TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skurdo temos žiniasklaidoje – atspindžiai ar grimasos?

2015 03 23 6:00
Džina Donauskaitė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalies žiniasklaida mėgsta moralizuoti, auklėti, nors turėtų atlikti neutralaus ir nesuinteresuoto stebėtojo funkciją. Ji aktyviai veikia kaip agentas, pasisakantis už neoliberalią ir neokonservatorišką skurdo mažinimo politikos viziją, palaiko paramos ir labdaros idėjas. Kokios dar tendencijos pastebėtos interneto žiniasklaidoje, rašančioje skurdo temomis?

Dr. Džina Donauskaitė Laisvojo universiteto klausytojams pasakojo, kaip žiniasklaida vaizduoja skurdą. Apie tai ji yra parašiusi disertaciją. Analizuodama beveik 900 penkerių metų laikotarpio tekstų, tyrinėjo, kaip du žinomi interneto dienraščiai apibrėžia skurdo problemą, vardija priežastis bei simptomus, nurodo atsakinguosius už problemos sprendimą, kokia yra žiniasklaidos problemos sprendimo versija.

"Iki doktorantūros studijų dirbau žurnaliste ir daugiausia rašiau apie socialinę politiką, - kalbėjo šiuo metu Vilniaus universitete būsimiems žurnalistams dėstanti D. Donauskaitė. - Pastebėjau, kad netgi tuo laikotarpiu, kai augo mūsų ekonomika, atlyginimai, vis dėlto didėjo visuomenės skurdas. Nors nuotaikos buvo pakankamai pozityvios, absoliutus skurdas pagal jo matavimus visą laiką augo." Žurnalistė apie tai parašė keletą straipsnių, bet redaktoriai tuo nesusidomėjo, ją stebino, kad jiems nerūpi problema, kuri yra tokia sudėtinga. Nusprendusi stoti į doktorantūrą, D. Donauskaitė nutarė paanalizuoti temą, kaip žiniasklaidoje pateikiamas skurdas. Nagrinėjamas laikotarpis apėmė ir 2008 metų krizę.

Mažoka originalaus turinio

D. Donauskaitė teigė, kad krizės metu smuko visa žiniasklaida. "Tačiau interneto dienraščiai kažkokiu būdu sugebėjo atsitiesti ir reklamos pelnas pradėjo augti, - sakė ji. - O spauda toliau krenta žemyn ir praktiškai nyksta." Mokslinio darbo autorės teigimu, ekonominės krizės metu susiformavo ir stiprėjo interneto dienraščių, kaip žiniasklaidos priemonės, vaidmuo viešosios politikos procesuose. "Žiniasklaida yra galios tinklo dalyvė kartu su valstybės pareigūnais, verslo, pilietinėmis organizacijomis, - sakė D. Donauskaitė. - Tačiau ji turi atitikti kitus kriterijus, pavyzdžiui, būti pripažinta kitų galios tinklo dalyvių. Ji tokia tampa turėdama politinę poziciją, tenkindama profesionalumo ir rinkos interesus. Įrankis, kuriuo ji tai daro - diskursas, visa kuriama produkcija."

Skurdo temai temai nagrinėti doktorato autorė pasirinko du stambius interneto dienraščius. D. Donauskaitei buvo įdomu pažiūrėti į tekstinę žiniasklaidą. Analizavo, kokia žiniasklaidos politinė pozicija, kaip ji išreiškia profesionalumą, kiek kišasi į rinkos sąlygos, rašydama apie skurdą.

D. Donauskaitė paskaičiavo, kad šia tema maždaug po trečdalį tekstų sudaro originali interneto dienraščių produkcija, Lietuvos bei užsienio naujienų agentūrų produkcija ir perspausdinta iš kitų žiniasklaidos priemonių. "Originalaus turinio mažoka", - konstatavo lektorė.

Rubrikos ir skurdo grimasos

Pasak D. Donauskaitės, analizuojant interneto dienraščius, išsiskyrė įdomi tendencija, kad per nagrinėjamą laikotarpį daugėjo žinių apie globalų, kitų šalių skurdą, bet apie Lietuvos publikacijų tiek negausėjo. "Galima sakyti, kad ekonominei krizei einant į pabaigą, žinių iš Lietuvos net mažėjo, nors skurdo problemos neišsisprendė, - kalbėjo lektorė. - 2012 metais, kai buvo vykdoma pašalpų skirstymo reforma, žiniasklaida dar mažiau rašė apie skurdą, nors atrodytų, kad turėtų sekti, kas vyksta, atlikti "sarginio šuns", priežiūros funkciją." Iš analizuotos žiniasklaidos D. Donauskaitei susidarė įspūdis, tarsi krizė baigėsi ir skurdo nebeliko, bet tai - netiesa. Kaip teigė disertacijos autorė, tekstai apie globalų, kitų šalių skurdą parodė tendenciją daugiau naudoti naujienų agentūrų turinio. Tačiau Lietuvos žurnalistai nevyko į užsienį rašyti skurdo temomis. "Tokia produkcija yra verčiama arba perkama iš naujienų agentūrų", - sakė D. Donauskaitė.

Apie skurstančius pensininkus žiniasklaida rašo ne tiek dažnai, kaip apie vaikus. / LŽ archyvo nuotrauka

Kitas klausiamas, kuris domino disertacijos autorę, - kaip reiškiasi žiniasklaidos profesionalumas. Ji analizavo kaip pagal temas paskirstomos medžiagos apie skurdą. Daugiausia jų būdavo dienos aktualijose. Po to - verslo ir rinkos rubrikose, o tai D. Donauskaitę nustebino, nes ji tikėjosi, kad turėtų būti kriminalinių naujienų naujienų ir nelaimių rubrikose. Verslo ir rinkos rubrikos susijusios su valstybės politika, tokiomis temomis, kaip išlaidų už šildymą kompensacija. "Čia galima matyti tam tikrą žiniasklaidos politinę poziciją, skurdą ji regi kaip temą, spręstiną verslo, rinkos priemonėmis, kad tai nėra vien valstybės problema", - teigė lektorė. Ji tęsė, kad kaimo ir sveikatos rubrikose skurdo temos buvo mažai atspindimos. O statistiniai tyrimai rodo, kad didžiausias skurdas koncentruojasi kaime, taip pat susijęs su sveikatos problemomis. "Tačiau apie tokias skurdo grimasas žiniasklaida daug nekalba", - konstatavo D. Donauskaitė. O štai pramogų skyriuose buvo pakankamai rašoma, nes organizuojamos įvairios paramos akcijos, kuriose dalyvauja žinomi Lietuvos ir užsienio žmonės. "Žiniasklaida tai išnaudoja, kad pati galėtų užsidirbti, nes tokios temos skaitomos, internete ant tokių publikacijų spaudžiama ir jos atidaromos", - apie didelio skaitytojų lankomumo pranašumus kalbėjo D. Donauskaitė.

Šaltiniams trūksta įvairovės

"Pagal žurnalistinio darbo kanonus, turėtų būti naudojami kuo įvairesni šaltiniai ir siekiama, kad kurie nors jų ryškiai nedominuotų", - teigė lektorė, Tačiau iš jos tyrimo akivaizdu, jog dominavo vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos. Tai pagrindiniai šaltiniai, kuriais remiantis rengtos naujienos apie skurdą. Dažnas šaltinis - ir visuomenė. "Skurstantys žmonės pateikiami žiniasklaidos produkcijoje, žurnalistai juos aplanko, pakalbina, nufilmuoja, - kalbėjo D. Donauskaitė. - Tačiau tokiais atvejais pozicija, kaip pateikti, visiškai priklauso nuo žurnalistų. O vyriausybės, savivaldos, verslo organizacijų šaltinių įsiklausoma ir perduodama taip, kaip šie pateikia. Be to, jie geba formuluoti ir artikuliuoti savo interesus, skirtingai nuo skurstančių žmonių, kuriems niekas neatstovauja viešoje erdvėje." Kita ypatybė, kurią pastebėjo disertacijos autorė, - pagalbos organizacijos dirba su tokiais žmonėmis, bet jos kaip pagrindiniai šaltiniai necituojamos. Ir ne nuo jų priklauso, kaip "įrėminamas" publikuojamas tekstas. Taigi pastebėta tendencija, kai žiniasklaida neišlaiko balanso, nebando pažvelgti iš kito pusės, nekvestionuoja savo pozicijos.

Dažniausiai minimi vaikai

D. Donauskaitė aiškinosi ir tekstų idėjas. Iš pradžių nagrinėjo, kokia gali būti ideologija, skurdo mažinimo politikos pozicijos. Išskyrė keturias - neoliberalią, neokonservatyvią, liberalią ir socialinio teisingumo. Nustatė, kad Lietuvoje dominuoja dvi pirmosios, yra tarsi jų miksas. "Tokia strategija. Teigiama, kad valstybės vaidmuo turėtų būti visiškai minimalus, o skurdas - ne problema, bet pasirinkimas, blogų sprendimas, kuriuos gyvenime padarė žmogus, pasekmė, todėl jis turėtų prisiimti atsakomybę, pats rasti kelią. Pagal neoliberalią ideologiją valstybė neturėtų kištis nei pašalpomis, nei kitokiomis priemonėmis, - pasakojo lektorė. - Neokonservatyvi teigia, jog valstybės vaidmuo turėtų būti, bet ne per pašalpas, o per žmogaus auklėjimą, kontrolę, kad jis grįžtų į sveiką protą ir imtųsi spręsti savo problemas." D. Donauskaitė tęsė, jog liberalus požiūris remiasi į žmogaus teises, nes skurdas jas pažeidžia. Ketvirtoji yra socialinio teisingumo ideologija arba kryptis, pabrėžianti, kad reikėtų mažinti ekonominę nelygybę. Disertacijos autorė žiūrėjo, kokios kryptys atsispindi Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Paaiškėjo, kad dominuoja gyventojų ekonominės problemos, tokios, kaip negalėjimas susimokėti už paslaugas, neturėjimas darbo ir panašiai, taip pat konservatyvus supratimas, kad žmogaus gyvenimo būdas nukrypsta nuo normos ir taip toliau.

Kokių grupių problemas, anot žiniasklaidos, reikėtų pirmiausia spręsti? Nagrinėtose interneto leidiniuose dažniausiai minimi vaikai, kaip labiausiai patiriantys skurdą. Dar dažnai aprašomos ribinės grupės - benamių, elgetų, valkatų. "Jų nėra daugiausia, bet žiniasklaida dažnai apie tai rašo", - sakė D. Donauskaitė. Kaip ji teigė, buvo nemažai publikacijų apie pensininkus. Nors labiausiai skurstančios grupės Lietuvoje - daugiavaikės šeimos arba tokios, kuriose vaikai auga su vienu iš tėvų, apie tokias rašyta nedaug.

Pasak lektorės, žiniasklaida mano, kad skurdo problemas turėtų spręsti vyriausybė, taip pat aktyviai veikia kaip agentas, pasisakantis už neoliberalią ir neokonservatorišką skurdo mažinimo politikos viziją, palaiko paramos ir labdaros idėjas. "Atsiskleidė, kad socialinio teisingumo ar liberalios vizijos žiniasklaidoje praktiškai nėra", - išvadą padarė D. Donauskaitė. Dar ji pastebėjo, kad mūsų šalies žiniasklaida mėgsta moralizuoti, auklėti, nors turėtų atlikti neutralaus ir nesuinteresuoto stebėtojo funkciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"