TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slaptosioms tarnyboms apynasris dar negresia

2013 07 31 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo argumentai, kodėl reikia griežtinti žvalgybos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, Vyriausybės neįtikino. Revizavusi tautos išrinktųjų parengtą projektą, ji nutarė nepritarti iniciatyvai steigti Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą.

Dėl slaptųjų tarnybų veiklos kontrolės rudenį Seime vėl gali įsiplieksti emocijos. Neigiama Vyriausybės nuomonė dėl tokios kontrolės griežtinimo – ne kliūtis kitaip manantiems Seimo nariams, brandinantiems planus rengti dar ne vieną panašų projektą.

Paskutinėmis pavasario sesijos dienomis parlamentarai po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma steigti visiškai naują kontrolės instituciją – Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą. Pagal projektą jos pareigūnai būtų atskaitingi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), šis jiems formuluotų konkrečias užduotis ir pavedimus. Inspektoriams būtų suteikta visa teisė dirbti su bet kokia slapta informacija. Apskaičiuota, kad trijų Seimo skiriamų žvalgybos inspektorių, iš kurių vienas būtų generalinis, veikla mokesčių mokėtojams per metus atsieitų apie 400 tūkst. litų.

Įsisenėjusi problema

Projektą išanalizavusi Vyriausybė sutiko su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad siūlomos naujos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Be to, Vyriausybė įsitikinusi, kad Žvalgybos įstatyme nustatyta septynių pakopų žvalgybos institucijų veiklos kontrolė yra pakankama ir dubliuoti parlamentinės kontrolės funkcijos nėra jokio reikalo.

Projekto autorius NSGK narys, “Drąsos kelio” frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas LŽ tikino tokią Vyriausybės reakciją ir prognozavęs. Per pateikimą projektą daugiausia palaikė opoziciniai konservatoriai, beveik visi posėdyje dalyvaujantys valdantieji susilaikė.

2012-ųjų birželį panašų projektą, siūlydama steigti žvalgybos kontrolės instituciją, buvo pateikusi ir konservatorė, tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tačiau jos iniciatyva buvo sutikta skeptiškai. Pasak V.Vasiliausko, žvalgybos institucijų veiklos kontrolės trūkumas – įsisenėjusi, du dešimtmečius egzistuojanti problema, kurią būtina operatyviai spręsti. “Jei nieko nebus daroma, specialiosios tarnybos toliau šokdins politikus, Seimą ir Vyriausybę”, - aiškino parlamentaras. Jis mano, kad patobulintą projektą galima būtų priimti. “Argumentai dėl kainos – juokingi. Skandalai valstybei kainuoja kur kas brangiau”, - teigė Seimo narys.

Teiks savo projektą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė R.Juknevičienė kolegos projektui sakė pritarianti su išlyga. “Man nepatinka pasiūlytas variantas, kai iš esmės inspektorius skirtų Seimo dauguma, kad ir kokia ji būtų. Labai svarbu, kad šiuo atveju būtų išlaikytas pozicijos ir opozicijos balansas. Tik tuomet tokia institucija turėtų pasitikėjimą”, - tikino buvusi ministrė. Todėl ji žada rudenį teikti savo pataisas.

“Esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau Lietuva privalės turėti specialią žvalgybų kontrolės struktūrą, ji yra beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Per sudėtingus procesus, kančias, skandalus visos jos priėjo prie išvados, kad kontrolė turi būti. Nuolatinė”, - pažymėjo konservatorė. Ji mano, kad žvalgybos inspektorių galėtų būti ir daugiau – iš kiekvienos aukščiausios valdžios institucijos (prezidentūros, Seimo, Vyriausybės). Pasak politikės, JAV yra keliolika su žvalgyba susijusių institucijų ir visos jos turi tiesiogiai prezidento skiriamą inspektorių, nepriklausomą nuo tos institucijos vadovo.

Per daug politikuojama

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko socialdemokrato Dariaus Petrošiaus nuomone, įstatymai ir dabar suteikia pakankamai galių žvalgybininkų veiklai kontroliuoti, todėl steigti naują instituciją nėra būtinybės. “Reikia naudotis esamais mechanizmais, o ne kurti naujus”, - LŽ teigė politikas. D.Petrošius apskritai įsitikinęs, kad Lietuvoje šiuo klausimu per daug politikuojama. “Kuo dažniau žvalgybines institucijas bus mėginama pajungti politiniams tikslams, tuo liūdnesnė bus jų veikla ir kontrolė”, - sakė socialdemokratas.

Jo nuomone, politinės partijos ir frakcijos turėtų atsakingiau vertinti specialiąsias institucijas, kaip ir parinkti savo žmones dirbti tokias sritis kuruojančiuose parlamento komitetuose bei komisijose. Anot D.Petrošiaus, dėl Seimo pritarimo sulaukusio projekto reikėtų dar labai gerai padiskutuoti, nes jame pilna didelių klaustukų - ir dėl inspektorių įgaliojimų, atskaitomybės. “Niekur pasaulyje generalinis inspektorius negali gauti informacijos apie slaptuosius darbuotojus. Jeigu tai įteisinsime, kils didelis pavojus”, - pažymėjo komisijos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"