TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skurdo bijoma labiau nei Rusijos

2016 10 17 14:55
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors didžiuojamasi, kad vystomojo bendradarbiavimo srityje Lietuva iš gavėjos tapo donore, su tylia humanitarine krize – skurdu – susiduria trečdalis mūsų šalies gyventojų. Didelė dalis žmonių su nuolatiniu nepritekliumi susijusias problemas laiko didžiausiomis grėsmėmis Lietuvos saugumui.

Šiandien pasaulyje minima Tarptautinės kovos su skurdu diena. Nevyriausybinės organizacijos nepaliauja skambinti pavojaus varpais dėl mūsų šalyje susiklosčiusios sudėtingos situacijos – Lietuvoje skurdo rizikos mastai daugybę metų yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Nevyriausybininkai akcentuoja, kad žemi atlyginimai ir bendras žemas atskirų gyventojų grupių pragyvenimo lygis skatina didžiulę emigraciją ir kitas problemas. Vis dėlto reikiamo mūsų valstybės politikų dėmesio tai nesulaukia.

Kas neramina gyventojus?

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad pagrindine grėsme visuomenės saugumui trečdalis žmonių laiko emigraciją ir visuomenės senėjimą. Ketvirtadalis gyventojų prie pavojų keliančių veiksnių priskiria pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Nurodoma, kad šios grėsmės Lietuvos žmonėms yra aktualesnės nei „neprognozuojamos Rusijos“ keliami pavojai – kaimyninę šalį kaip didžiausią grėsmę įvardijo 15 proc. respondentų. Tarptautinį terorizmą – 13 proc., o „nevaldomą pabėgėlių krizę“ – 9 proc. apklaustų šalies gyventojų.

Dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo procesų vyrai ir moterys rūpinasi panašiai (po 32–34 proc.), tačiau moteris labiau neramina socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė (vyrai – 22 proc., moterys – 29 proc.). „Toks skirtumas turi objektyvų pagrindą. Iš vienos pusės, moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Iš kitos pusės, dėl žymiai trumpesnės vidutinės vyrų gyvenimo trukmės (apie 10 metų), jos dažnai senatvėje lieka vienišos su maža pensija, o tai padidina tikimybę joms patekti į skurdą ir socialinę atskirtį,“ – teigia Vilniaus universiteto Filsofijos fakulteto dėstytojas ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo ekspertas profesorius Boguslavas Gruževskis.

Krizės purtoma Graikija – it svajonių šalis

Lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis, skurdo problema pas mus būtų dar gilesnė. „Jeigu Lietuvai pritaikytume jau ilgą laiką krizių purtomos Graikijos gyvenimo lygio standartus (2015 metais vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje buvo 1004 eurų į rankas, vidutinės vienišo asmens disponuojamos metinės pajamos – virš 15 tūkst. eurų), tai pasirodytų, kad mūsų šalyje žemiau skurdo ribos gyvena apie 80 proc. gyventojų“, – akcentuoja B. Gruževskis.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad tai, jog skurdą ir socialinę atskirtį mūsų šalies gyventojai įvardija kaip tokią svarbią problemą, tik patvirtina, kokie dideli yra skurdo ir pajamų nelygybės mastai Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos ragina valstybės institucijas ir politines partijas skirti daugiau dėmesio šioms problemoms spręsti. „Po 25 nepriklausomybės metų matome, kad neskiriant tinkamo dėmesio skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimui, apribojame ir visuomenės pilietinės brandos procesus, ir ekonominės raidos perspektyvas: tokį aukštą emigracijos lygį pirmiausia ir skatina žemi atlyginimai bei bendras žemas gyvenimo lygis atskirose gyventojų grupėse. Didelė emigracija mažina darbo jėgos pasiūlą ir įmonės vis labiau jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, kas atitinkamai apriboja jų galimybes plėtoti gamybą, investuoti ar tobulinti gamybos procesus. Todėl drąsiai galime teigti, jog skurdas ir socialinė atskirtis šiandien – ekonominis nuosmukis ir silpna visuomenė rytoj“, – pažymi jie.

Siūlo perskirstyti mokesčius

Šiandien pradėdama labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akciją, kviečiančią gyventojus aukoti maisto produktus skurdžiausiai besiverčiantiems žmonėms, prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad Lietuvoje netrūksta maisto, tik jis nėra vienodai paskirstomas. „Kasmet šią akciją palaikau ne todėl, kad Lietuva skursta – Lietuvoje netrūksta maisto produktų, Lietuva jau yra tokia valstybė, kurioje pakanka ir pakaktų visiems maisto, bet, deja, ne visada tas maistas yra paskirstytas vienodai“, – pažymėjo šalies vadovė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad skurdas yra vienos svarbiausių problemų valstybėje, lemiančių žmonių nusivylimą ir didžiulę emigraciją.

Problemos šaknys, anot parlamentaro, glūdi mokestinėje sistemoje. „Jeigu žiūrėsime, kaip mokesčių našta paskirstoma įvairioms grupėms, pamatysime, kad turto mokesčių – dividendų, brangaus turto apmokestinimo – į biudžetą keliauja tik šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. pajamų. Visi kiti mokesčiai praktiškai gula ant vartotojų ir tuo pačiu dirbančiųjų – socialinio draudimo, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčiai, akcizai. Pagrindinę naštą neša žmonės, gyvenantys iš darbo pajamų ir mažas pajamas turintys asmenys“, – aiškino R. J. Dagys.

Jo teigimu, paradoksalu, kad Lietuvoje kylant ekonomikai, didėjant valstybės biudžeto pajamoms, pradeda augti santykinis skurdas. Esą todėl pastaruoju metu mūsų šalyje skurdo lygis dar labiau padidėjo. Norint spręsti problemas ir gerinti padėtį, R. J. Dagio nuomone, reikia teisingiau perskirstyti mokestinę naštą tarp atskirų visuomenės grupių. „Liūto dalis visų problemų sprendimo slypi čia, o ne kur nors kitur. Vien per socialinę sistemą galima tik sušvelninti šitus procesus, o ne juos išspręsti iš esmės“, – įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"