TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skurdą įveiktų tik bendros pastangos

2007 11 29 0:00

Šalies valdžiai ir savivaldybėms parengtos rekomendacijos, kaip veiksmingiau įgyvendinti skurdo mažinimo politiką Lietuvoje.

Vakar prezidentūroje surengtoje diskusijoje "Kaip sumažinti skurdą Lietuvoje?" buvo pristatyti projekto "LaBAS" (Lietuva be atskirties ir skurdo) rezultatai. Nuo šių metų pradžios penkiuose Lietuvos rajonuose vietos bendruomenių, pilietinių organizacijų ir savivaldybių atstovai, padedami ekspertų, analizavo nacionalinį skurdo mažinimo veiksmų planą.

Per daug skurstančiųjų

Diskusijoje dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad skurdas sunaikina žmogiškąjį orumą, išstumia asmenį į socialinį užribį, sugriauna pasitikėjimą valstybe ir net pačiu savimi. "Skurde atsidūręs žmogus tiesiog ima negerbti savęs, savo vaikų ir artimųjų, savo bendruomenės. Nusivylimas ir bejėgiškumas skatina smurtą šeimoje, prievartą ir visišką atitrūkimą nuo visuomenės", - sakė valstybės vadovas. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra pernelyg daug skurstančių žmonių. Tokią padėtį, V.Adamkaus manymu, lemia neefektyvus piniginės paramos sistemos modelis, kuris neskatina dirbti ir užsidirbti, taip pat - silpnos vietos bendruomenės.

"Nuleisti" planai neveikia

"Centrinė valdžia sako, kad skurdo mažinimu turėtų daugiau rūpintis vietinės bendruomenės ir savivaldybės, o pastarosios skundžiasi išteklių trūkumu", - diskusijos įspūdžiais dalijosi Molėtų meras Valentinas Stundys. Jo nuomone, skurdo ir atskirties mažinimo politika brangi, ir tai didžiausia jos yda. "Būtinos nemažos lėšos, o jų rasti - centrinės valdžios teisė ir pareiga, jei atskirties mažinimą ji laiko prioritetu", - pabrėžė V.Stundys. Tačiau pasikliauti tik Vyriausybės sektoriumi, pranešėjo nuomone, būtų neteisinga. "Pavyzdžiui, neįgaliųjų draugija padaro gerokai daugiau nei kokia biudžetinė biurokratinė institucija, tačiau tik bendromis savivaldos ir centrinės valdžios pastangomis", - sakė V.Stundys.

Diskusijos iniciatoriaus, Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, regionuose pakanka žmonių, kurie galėtų prisidėti mažinant socialinę atskirtį, tačiau daug kas priklauso nuo šalies valdžios - ar ji sugebės demokratizuoti socialinę politiką, įtraukti į ją piliečius. D.Kuolys įsitikinęs, kad strateginiai, iš Europos Sąjungos "nuleisti" skurdo mažinimo planai neveikia. Jis taip pat pabrėžė, kad kuo daugiau galių ir išteklių būtina perduoti vietos žmonėms, bendruomenėms, seniūnams, pilietinėms organizacijoms.

Teisingumo stoka

PVI užsakytas tyrimas, kurį praėjusį mėnesį atliko Visuomenės nuomonės ir tyrimo centras "Vilmorus" parodė, kad net 78 proc. lietuvių skurdą laiko skaudžia šalies problema. Du penktadaliai gyventojų svarbiausia jo priežastimi įvardija socialinio teisingumo stygių, ketvirtadalis skurdą supranta kaip neišvengiamą visuomenės raidos padarinį. Tiek pat žmonių įsitikinę, kad skurdą lemia tinginystė ir silpna valia, o dešimtadalis jį sieja su sėkmės trūkumu.

Tinginystę ir silpną valią kaip pagrindinę nepritekliaus priežastį dažniau nurodo kaimo (26 proc.) nei miesto ar didmiesčio (20 proc.) gyventojai. Dažniausiai tokią priežastį mini studentai (26 proc.), rečiausiai - bedarbiai (16 proc.). Ją dažniau pabrėžia žmonės, turintys nebaigtą vidurinį ir menkesnį išsimokslinimą, rečiau - geriau išsimokslinę gyventojai. Nepriteklių su socialinio teisingumo stygiumi visuomenėje dažniau sieja vyresni nei 50 metų gyventojai (36 proc.), rečiau - jaunesni (28 proc.). Dauguma lietuvių (82 proc.) mano, kad skurdo mažinimu turėtų rūpintis visa visuomenė, ir nepriteklių sieja su socialinio teisingumo trūkumu, ar vertina jį kaip neišvengiamą visuomenės raidos padarinį.

Vertindami galimus skurdo mažinimo būdus net pusė lietuvių (48 proc.) pirmenybę teikia gyventojų užimtumui didinti, trečdalis (30 proc.) pritartų socialinės paramos skurstantiesiems didinimui, likęs penktadalis pabrėžia piliečių dorovės stiprinimą ugdant darbštumą ir atsakingumą. Gyventojų požiūris į šią problemą priklauso nuo jų socialinės padėties.

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas. Skurdo rizikos lygis praėjusiais metais, lyginant su 2005-aisiais, sumažėjo 0,5 procentinio punkto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"