TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slaptasis rezervas - valdininkų rojus

2011 07 14 0:00
Teismas suabejojo, ar URM skaidriai vyksta atrankos į stebėjimo misijas.
Alinos Ožič nuotrauka

Biurokratiškai skambantis pavadinimas "Delegavimo rezervas" iš tiesų reiškia daug geidžiamų dalykų - vakarietiškai mokamą nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantį darbą egzotiškose šalyse, nepaprastus įspūdžius ir atsiradusią galimybę ateityje pretenduoti į nuolatines pareigas tarptautinėse organizacijose.

Tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM), kuriai patikėta koordinuoti delegavimą, sugebėjo šį procesą įslaptinti ir paversti saviškių privilegija.

Trūksta skaidrumo

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir paprašė ištirti, ar buvusio užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno įsakymas dėl pretendentų atrankos iš delegavimo rezervo komisijos nuostatų patvirtinimo neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui - skaidrumui.

Tokį prašymą teismas nusprendė priimti išnagrinėjęs vieno iš pretendentų vykti į tarptautinę misiją, į Baltarusiją stebėti rinkimų, vykusių 2010 metų gruodžio 19 dieną, pareiškimą. Teisininko išsilavinimą turintis valstybės tarnyboje dirbantis vyriškis (pavardė redakcijai žinoma) kreipėsi į teismą, nes pasipiktino tuo, kaip URM vyko pretendentų atranka.

"Atrankos komisijai pirmininkavo URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento (TBSP) direktoriaus pavaduotojas Neilas Tankevičius, komisijos narė - to paties departamento antroji sekretorė Liana Vazbienė. Dalyvavo ir šio departamento vyriausioji specialistė Jolita Lančinskienė, - pasakojo žmogus. - Iš pretendentų jie išrinko šio departamento sekretorę - vyresniąją specialistę Sigitą Karaliūtę. Už ją balsavo N.Tankevičius ir L.Vazbienė, nors abu turėjo nusišalinti balsuodami už savo pavaldinę."

Komisiją iš viso sudaro 5 nariai: be jau minėtų N.Tankevičiaus ir L.Vazbienės, Personalo skyriaus vedėjas Antanas Baltušis, Teisės skyriaus vyresnioji specialistė Indrė Meškauskaitė, Baltarusijos skyriaus pirmoji sekretorė Jurgita Jankūnienė. Taigi dviejų žmonių balsai turėjo įtakos tam, kad departamento direktoriaus sekretore dirbanti moteris būtų atrinkta stebėti rinkimus Baltarusijoje. Iki tol ji jau tris kartus dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijose.

Pateko sekretorės

Pasidomėjęs pretendentų sąrašu teisininkas buvo šokiruotas tuo, kad komisija taikė nevienodus ir neobjektyvius kriterijus, nesilaikė ESBO nustatytų reikalavimų. Nors jis atitiko visus reikalavimus, o pagal privalumus, kaip nurodoma URM pažymoje, lenkė septynis atrinktus asmenis, į misiją nepateko.

"Pretendentai privalėjo atitikti griežtus reikalavimus - turėti rinkimų administravimo ar stebėjimo patirties, puikiai mokėti anglų kalbą, būti geros sveikatos ir pasirengę dirbti neribotas darbo valandas, gebėti dirbti komandoje ir esant sudėtingoms situacijoms. Papildomi privalumai: rusų kalbos mokėjimas, regiono problematikos išmanymas, darbas žmogaus teisių srityje, - vardijo atrankos neįveikęs vyras. - Atitikau šiuos reikalavimus. Turiu visų nuo 2002 metų Lietuvoje vykusių rinkimų stebėjimo ir administravimo patirties. Tačiau nebuvau atrinktas į misiją Baltarusijoje dėl juokingo preteksto "išlaikyti lyčių lygybės principą", nors Europos Komisija tokio reikalavimo nekelia, yra išreiškusi tik pageidavimą."

Vietoj patyrusio, bet provincijoje dirbančio teisininko į misiją Baltarusijoje buvo atrinktos trys etatinės URM darbuotojos. Be jau

minėtos S.Karaliūtės, į stebėtojų grupę pateko ministro kabineto vyresnioji specialistė (sekretorė) Asta Rinkevičiūtė ir Politikos analizės skyriaus 3-ioji sekretorė Saulė Skirkevičiūtė. A.Rinkevičiūtė net neturėjo rinkimų stebėjimo patirties, o jos rusų kalbos žinios tebuvo B lygio. S.Skirkevičiūtė taip pat nenurodė, kad yra įgijusi rinkimų stebėjimo patirties.

Tarp komisijos atrinktų asmenų yra ir daugiau žmonių, neturinčių rinkimų stebėjimo patirties arba neatitinkančių kitų keliamų reikalavimų. Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas, jau tris kartus dalyvavo Europos Sąjungos (ES) ir ESBO misijose, nors sunkoka rasti paralelių tarp augalininkystės ir žmogaus teisių demokratizacijos. Donatas Augulis, Lietuvos socialdemokratų partijos sekretoriato koordinatorius ir Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio padėjėjas, irgi nenurodė turįs kokios nors rinkimų stebėjimo ar administravimo patirties.

Unikalus derinys

Dalyvavimas rinkimų stebėjimo misijose - visais požiūriais unikalus įspūdžių ir ekonominio suinteresuotumo derinys. Dalyviui nereikia mokėti už kelionę, viešbučius, maistą, negana to, jis dar gauna ir atlyginimą.

Už savaitę, praleistą Baltarusijoje, rinkimų stebėtojams sumokėta po 2025 eurus (beveik po 7 tūkst. litų). Iš jų 315 eurų (1086 litus) - maistui, 800 eurų (2760 litų) - viešbučiui, 180 eurų (620 litų) - vertėjui. Apmokėtos transporto ir net SIM kortelės pirkimo išlaidos.

Tad rinkimų stebėtojai, be patirtų įspūdžių, dar uždirbo ir nemenką pinigų sumą, prilygstančią 2-3 valstybės tarnautojo atlyginimams. Ar ne dėl to valstybės tarnautojų dalyvavimas misijose yra toks populiarus, kad net ribojamas, - leidžiama išvykti tik kartą per metus?

Pasak URM Viešųjų ryšių skyriaus vadovo Mindaugo Lašo, deleguotiems asmenims delegavimo laikotarpiu mokamas atlyginimas (valstybės tarnautojams - tokio dydžio, koks buvo iki dalyvavimo misijoje, kitiems taikomas minimalus 1,7 pareiginės algos koeficientas), nustatyto dydžio kompensacija už darbą užsienyje, padengiamos išlaidos už viešbučius, kuriuos parenka ESBO, automobilių degalus, vertėjų ir vairuotojų darbą. Per metus asmenų delegavimui į ESBO rinkimų stebėjimo misijas iš viso išleidžiama maždaug 150-200 tūkst. litų.

"Trumpalaikės ESBO misijos trunka apie 7-8 dienas. Tuo metu valstybės tarnautojams tiesiog tęsiamas jų įprasto atlyginimo mokėjimas, kitiems asmenims mokama minimali alga, - informavo M.Lašas. - Pretendentus dalyvauti rinkimų stebėjimo misijose skatina ne finansiniai motyvai, bet galimybė gauti vertingų žinių ir patirties kitose valstybėse, prisidėti prie demokratijos įtvirtinimo ir ugdyti darbo tarptautinėje misijoje įgūdžius."

Gausus rezervas

Delegavimo rezerve šiuo metu yra apie 600 asmenų. Jie neprivalo būti valstybės tarnautojai. Tai įvairių sričių specialistai, galintys dalyvauti ilgalaikėse ES, ESBO ar Jungtinių Tautų misijose, vykstantys į tarptautines organizacijas ir kitų valstybių institucijas, taip pat asmenys, dalyvaujantys ESBO rinkimų stebėjimo misijose. Į kiekvieną stebėjimo misiją ESBO prašo kiekvienos šalies atsiųsti iki 10 proc. stebėtojų. Lietuva jų deleguoja vidutiniškai tik apie 1-2 procentus.

"Į konkrečią rinkimų stebėjimo misiją siunčiamas asmenų skaičius priklauso nuo Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir nuo tam skirtų lėšų, - paaiškino M.Lašas. - Kadangi 2010 metais vyko rinkimai tokiose Lietuvai svarbiose šalyse kaip Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Kirgizija, į jas buvo nuspręsta deleguoti daugiau stebėtojų. Vien į Baltarusiją jų išsiųsta 30, į Moldovą - 7. Į kitas Balkanų ar Vidurinės Azijos valstybes siunčiamos mažesnės grupės stebėtojų. Iš viso 2010-2011 metais į ESBO rinkimų stebėjimo misijas iš delegavimo rezervo buvo deleguota apie 60 asmenų."

Atviras balsavimas nereiškia skaidrumo

URM, susipažinusi su ieškiniu dėl atrankos į misiją Baltarusijoje, nusiuntė teismui raštą, kad nesutinka su ieškovo argumentais, jog atranka vyko neskaidriai. "Komisijos nariai įvertino visų pretendentų atitikimą reikalavimams ir pretendentų privalumus, o savo nuomonę kiekvienas komisijos narys išreiškė atviru balsavimu, - nurodė URM. - Pažymėtina, kad atrankoje dalyvavo 22 vyrai ir 18 moterų. Komisija, laikydamasi ESBO pageidauto lyčių lygybės principo, atrinko 15 vyrų ir 15 moterų, taigi iš 40 pretendentų nebuvo atrinkti 7 vyrai bei 3 moterys."

URM nesutiko ir su kitu argumentu - kad komisijos nariai pažeidė etiką balsuodami už tame pačiame departamente dirbančią kolegę. "Ministerijos TBSP departamento vyresnysis specialistas tiesiogiai pavaldus ne departamento direktoriaus pavaduotojui (komisijos pirmininkui), o minėto departamento direktoriui, todėl tiesioginio pavaldumo šiuo atveju nėra, - tvirtino URM. - Be to, vien šių asmenų darbo kartu faktas pats savaime nėra pakankamas pagrindas manyti, kad egzistuoja tam tikras asmeninis suinteresuotumas".

Tačiau teisėjai (Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis ir Donatas Vansevičius) nusprendė kitaip. "Sprendiniai negali būti tiesiog (kad ir atvirai) "nubalsuoti", - rašoma teismo nutartyje. - Atviras balsavimas, kurio pagrindu priimami sprendiniai, be motyvacijos gali sąlygoti tiesioginę, atvirą savivalę, skaidrumo principo miražo formavimą."

URM išlaidauja advokatui

Pretendento ryžtas bylinėtis su URM suerzino šią valstybės instituciją. Jei provincijos teisininkas laimėtų bylą, kiltų nemažai abejonių ir dėl anksčiau Lietuvos deleguotų asmenų į visas kitas misijas. Ministerija, turinti Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentą, kuriame dirba 14 žmonių, nedrįso siųsti į teismą savo teisininko. Dėl šios bylos URM sudarė sutartį su vienu brangiausių advokatų Virgilijumi Kaupu iš SPES advokatų kontoros, nors teisme ministerijai turėtų atstovauti jos etatiniai teisininkai.

Tas pats advokatas gina URM interesus ir keliose kitose bylose. Valstybės kontrolė, pernai rugsėjį atlikusi patikrinimą, išsakė pastabų dėl lėšų švaistymo ministerijose. URM, išleidžiančiai per metus atlyginimams 44 mln. litų, teismuose neretai atstovauja privatūs advokatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"