TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slauga namuose - tik formalumas

2012 12 11 5:00
R.Vanagaitė tai, kas vyko ir vyksta, vertina kaip nusikalstamą aplaidumą./ Romo Jurgaičio nuotr.

Visuomenė vis labiau sensta, bet slaugos paslaugos namuose atliekamos formaliai - su retomis išimtimis taip yra visoje Lietuvoje. Visi bandymai pakeisti padėtį atsimuša į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sienas.

Iš lovos nebepasikeliantį pacientą poliklinikos slaugytoja aplanko vos kartą per mėnesį, mat dažniau to daryti neapsimoka. Juk vieno slaugos reikalingo paciento priežiūrai skiriami tik 63 litai per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek kartų jis bus aplankytas. Raginami spręsti problemą - padidinti slaugos įkainius pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojoms - SAM valdininkai apsiriboja formaliu atsirašinėjimu.

Kur dingta pinigai

Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkės Rūtos Vanagaitės duomenimis, slaugai į namus kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 15 mln. litų, bet panaudojami vos 5 milijonai. "Pradėjusi ieškoti, kur šie pinigai nukeliauja, buvau ir SAM. Ten man pasakė, kad jie nueina kitoms paslaugoms, nes slaugai į namus nėra poreikio", - piktinosi R.Vanagaitė. Tačiau, jos teigimu, kiekvienoje Vilniaus poliklinikoje vien paliatyvios slaugos reikalingų pacientų - ne šiaip gulinčių, o mirštančiųjų - yra nuo 200 iki 400. Tuo metu paliatyviai slaugai Vilniuje tėra 30 vietų, paskirstytų po įvairias ligonines.

"Tačiau jei skiriami tie 15 mln. litų, panaudokime juos. Kodėl to nėra, atsakymas labai paprastas - tai neapsimoka. Mat teikdama slaugos paslaugas namuose poliklinika už vieną pacientą per mėnesį tegauna 63 litus. Nesvarbu, ar slaugytoja aplankys ligonį kartą, ar dvidešimt. Akivaizdu, kad tie pinigai nebus panaudojami", - aiškino R.Vanagaitė. Jos duomenimis, šiuo metu sostinėje vienintelė Centro poliklinika normaliai slaugo pacientus namuose, tačiau savo išlaidas ji padengia iš kitų pajamų.

Tiesa, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sutartį su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija normalią slaugą namuose gauna 140 žmonių. Gera naujiena, kad nuo kitų metų balandžio už Europos Sąjungos pinigus slaugos namuose paslaugas teiks Vilniaus miesto socialinės paramos centras. Jo darbuotojos iki šiol užsiėmė ir tebeužsiima vien globa: ateina išvirti valgyti ar išplauti grindų, bet negali nei sauskelnių pakeisti, nei vaistų paduoti, mat tai jau yra sveikatos priežiūros paslaugos, kurių be licencijos teikti negalima. Kitais metais šis centras įdarbins slaugytojas, tad slaugos namuose paslaugas papildomai gaus 100 vilniečių.  

Lanko tiek, kiek reikia  

Vilniaus Centro poliklinika rodoma pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip reikėtų teikti slaugos paslaugas. Šiuo metu poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos darbuotojai prižiūri apie 450 pacientų, kuriems nustatytas specialusis slaugos poreikis, ir dar apie 100 paliatyvių pacientų.   

Klinikos vedėja Renata Kudukytė-Gasperė pasakojo, kad turima nemažai ir tokių pacientų, kurie slaugomi vien vadovaujantis šeimos gydytojo siuntimu. "Artimieji kreipiasi, kad ligoniui atsirado pragulos ar žaizdos, ir gavę raštišką gydytojo siuntimą skubame pas juos", - sakė R.Kudukytė-Gasperė.   

Tačiau tokiu atveju poliklinika negauna jokio finansavimo, net tų varganų 63 litų, mat žmonėms padedama nelaukiant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo dėl specialiojo slaugos poreikio, ilgai trunkančios biurokratinės procedūros pabaigos. Juolab kad tarnyba gali ir nenustatyti slaugos poreikio, mat tai susiję su papildomais pinigais žmogui, daugiau kaip 700 litų per mėnesį.

"Savo žmones lankome nuolat, tiek, kiek reikia. Mums svarbu, kad pacientai gautų tinkamas slaugos paslaugas, o papildomas savo išlaidas padengiame iš kitų pajamų", - pasakojo R. Kudukytė-Gasperė.

Anot jos, vienus pacientus iš tiesų užtenka aplankyti kartą per mėnesį - užsukti pasižiūrėti, ar jų sveikatos būklė stabili, o kai kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, tad einama kasdien. "Sudėtingų ligonių priežiūrai vidutiniškai reikia bent keleto slaugytojos apsilankymų per savaitę", - įsitikinusi R.Kudukytė-Gasperė. Klinikos vadovė pasakojo, kad pas paliatyvius pacientus pirmąkart atvyksta visa komanda, o įvertinus ligonio būklę nustatomi tikslai, sudaromas priežiūros planas. Vėliau pacientą lanko kiekvienas specialistas atskirai, atsižvelgdamas į tai, kokių paslaugų tuo metu labiausiai reikia.  

"Jei neturėtume papildomų lėšų, mūsų situacija būtų tokia pat kaip kitų įstaigų. Už žmogų gaudami tuos 63 litus per mėnesį tegalėtume slaugyti tik formaliai - daryti vieną ar porą vizitų per mėnesį, per kuriuos nesuteikiama jokia reali pagalba. Juk nemažai laiko prireikia vien tam, kad būtų užmegztas ryšys su žmogumi, sulaukta, kol jis atsivers ir papasakos apie savo problemas. Pasitaiko, kad apie tai, jog turi žaizdų, ligonis prasitaria tik po keleto vizitų", - sakė ji.

Slaugos namuose nori dauguma

R.Kudukytės-Gasperės teigimu, slaugytojos yra labai pageidaujamos sergančiojo namuose - mat jos ne tik padeda ligoniui, bet ir suteikia papildomos informacijos apie socialines paslaugas, galimas išmokas, pagalbinių slaugos priemonių įsigijimą ir kt. "Galų gale - jei ligonio ir jo šeimos finansinė būklė yra sunki, kreipiamės į Maltos ordiną ar Raudonąjį Kryžių ir taip bandome jiems padėti", - teigė R. Kudukytė-Gasperė.

Anot klinikos vadovės, vien dėl slaugos į juos kreipiasi ir kitų Vilniaus poliklinikų neįgalūs pacientai. Priima ir juos, nepaisant realybės, kad kiekvienai poliklinikai labiau apsimoka turėti sveiką dirbantį žmogų, apsilankantį kartą per metus profilaktiškai, nei sunkiai sergantį ar neįgalųjį. R.Kudukytės-Gasperės teigimu, slaugos paslaugų į namus poreikis yra labai didelis. To pageidauja dauguma pacientų. Jie nenori vykti į ligoninę ir kartais tik su dideliais skandalais ten išvažiuoja.

R.Kudukytės-Gasperės teigimu, jei būtų sudarytos sąlygos slaugyti žmones namuose, sutaupytų ir valstybė, nes tai pigiau, nei laikyti juos ligoninėse ar prieglaudose. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos slaugyti žmones namuose, sutaupytų ir valstybė, nes tai pigiau, nei laikyti juos ligoninėse ar prieglaudose. Be to, žmonės nepatiria socialinės izoliacijos. Kiek teko domėtis, Europos šalyse visur stengiamais slaugos paslaugas teikti namuose, bet Lietuvoje į tai žiūrima dar labai siaurai", - tvirtino R. Kudukytė-Gasperė. Anot jos, SAM ne kartą buvo teikti siūlymai, kaip pagerinti situaciją, pirmiausia koreguojant įkainius už paslaugas. Tačiau atsakymas būdavo tas pats: "Jūs ir taip nepanaudojate gaunamų lėšų."

"Taip susidaro užburtas ratas - mes tų pinigų negalime panaudoti, nes įkainis yra per mažas. Jau porą metų diskutuojame apie tai su ministerija, ne viena darbo grupė buvo sudaryta, peržiūrėti teisės aktai. Tačiau niekas nepasikeitė", - sakė R.Kudukytė-Gasperė.  

Nemaloni tema

R.Vanagaitė pasakojo, kad jos vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisija maždaug prieš pusmetį kreipėsi į SAM, prašydama padidinti slaugos namuose įkainį  3-4 kartus. Ministerija atsakė, kad to daryti nenumatoma.

"Tai, kas vyko ir vyksta iki šiol, vertinu kaip nusikalstamą aplaidumą. Paprasčiausiai visiems - tas pats. Kai parašau SAM: "Prašome atsižvelgti", jie atsako: "Nėra galimybių." SAM valdininkai išvis nepripažįsta, kad Lietuvoje egzistuoja senatvė, šią temą tiesiog ignoruoja, ji jiems nemaloni", - teigė R.Vanagaitė. Kadangi iš ankstesnės ministerijos vadovybės supratimo nesulaukta, jo tikimasi iš naujosios.

Reikia daugiau slaugytojų

"Šioje srityje labai daug ką reikėtų pertvarkyti", - neabejojo ir vienos didžiausių Kaune - Kalniečių poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Inga Juodagalvienė. Ši medikė taip pat pripažino, kad esant dabartinėms sąlygoms slauga namuose šiuo metu greičiau fiktyvi.

Kalniečių poliklinikos bendruomenės slaugytojos savo pacientus namuose paprastai lanko tik kartą per mėnesį. Tokių lankytinų žmonių šioje poliklinikoje yra apie 500. "Dažniau eiti nenaudinga, nes už papildomus vizitus niekas nemoka. Yra ministro įsakymas, ir nieko čia nepadarysi", - sakė I.Juodagalvienė. Ji paminėjo dar vieną būtiną sprendimą, jei siektume, kad slauga namuose nebūtų vien formalumas. Tam poliklinikose reikėtų įdarbinti daugiau slaugytojų, kurie iš esmės imtųsi vien slaugos namuose. Be to, sergančius žmones turėtų lankyti specialistų komanda, kurios paslaugų apmokėjimas taip pat turėtų būti didesnis.  

Blokelis

VLK problemos neįžvelgia   

Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) pasiteiravus, kiek pinigų kasmet skiriama slaugai namuose ir kiek jų panaudojama, o jei nepanaudojama, kur tie pinigai nueina, gavome tokį VLK atstovo Kazio Žilėno atsakymą: "Informuoju, kad slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apmokamos pagal faktines išlaidas. Mokėtina suma už faktiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal priimtas apmokėti sąskaitas (tūkst. litų) sudarė: 2008-aisiais - 2 661,9, 2009 m. - 5 858,5, 2010-aisiais - 5 195,8, tuo metu 2011 m. - 9.071, o 2012-ųjų sausio-spalio mėnesiais - 7 635,9 tūkst. litų. Tad teigti, kad pinigai lieka nepanaudoti, yra netikslu, nes visos skirtos lėšos panaudojamos visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"