TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skundai Varšuvai – apsimestinis rūpestis švietimu

2016 03 07 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) palaikomi tautinių mažumų mokyklų gynėjai išnaudoja bet kokią progą paaimanuoti dėl esą žlugdomo tautinių mažumų švietimo. Į Varšuvą plūstančius skundus Lietuvos politikai vadina politikavimu, o ne siekiu gerinti mokymo kokybę.

Lenkų tautinių mažumų mokyklų problemos šią savaitę buvo išdėstytojo Lietuvoje viešėjusiam Lenkijos Seimo nariui Piotrui Pyzikui. Kartu su Lenkijos ambasados atstovais politikas susitiko su šiuo metu reformuojamos sostinės Joachimo Lelevelio mokyklos vadovybe bei Vilniaus lenkų mokyklų mokinių tėvų komiteto pirmininke Danuta Narbut. Pasak ambasados pranešimo, „Seimo narys išreiškė susirūpinimą dėl mokyklos situacijos bei užtikrino Varšuvos paramą ir susidomėjimą Lietuvos lenkų padėtimi, ypač lenkų vaikų Vilnijoje ateitimi, taip pat galimybe tęsti jiems mokslus lenkų kalba“. Vėliau „susirūpinimą dėl Lietuvos lenkų mažumos problemų, pabrėždamas teisių ribojimo švietimo srityje klausimus“ P. Pyzikas išsakė susitikime su Seimo nariu, tarpparlamentinės grupės ryšiams su Lenkija vicepirmininku „darbiečiu“ Mečislovu Zaščiurinsku. „Tai kad nesiskundė, draugiškai, ramiai pasikalbėjome, susitarėme, kad netrukus susitiksime ir aptarsime dvišalius mūsų valstybių santykius“, – „Lietuvos žinioms“ sakė M. Zaščiurinskas.

Bus moderniausia mokykla

Praėjusių metų liepą Vilniaus savivaldybė paskelbė reformuosianti lenkų ir rusų kalbomis dėstomą J. Lelevelio mokyklą. Du pastatus – sostinės Antakalnio ir Žirmūnų rajonuose turinčią mokymo įstaigą nuspręsta sutalpinti į vieną, pasirenkant antrąjį rajoną. Dėl to kilo didžiausia protesto banga, dėl pažeidžiamų teisių buvo kreiptasi į teismus. Pagal patvirtintą planą J. Lelevelio mokykla turėtų būti reformuota iki rugsėjo 1 dienos.

Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, savivaldybei palankus teismo sprendimas dėl šios mokyklos dabar apskųstas aukštesnei teisminei instancijai. „Manau, kad iki naujų mokslo metų pradžios visi teismai baigsis ir priimtas sprendimas liks galioti“, – sakė vicemeras. Jo teigimu, jau parengtas Žirmūnuose, Minties gatvėje, esančio pastato techninis projektas, todėl netrukus bus pradėti išorės darbai, per vasarą bus sutvarkytas vidus. „Savo pažadus mokyklos bendruomenei vykdome. Tai bus moderniausia mokykla visame Vilniuje. Bet kuris ūkininkas džiaugtųsi, kad gali savarankiškai tvarkytis viename pastate, o ne trintis su keliais kaimynais“, – teigė V. Benkunskas. Taip pat savivaldybė tesės pažadą dėl ilgosios gimnazijos statuso J. Lelevelio mokyklai suteikimo. Pasak vicemero, tai – išimtinis dalykas, gauti tokį statusą pavyko tik nedaugeliui lietuviškų mokyklų.

Pasigenda konstruktyvaus bendravimo

V. Benkunsko teigimu, kur kas korektiškiau švietimo klausimais savivaldybė bendrauja su rusų bendruomene. Ši supranta susiklosčiusią padėtį ir pritaria, kad negali būti, jog vienos mokyklos būtų tuščios, o kitos – perpildytos. „Šiuo atveju rusų politikais kalbamės tikrai konstruktyviau nei su LLRA“, – pastebėjo vicemeras. Pasak jo, savivaldybė turi žinių, kad kai kurie LLRA politikai, pavyzdžiui, sostinės tarybos narė Renata Cytacka, „vaikšinėja po Lenkijos parlamentą ir skleidžia dezinformaciją“. „Tai yra politikavimas, o ne siekis ginti mokyklų interesus“, – įsitikinęs V. Benkunskas.

Seimo nario, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininko Juzefo Kvetkovskio teigimu, yra kelios priežastys, lemiančios protestus dėl J. Lelevelio mokyklos. Pirmiausia, anot jo, susitarimas dėl ilgosios gimnazijos statuto – žodinis, todėl nėra jokių garantijų, kad bus įgyvendintas. „Be to, kaip sąlyga gauti tokią akreditaciją, keliamas reikalavimas – išsikraustyti į Minties gatvę“, – sakė Seimo narys. Jis stebėjosi, kad iškraustyti suplanuota būtent pačią seniausią, gilias tradicijas turinčią lenkišką mokyklą. „Bet tradicijos – emocinis dalykas, yra ir praktinis – nuo Nemenčinės iki pat geležinkelio stoties neliks nė vienos lenkiškos mokyklos“, – pabrėžė J. J. Kvietkovskis. Seimo nario nuomone, skundus dėl švietimo problemų pirmiausia skatina geranoriško valdžios požiūrio trūkumas. „Ne iš gero gyvenimo tie laiškai ir užtarimo paieškos. Tautinės mažumos turi kažkaip ginti savo teises“, – teigė parlamentaras.

Laiškų gausa

Vasario pabaigoje D. Narbut išsiuntė laišką Lenkijos Seimo vadovams bei užsienio reikalų ministrui, kuriame skundėsi dėl žlugdomo tautinių mažumų švietimo Lietuvoje. Kaip pavyzdys buvo minima ir J. Lelevelio mokykla. Pernai LLRA aktyvistų raštai taip pat buvo išsiųsti Lenkijos prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerei ir kitiems vadovams.

Sausį atsiųstame atsakyme Lenkijos parlamento pirmininkas Marekas Kuchcinskis padėkojo už išsamią informaciją apie problemas, su kuriomis susiduria Lietuvoje veikiančios lenkų mokyklos. M. Kuchcinskis tvirtino, kad lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemos yra jam gerai žinomos. Seimo pirmininkas patikino, kad Lenkijos parlamentas labai domisi ir ateityje domėsis Lietuvos lenkų situacija, visų pirma jų teisėmis švietimo srityje.

Akis į akį tikras ir menamas švietimo problemas LLRA atstovai taip pat nevengia išsakyti per dažnus savo vizitus Lenkijoje. Vasario viduryje minėtų LLRA aktyvisčių surengtoje protesto akcijoje Tautinių mažumų departamentas buvo paragintas „nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išsaugota iki šiol gerai veikianti tautinių mažumų švietimo sistema“ ir išsaugotos aštuonios Vilniaus tautinių mažumų mokyklos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"