TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skolose skendinčios merijos dairosi į valstybės iždą

2015 07 07 6:00
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar į jas yra įklimpę visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o skolų kuprą ištiesinti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas.

Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų. Labiausiai įsiskolinęs tebėra Vilniaus miestas, o taupiausia šiuo požiūriu – Kalvarijos savivaldybė.

Taupymo priemonės

Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, iš pirmtakų paveldėtas kreditorinis įsiskolinimas iš viso sudaro 391,8 mln. eurų. Jos teigimu, parengtas veiklos optimizavimo plano projektas, apimantis pajamų didinimo ir išlaidų mažinimo priemones. Šiuo metu vyksta skolų pertvarkymas. „Taupymo priemonės apima iš esmės visas savivaldybės veiklos sritis, išskyrus visuomenei būtinas paslaugas. Numatoma sutaupyti apie 15 proc. einamųjų ir administravimo išlaidų. Daug dėmesio skiriama savivaldybės turto valdymo ir naudojimo efektyvumui didinti“, - sakė A. Vaitkunskienė.

Pasak Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, be bendros savivaldybės skolos, didelį nerimą kelia ir 63 mln. eurų siekiantis šių metų biudžeto deficitas. „Tai yra lėšų trūkumas finansuoti funkcijas ir grąžinti skolas, kurių mokėjimas sukanka rugpjūčio mėnesį ir pan. Čia yra tam tikra drama ir didesnė problema. Jeigu nesusitarsime su kreditoriais, pirmiausia su „Snoru“, kuriam skolos sudaro 28 mln. eurų, bus liūdnoka. Tačiau administracija įsitikinusi, kad pavyks susitarti. Tada biudžeto deficitui padengti šiemet reikės pasiskolinti dar 20-25 mln. eurų“, - aiškino jis.

Lengvesnė našta

Kitų didžiųjų miestų skolos, nors ir nemažos, Vilniui neprilygsta. Finansų ministerijos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė yra skolinga 51,3 mln. eurų, Klaipėdos merija – 26,9 mln. eurų. Šiaulių ir Panevėžio skolos siekia atitinkamai 13,1 mln. bei 12,1 mln. eurų.

Alytaus miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams viršija 14 mln. eurų. Taupumu garsėjančių suvalkiečių sostinės Marijampolės savivaldybės skolų našta – 8,6 mln. eurų.

Kauno rajono savivaldybė įsiskolinusi 12,6 mln. eurų. Nemaža skolų našta – 11,7 mln. eurų – slegia Mažeikių rajono savivaldybę.

Į skolas įstūmė europiniai projektai

Mažiausios – mažųjų šalies savivaldybės skolos. Pavyzdžiui, Kalvarijos skolos yra beveik 1,3 mln. eurų, Rietavo – 1,5 mln. eurų, Neringos – 1,6 mln. eurų, Visagino – 1,9 mln. eurų.

Visagino savivaldybės merės Dalios Štraupaitės teigimu, be skolų merija gyveno labai ilgai. Skolintis prireikė norint įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus. „Visiems žinoma, kad Lietuvos savivaldybes skolose paskandino Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimas, t. y. įvairių projektų įgyvendinimas. Kiekviena savivaldybė turi juos kofinansuoti, įdėti savo dalį, kuri sudaro nuo 7 iki 15 procentų. Mes skolinomės tam, kad įneštumėme savo dalį į įgyvendinamus ES projektus. Nė vieno lito nesiskolinome kokiems nors kitiems dalykams“, - aiškino merė.

Nors Visagino savivaldybės skola yra viena mažiausių Lietuvoje, D. Štraupaitė nepatenkinta dėl tokių finansinių įsipareigojimų. „Kiekviena skola yra skola, ir, manau, ji didelė. Kol kas planuojame jos nebedidinti“, - patikino ji.

Įsiskolinusios mažosios merijos

Skaičiuojant procentais nuo patvirtintų metinių pajamų, labiausiai įsiskolinusių savivaldybių sąrašo viršuje atsiduria mažosios savivaldybės. Pagal šį rodiklį po Vilniaus eina Birštono savivaldybė. Prieš kelerius metus finansinių įsipareigojimų neturėjusio miesto skolų našta dabar sudaro 66,7 proc. šiųmečių pajamų ir siekia 3 mln. eurų.

Rokiško rajono įsipareigojimai finansų institucijoms siekia 62,8 proc. nuo šiemet suplanuotų įplaukų – iš viso 8,2 mln. eurų. Lazdijų rajono savivaldybės skolos sudaro 61,9 proc. metinio biudžeto ir siekia beveik 5,6 mln. eurų.

Taupiausios pagal šį rodiklį – Radviliškio, Akmenės rajonų ir Visagino savivaldybės. Jų skolos siekia atitinkamai 15,3 proc. (2,6 mln. eurų), 16,7 (2,1 mln. eurų) ir 18,2 proc. (1,9 mln. eurų) šiemet suplanuotų biudžeto įplaukų.

Trūksta pinigų

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pažymėjo, kad merijos yra įsiskolinusios, nes Finansų ir kitos ministerijos paveda daug funkcijų, o reikiamo finansavimo neskiria. Daugiausia savivaldybės ima paskolas siekdamos panaudoti ES fondų lėšas bei įgyvendinti projektus. „Šiandien savivaldybių biudžetai yra beveik tokie patys kaip kriziniu laikotarpiu, kai jie buvo sumažinti ir iki šiol neatkurti, nors valstybės biudžeto įplaukos jau yra grįžusios į prieškrizinį lygį“, - pabrėžė jis. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės biudžetas 2008 metais siekė 72 mln. litų, o prasidėjus sunkmečiui 2009-aisiais jis buvo sumažintas iki 58 mln. litų.

Pasak R. Malinausko, skolos brangiai atsieina, nes reikia mokėti palūkanas. Tačiau dėl per mažo finansavimo savivaldybės esą neturi kitos išeities ir privalo skolintis. „Būtina kitų metų biudžete atsižvelgti į tai ir skirti savivaldybėms didesnį finansavimą. Kalbamės apie tai su Vyriausybe, Finansų ministerija. Šio ministrų kabineto esame labiau girdimi, į mūsų norus atsižvelgiama daugiau. Tačiau pasakyti, kad skiriamas pakankamas finansavimas tikrai negalima“, - tikino jis.

Skolintis reikia protingai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus Bradausko nuomone, savivaldybių skolos, išskyrus Vilniaus miestą, nėra tragiškos. Kalbant apie jas esą labai svarbu, kam buvo panaudotos paimtos paskolos. Anot jo, jeigu skolinamasi projektams, kokius įgyvendino Vilnius, pavyzdžiui, oro linijų, taksi bendrovei steigti ir išlaikyti, tai nepateisinama. „Jeigu paskolos imamos normaliems, reikalingiems projektams, nematau nieko blogo. Taip pat reikia žiūrėti, už kokias palūkanas skolintasi. Dabar skolinimasis yra pigiausias. Nematau didelės bėdos, jei savivaldybės pasiskolina už mažas palūkanas ir išsprendžia problemas. Tokių metų, matyt, ilgai nebus, nes palūkanos pakils, todėl reikėtų išnaudoti šį momentą, bet į viską žiūrint šeimininkiškai, ūkiškai“, - pažymėjo B. Bradauskas.

Parlamentaras sutinka, kad savivaldybėms derėtų skirti didesnį finansavimą. Tačiau valstybės galimybės yra ribotos, ypač kai solidų finansavimą reikia numatyti krašto apsaugai. Taip pat B. Bradauskas svarstė, kad papildomai tam pasiskolinti galėtų ir valstybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"