TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slaptos kandidatų nuodėmės gali tapti viešos

2015 05 13 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiųjų parama Vydui Gedvilui, prezidentei neįtikusiam kandidatui į švietimo ir mokslo ministrus, Seime įgijo konkrečią išraišką. Rytoj ketinama priimti pataisą, kuri leistų viešinti slaptą kriminalinės žvalgybos informaciją apie kandidatus į aukštus postus.

Į pagalbą nesuprantančiam, kodėl negali vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, V. Gedvilui ir šią “paslaptį” žinantiems, bet paviešinti negalintiems aukščiausios valdžios atstovams, suskubo Seimas. Darbo partijos (DP) frakcijos narių inicijuotą Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą ypatingos skubos tvarka numatyta priimti jau rytoj.

Už tai vakar mūru stojo valdančiosios koalicijos, palaikomos buvusios partnerės - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, frakcijos. Seimo opozicija tokiai iniciatyvai didelio palankumo nedemonstravo, tačiau per daug ir neprieštaravo. Už “darbiečių” projektą balsavo 69, prieš -10, susilaikė 18 parlamentarų.

Priminė žmogaus teises

DP frakcijos atstovų parengta pataisa numato, kad valstybės vadovams teikiama informacija apie kandidatus į aukštus postus gali būti paviešinama, jeigu to prašo prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras ir su tuo sutinka pats asmuo bei kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas. Išslaptinti duomenis taip pat galėtų prašyti asmuo, apie kurį jie yra surinkti.

“Tai mažas žingsnelis į priekį, kad manipuliacijos būtų apribotos“, - teigė vienas projekto autorių Vytautas Gapšys. Jis pabrėžė dar vieną svarbų iniciatyvos aspektą - žmogaus teises. „Žmogui irgi reikia turėti bent minimalią galimybę apsiginti“, - pareiškė „darbietis“. Jo nuomone, „kartais ne taip svarbu, būsi ar nebūsi paskirtas, bet labai svarbi tavo reputacija”.

“Gal ne kiekvienas bernvakaris pažymoje turėtų būti aprašytas?“ - svarstė V. Gapšys. Kai kuriems Seimo nariams kilo įtarimų, jog siūloma pataisa daugiau yra proginė, nes ja bandoma spręsti V. Gedvilo reputacijos klausimą. “Situacija tokia, kad kai kurios progos ima kartotis periodiškai. Beveik neabejoju, kad tą įstatymą tektų taikyti ne kartą”, - aiškino V. Gapšys.

Problemos neišspręs

Seimo nariai nepalaikė konservatorių siūlymo prašyti, kad savo nuomonę dėl pataisų išsakytų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Stebiuosi darniu valdančiųjų balsavimu dėl dalyko, kuris inicijuotas DP, nuolat vargstančios su savo kandidatais“, - pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Jis nuogąstavo, jog pataisa gali visiškai destabilizuoti Lietuvos specialiųjų tarnybų veiklą.

“Įstatymą kaip drabužį bandome pritaikyti prie konkrečios situacijos ir žmogaus. Bet ar tai padės išspręsti problemą? Juk esmė - ne informacija, kurią teikia kriminalinės žvalgybos institucijos, bet tai, kas ir kokiais tikslais tą informaciją naudoja”, - kalbėjo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Jo teigimu, projektas "neužkerta kelio vienam iš valstybės vadovų, šiuo atveju - prezidentei, piktnaudžiauti valdžios galiomis ir naudoti žvalgybinę informaciją savo galiai demonstruoti”. Taip pat “neužkerta kelio valstybės vadovės aplinkai įslaptintą informaciją nebaudžiamai nutekinti žiniasklaidai”. P. Urbšio nuomone, ir esamų įstatymų pakanka tam, kad slapta informacija nebūtų naudojamasi asmeninėms reikmėms. Tereikia politinės valios.

Pažeistų pamatinius principus

STT teigimu, „darbiečių“ siūloma pataisa prieštarauja pamatiniams kriminalinės žvalgybos principams. Ją priėmus kriminalinės žvalgybos subjektų veikla taptų labai suvaržyta. Anot STT, būtų sukurta teisinė procedūra, kai suinteresuoti asmenys galėtų gauti informaciją, ar jų atžvilgiu nėra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Kaip jau rašyta, praėjusią savaitę DP į švietimo ir mokslo ministrus pasiūlė Seimo pirmąjį vicepirmininką V. Gedvilą, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė, motyvuodama STT informacija, kandidatūrą atmetė. Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino gavęs kitokią informaciją nei šalies vadovė. Jis pareikalavo, kad STT duomenis patikslintų. Žiniasklaida spėjo, jog STT informavo pažymoje, kad V. Gedvilas galėjo proteguoti partijos kolegos Gintaro Furmanavičiaus ir nepartinio Edžio Urbanavičius kandidatūras į Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo pareigas. Be to, už politiko bernvakario vakarėlį esą sumokėjo įmonės „Arvi“ savininkas Vidmantas Kučinskas. STT informacija yra įslaptinta. V. Gedvilas pareiškė norįs, kad ji būtų paviešinta.

Švietimo ir mokslo ministro postas liko laisvas, kai DP iš šių pareigų atšaukė Dainių Pavalkį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"