai savo ruožtu imasi ieškoti nežinoma kryptimi iškeliavusio skolininko. Dažnai tokiais atvejais padeda ekologinės policijos pareigūnai, kuriems pavesta išvykusių asmenų paieškos funkcija.

Šiaulietis antstolis Ričardas Kudrauskas LŽ pasakojo, kad jam daug kartų teko ieškoti keleto tūkstančių litų paskolas be užstato paėmusių ir išgaravusių skolininkų. "Tekdavo prašyti Vilniaus policijos pagalbos. Pareigūnai, kaip ir antstoliai, gali nustatyti tik asmens buvimo vietą užsienyje, o tolesnių veiksmų imtis užsienio šalyje policija neturi teisės", - sakė antstolis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai, jų vadovo Vladimiro Jankoito teigimu, šįmet jau surado 620 į užsienį išvykusių skolininkų.

Vis dėlto kreditoriai, ypač privatūs, į antstolius kreipiasi kaip įmanydami rečiau. Juos nuo tokių veiksmų paprastai sulaiko ilgas teisinis kelias ir nemažos išlaidos.

Nemaža pinigų suma susidaro net siunčiant paklausimus į užsienio šalis. Kiekvienas toks raginimas kainuoja vos keletą litų, tačiau, priskaičiavus antstolio imamą mokestį už paslaugas, dažnai skolininko sąskaita gali taip išaugti, kad jis nepajėgs išsimokėti visą likusį gyvenimą. "Neneigiu, kad teisinės paslaugos kainuoja brangiai. Tačiau tokie nustatyti įkainiai", - LŽ pabrėžė antstolis R.Kudrauskas. Jis pasakojo, kad su įtūžusiais skolininkais tenka susidurti itin dažnai. "Kartą slapta net automobilio ratų varžtus nusuko, tad vos likau gyvas. Jau ir pistoletu prieš mane švaistytasi", - tikino antstolis.

Spragos ir bejėgiškumas

Antstolių rūmų prezidiumo narys Irmantas Gaidelis neslėpė, kad užsienio valstybėse pasislėpusių skolininkų paieška vyksta vangiai. "Gelbsti nebent tai, kad daugelis jų tėvynėje turi šiokio tokio turto arba sąskaitas banke. Į tai ir galima nukreipti skolos išieškojimą. Neretai būna, kad skolą sumoka giminaičiai, dažniausiai - tėvai. Norint, kad skolą grąžintų išvykęs asmuo, būtina kreiptis į užsienio šalies antstolį, o jo paslaugos kainuoja itin brangiai", - apgailestavo I.Gaidelis.

Padėtį apsunkina ir tai, kad kiekviena valstybė turi savo teisinį reguliavimą, įvairių valstybių antstolių paslaugų įkainiai taip pat skiriasi. Užsienyje siunčiamo vieno raginimo kaina vidutiniškai siekia apie 20-30 eurų (70-100 litų).

Tarptautinės teismo pareigūnų organizacijos (TTPO), vienijančios apie 70 šalių, viceprezidento Bernard'o Menud LŽ išsakyta nuomone, didžiausia problema yra būtent tai, kad, kai skolininkas yra nemokus ar dingęs be pėdsako, už visas paslaugas turi mokėti skolintojas. "Kaip teismo vykdytojas, turintis 30 metų profesinę patirtį, manau, kad skolintojui tai gana sunku. Išeitis galėtų būti draudimo sistema, padengianti tokias išlaidas, tačiau kol kas neteko girdėti, kad kuri nors šalis ją taikytų", - teigė B.Menud.

Trumpiausią skolos išieškojimo kelią tenka nueiti nebent tuo atveju, jei skolos egzistavimą po 2005-ųjų sausio 21 dienos yra patvirtinęs Lietuvos teismas. Nuo šios datos įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos vykdomojo rašto. Pagal šį raštą galima siekti tiesiogiai išieškoti verslo ir asmenines skolas, dėl kurių skolininkai nėra pateikę prieštaravimų. Iki šios datos priimtus Lietuvos teismų sprendimus dėl skolų pripažinimo reikia pateikti tvirtinti tos valstybės, kurioje vyksta išieškojimas, teismams. Tai reikalauja papildomo laiko ir išlaidų.

Nuo 2008-ųjų gruodžio taip pat galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Europos mokėjimo įstatymo procedūrą. Jo paskirtis - išieškoti konkrečias pinigų sumas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs. Tačiau ir tam pirmiausia tenka surasti skolininką, mat jį būtina informuoti raštu.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I.Karalienė LŽ sakė, kad, norint lanksčiau taikyti skolų išieškojimo procedūrą, reikia standartizuoti ją visose Europos Sąjungos šalyse.

Ir B.Menud teigimu, teismo vykdytojas Lietuvoje užtrunka, kol jis areštuoja sąskaitą, esančią, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Skolininkas turi pakankamai laiko iš sąskaitos paimti visus pinigus. Vis dėlto tikimasi sukurti bendrą Europos bankų sąskaitų arešto sistemą. Šiuo metu TTPO tai ir daro. Tai būtų pirmoji itin svarbi procedūra, padedanti dirbti teismo vykdytojams.

"Tačiau skolos išieškojimo galimybė pirmiausia priklauso nuo skolininko sąžiningumo. Nemažai žmonių stengiasi padengti skolas. Tačiau neretai bejėgiai būna visi: antstolis, policija, skolų išieškojimo bendrovės. Kokia reali nauda, jei suradus skolininką paaiškėja, kad jis valkatauja, neturi nei turto, nei šeimos? Išleidžiami pinigai, kuriuos tenka sumokėti pačiam kreditoriui", - teigė I.Karalienė.

Ji pripažino, kad skolos grąžinimo galima kurį laiką išvengti. "Tačiau ką žmogus darys vėliau, kai panorės grįžti į tėvynę? Grįžęs jis nebegalės įsigyti jokio turto, net vaikų į mokyklą leisti", - sakė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"