TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slaptų kambarėlių yra, tereikia sąžinės

Valdžios ir teisėtvarkos institucijose įrengta pakankamai vadinamųjų slaptų kambarėlių, tačiau apsaugoti valstybės paslapčių jie nepadės, jei patys pareigūnai to nenorės. Tad ar verta stebėtis, kad net prokurorai slaptus reikalus aptarinėja tarsi turguje.

Mūsų krašto valdžios atstovai, prokurorai, generolai ir saugumiečiai turi visas sąlygas dirbti taip, kad valstybės interesams itin svarbios informacijos nenugirstų svetimos ausys. Tuo neabejoja už nacionalinio saugumo politiką atsakingi parlamentarai. Tačiau jie pabrėžia, kad niekas neapsaugos nuo slaptos informacijos nutekėjimo, jei asmenys, privalantys ją saugoti, ignoruos įstatymus ir nesilaikys patvirtintų taisyklių. 

Pastarosiomis dienomis buvo pagarsintas šokiruojantis faktas, kad teisėsaugos veiksmai prieš banką "Snoras" Generalinėje prokuratūroje (GP) buvo planuojami aplink šmirinėjant valytojoms ir skambant susirinkusiųjų mobiliesiems telefonams. LŽ ta proga pasidomėjo, kur ir kaip slaptus reikalus tvarko kiti pareigūnai, politikai ir valdininkai.

GP viską turi

Seimo antrųjų rūmų rūsyje įrengta specialia belange pokalbių slaptumą garantuojančia patalpa galima naudotis jau penkerius metus. Čia dažniausiai vyksta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžiai. Praėjusią savaitę dvi dienas čia posėdžiavo ir Antikorupcijos komisija, nagrinėjanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo peripetijas. 

"Beveik visos svarbiausios valstybės institucijos turi patalpas, tinkančias slaptiems pokalbiams. Žinoma, nebūtinai jos turi būti įrengtos rūsiuose. Svarbiausia, kad patalpos atitiktų saugumo reikalavimus", - LŽ sakė NSGK vadovas Arvydas Anušauskas. Ar taip ir yra, tikrina Valstybės saugumo departamento (VSD) specialistai. 

Paklaustas, ar tokios saugios patalpos yra ir GP, A.Anušauskas teigė to nežinąs. "Aš ten tiek nesilankau, kad žinočiau", - pareiškė komiteto pirmininkas. 

Kur kas labiau informuotas pasirodė esantis ekspremjeras, buvęs krašto apsaugos ministras ir dabartinis Seimo NSGK narys Gediminas Kirkilas. "Labai nustebau išgirdęs, kad pokalbis apie "Snoro" reikalus Generalinėje prokuratūroje nebuvo slaptas", - pabrėžė LŽ kalbinamas parlamentaras. Jo teigimu, naujajame GP pastate, vidiniame kiemelyje yra įrengtas "pakabinamas" slaptų pasitarimų kambarys. Anot G.Kirkilo, slaptų posėdžių tvarka yra griežtai reglamentuota.

Vietų pakanka

Politiko duomenimis, valstybinėse institucijose yra mažiausiai penkios aukščiausius saugumo standartus atitinkančios vietos, kur galima rengti slaptus pasitarimus, pokalbius ir susitikimus. Be Seimo ir VSD, tokios patalpos įrengtos Krašto apsaugos ministerijoje ir VSD priklausančiame objekte netoli Nemenčinės. Priminsime, kad būta prielaidų, jog būtent šiame pastate prieš trejus metus galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. "Prezidentūra tokių patalpų neturi. Tačiau patalpa, kur posėdžiauja Valstybės gynimo taryba, yra kiemo pusėje. Čia saugoma kitais būdais", - aiškino G.Kirkilas. Politiko nuomone, tiek slaptų vietų, kiek dabar yra, kraštui visiškai pakanka. Jei visi politikai, pareigūnai ir tarnautojai sąžiningai laikytųsi nustatytos tvarkos, dėl valstybės paslapčių ar kitos slaptos informacijos nutekėjimo nereikėtų sukti galvos.

Sutrukdė sunkmetis

Iš trijų svarbiausių mūsų krašto institucijų labiausiai svetimai ausiai ir akiai atviri Vyriausybės rūmai. Prieš gerus porą metų juose planuota įrengti techniškai saugias, Europos Sąjungos ir NATO įslaptintos informacijos naudojimo standartus atitinkančias patalpas. Projektui žadėta skirti 700 tūkst. litų, tačiau planus pakoregavo sunkmetis. "Lėšų taip ir negavome", - LŽ sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. 

Tad visus įvairiais slaptumo grifais pažymėtus klausimus premjeras, kiti Vyriausybės nariai ar kviestiniai asmenys svarsto vienoje iš nedidelių salių. "Surenkami visi mobilieji telefonai, kita įranga, kuri gali būti naudojama pasiklausyti. Pagal tam tikrus minimalius saugumo reikalavimus ši patalpa tinkama, tačiau norint visiškai apsisaugoti reikėtų kitokios, be langų. Deja, tam pinigų neturime", - apgailestavo D.Matulionis. 

Pasak kanclerio, Vyriausybė palyginti retai svarsto klausimus, pažymėtus grifu "visiškai slaptai", t. y. reikalaujančius laikytis ypatingos saugos taisyklių. Dažniausiai dokumentai būna pažymėti grifais "riboto naudojimo" arba "konfidencialiai". Tokiems dokumentams svarstyti keliami reikalavimai nėra itin griežti. Jei vis dėlto iškiltų būtinybė surengti labai slaptą posėdį, Vyriausybės nariai vyktų ten, kur yra tokiam tikslui įrengtos specialios patalpos. "Galbūt į Krašto apsaugos ministeriją", - pavyzdį pateikė ministro pirmininko kancleris. 

Jis vylėsi, kad sunkmečiui pasibaigus saugumo zona bus įrengta ir Vyriausybės rūmuose. "Popierinis" jos projektas, kainavęs apie 70 tūkst. litų, buvo parengtas dar 2007 metais. Prieš pusantrų metų jį pakoregavę projektuotojai apskaičiavo, kad tokiai idėjai Vyriausybės rūmuose įgyvendinti iš viso reikėtų apie 2,5-2,7 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"