TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Skurstantieji priversti laukti susiveržę diržus

2014 01 16 6:00
Kada konkrečiai vargingai gyvenantiems žmonėms bus dalijami daviniai iš europinio pagalbos fondo, kol kas neaišku. LŽ archyvo nuotrauka

Paramos maisto produktais iš Europos Sąjungos (ES) įkurto Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, kuris turi pakeisti iki šiol vykdytą rėmimo maistu iš intervencinių atsargų programą, šalies varguoliai artimiausiais mėnesiais gali dar nesitikėti.

Nors valdininkai tikina darantys viską, kas įmanoma, sunkiai besiverčiančius žmones pirmieji daviniai pasieks tik pavasarį, nes naujos programos įgyvendinimo būdai dar tik aptariami, tariamasi su savivaldybėmis ir iki šiol paramą dalijusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Trūksta informacijos

Jau praėjusių metų pabaigoje užsiminta, kad naujų davinių iš ES fondų varguoliai sulauks negreitai. Tačiau tokiomis kalbomis ne visi tikėjo.

„Maža kas ką kalbėjo. Be to, būta viešų tikinimų, kad parama šiemet nevėluos. Dėl to labiausiai ir pikta“, - LŽ teigė Šakių rajone gyvenanti Irena S. Keletą metų jos šeima 5-6 kartus per metus sulaukdavo nemažų maisto produktų davinių – įvairių miltų, kruopų, sutirštinto pieno, aliejaus. Moteris pasakojo, jog žinodama tvarką ji ir šį mėnesį kreipėsi į Šakių rajono meriją, kad pateiktų prašymą skirti paramą jos šeimai. Tačiau neišgirdo nieko paguodžiamo. „Man paaiškino, kad neaišku, kokia ta parama bus ir kada. Todėl ir prašymų niekas nepriima“, - sakė Irena S.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė LŽ pripažino, kad besiteiraujančiųjų, kada jie galės teikti prašymus gauti paramą iš ES, yra ne vienas. Deja, visiems jiems tenka paaiškinti, kad tam dar neatėjo laikas.

„Neturime jokios informacijos, kaip bus remiami skurstantieji. Patys nežinome, kokiai gyventojų kategorijai bus skirta parama, kokiais kriterijais jie bus atrenkami ir kas bus skiriama. Šią savaitę numatytas susitikimas su organizacijos "Lietuvos Carito" atstovais, gal per jį bus pateikta išsamesnė informacija“, - vylėsi L.Pocevičiūtė.

Kad trūksta informacijos, LŽ tvirtino ir vienos iki šiol maistą skurstantiems žmonėms dalijusios nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ direktorius Vaidotas Ilgius. „Didžiausia problema, kad nei mes, nei paramos gavėjai ar savivaldybių socialiniai darbuotojai nežino, kada ir kur skurstantieji turi kreiptis dėl būsimos paramos. Jei žmonės turėtų informacijos, jie būtų kantresni ir palauktų, kol parama iš tikrųjų juos pasieks“, - sakė jis.

Esminių pokyčių nebus

2014-2020 metais vargingai gyvenantiems žmonėms numatyta skirti 276,17 mln. litų – po beveik 39 mln. litų kasmet. Šios lėšos bus atseikėtos iš tik šiemet veiklą pradedančio Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Jis pakeis iki šių metų veikusią Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą. Šiuo metu kaip tik vyksta parengiamasis darbas.

„Paramos skirstymas iš esmės nesiskirs nuo to, kuris buvo iki šių metų. Parama, kaip ir anksčiau, bus skiriama tiems asmenims, kurių mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio - 525 litų. Žinoma, galimos ir išimtys“, - LŽ aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Duksienė.

Pasak jos, artimiausiu metu Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos bei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra bus informuotos apie visus tolesnius žingsnius dėl paramos prašymų teikimo ir jos dalijimo.

Ilgai laukti nereikės?

A.Duksienės aiškinimu, ir tolesniame paramos dalijimo procese dalyvaus savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos "Lietuvos Caritas", Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, „Maisto bankas“, taip pat Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Prašymus gauti paramą gyventojai, kaip ir iki šiol, turės teikti merijų socialinės paramos skyriams. Tikimasi, kad tai jie galės daryti jau vasarį, o realiai parama labiausiai skurstančius asmenis pasieks balandį.

„Maisto banko“ direktorius V.Ilgius abejojo tokiais SADM numatytais terminais. Pasak jo, ankstesniais metais sausį paskelbus konkursus, parama skurstantiems žmonėms būdavo pradedama dalyti kovą. Šįkart konkursai dar neskelbiami, todėl procesas užsitęs, ir parama galėtų būti pradėta dalyti tik gegužę. „Ir tai geriausiu atveju. Jei bus laukiama, kol ES priims visus reikiamus reglamentus, kitus teisės aktus, skelbs tarptautinius konkursus, parama skurstančiuosius pasieks gal rugsėjį, o gal dar vėliau“, - prognozavo V.Ilgius.

Praeities pamokos

Ankstesniais metais Lietuvoje skurstantiesiems maisto davinius iš ES intervencinių atsargų dalijo trys nevyriausybinės organizacijos – Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“ ir "Lietuvos Caritas". Pirmosios dvi paramą daugiausia dalijo miestuose, "Lietuvos Caritas" labiausiai triūsė kaimiškosiose savivaldybėse. Kai kuriose jų prie šio darbo teko prisidėti merijų darbuotojams.

„Vos pradėjus paramos dalybas paaiškėjo, kad šis darbas – ne garbaus amžiaus savanorių jėgoms. Rajonas – kaimiškas, daugelis gyventojų yra įsikūrę kaimuose, o paramos gavėjų buvo per 8 tūkstančius. Savanoriai buvo ne tik fiziškai nepajėgūs viską išdalyti, kai kuriose seniūnijose nėra "Lietuvos Carito" grupių, tad ir savanoriauti nebuvo kam“, - teigė Šakių rajono merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja L.Pocevičiūtė. Ji tikino, kad didžiausias krūvis teko seniūnams, seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams.

LŽ kalbinta Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė pripažino, kad ankstesnių metų patirtis, kai iš dalybų buvo eliminuotos savivaldybės, o dalyti maisto produktus galėjo tik nevyriausybinės organizacijos, sukėlė nepatogumų. Savivaldybės vis vien turėjo rūpintis produktų transportavimu, sandėliavimu, apsauga, dalybomis. Joms tai teko daryti savo biudžeto lėšomis, nes mokėti iš programos administravimo lėšų nebuvo galima. „Todėl dabar siekiama nekartoti klaidų ir tokių nesklandumų išvengti“, - pažymėjo A.Vareikytė. Ji neslėpė kol kas nežinanti, ar savivaldybės norės dalyvauti paramos dalybose – to jų dar tik ruošiamasi paklausti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"