TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Slėptuvės – valdžiai, visiems kitiems – rūsiai

2014 09 10 6:00
Manoma, kad rekonstruoti ir įrengti apleistas, neeksploatuojamas slėptuves mokesčių mokėtojams kainuotų milžiniškas lėšas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Karo ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju valstybės pareigūnai saugiose slėptuvėse spręs, kaip gelbėti šalį, o paprasti Lietuvos žmonės bus priversti slėptis daugiabučių rūsiuose ir laikino prieglobsčio prašytis artimiausiose mokyklose, gydymo įstaigose, prekybos centruose. Negana to, saugus trumpalaikis apgyvendinimas numatytas tik ketvirtadaliui šalies gyventojų.

2010 metais, kai įsigaliojo naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas, slėptuvių gyventojams nebeliko. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai pažymi, jog pasikeitė ne vien slėptuvės sąvoka, bet ir pati koncepcija.

Mokesčių mokėtojų pinigais įrengtos slėptuvės skirtos tik valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kad įvykus nelaimei jie galėtų saugiai dirbti. Paprastiems Lietuvos piliečiams vietoj anksčiau gyventojų apsaugai numatytų sovietinių slėptuvių, bunkerių bus siūloma prisiglausti šalia esančių mokyklų sporto salėse, ligoninių ir poliklinikų rūsiuose, požeminėse automobilių aikštelėse. Ten būtų tiekiamas vanduo ir maistas, suteikiamos medicinos, psichologų bei kitos socialinės paslaugos.

Slėptuvėse plušės valdininkai

PAGD Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Graičiūnas informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 85 slėptuvės. „Jas turi visos ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat tie ūkio subjektai, kurie privalo turėti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus“, - LŽ teigė G. Graičiūnas.

Prieš ketverius metus Vyriausybė nutarė įrengti ir dvi išskirtines slėptuves valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai užtikrinti. „Pagrindinė bus PAGD patalpose. Šiuo metu ten vyksta kapitaliniai statybos ir slėptuvės įrengimo darbai. Atsarginė slėptuvė – „Dubingių“ poilsiavietėje. Ji yra veikianti, aprūpinta inžineriniais įrenginiais, oro valymo filtrais, ryšiais. Šioje slėptuvėje įrengtos darbo vietos“, - tvirtino PAGD specialistas.

Ant Asvejos ežero kranto įsikūrusi slėptuvė iki Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo veikė kaip Lietuvos energetinės sistemos avarinis dispečerinis valdymo punktas, kuriame branduolinės avarijos atveju buvo numatytos Ignalinos AE budinčios pamainos ir avarijos likvidavimo štabo narių darbo vietos. „Nors Ignalinos AE uždaryta, jos keliama branduolinės ir radiacinės avarijos grėsmė išlieka, o žinant, kad netoliese planuojama statyti tris naujas AE, branduolinis ir radiacinis pavojus tampa dar didesnis, nei buvo anksčiau, - pabrėžė G. Graičiūnas. – Be to, jei kiltų problemų organizuojant valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbą pagrindinėje slėptuvėje (PAGD patalpose – aut.), jo darbas būtų organizuojamas atsarginėje slėptuvėje.“

G. Graičiūnas patikino, kad šios slėptuvės nenumatytos žmonėms slėptis. „Jos skirtos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro narių (atsakingų pareigūnų ir tarnautojų) bei Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos narių, taip pat pasitelktų ekspertų saugiam darbui užtikrinti“, - pridūrė jis.

Daugelio sovietmečio slėptuvių negalima naudoti pagal paskirtį.

Laikinas prieglobstis – ne visiems

Paprastų šalies gyventojų apsaugai, pasak PAGD atstovo, skirti kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS). „Tai gali būti mokyklų sporto salės, dengti stadionai, maniežai, esamos ar statomos arenos ir kiti statiniai, tinkami laikinai apgyvendinti didelį skaičių žmonių“, - aiškino G. Graičiūnas.

Saugios laikino apgyvendinimo KAS patalpos gyventojams būtų suteikiamos tol, kol truks ekstremalioji situacija arba jie bus organizuotai pervežti į kitose saugiose teritorijose esančius KAS ir pastovesnes gyvenamąsias vietas, jeigu neįmanoma grįžti namo. „Kol žmonės glaustųsi KAS, jiems būtų tiekiamas vanduo, maistas, teikiamos medicinos, psichologinės ir kitos socialinės paslaugos“, - tvirtino G. Graičiūnas.

Tačiau laikiną prieglobstį KAS gautų viso labo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. „KAS būtų apsaugoti tie, kurie negali evakuotis patys. Minimalus juose saugomų žmonių skaičius apskaičiuojamas, kad KAS galėtų glaustis ne mažiau kaip 10 proc. savivaldybės gyventojų ir vaikai bei neįgalieji“, - teigė PAGD specialistas.

KAS poreikį nustato atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. G. Graičiūnas ramino, kad dauguma savivaldybių administracijų yra numačiusios KAS daugiau negu nustatyta, todėl galėtų ir gyventojų priglausti daugiau nei reikalaujama. Valdininkas nurodė, jog KAS yra pažymėti specialiais civilinės saugos ženklais, tačiau LŽ žurnalistams sostinėje sunkiai sekėsi juos rasti. Apsilankius vienoje Vilniaus gimnazijoje, priskirtoje KAS, jos direktorė teisinosi dar nespėjusi (per ketverius metus!) priklijuoti reikalaujamo civilinės saugos ženklo.

Pokariniai bunkeriai – benamiams ir smalsuoliams

Miestuose galima aptikti ir po Antrojo pasaulinio karo statytų požeminių slėptuvių. Dar prieš ketverius metus, prieš įsigaliojant naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymui, jos buvo numatytos gyventojų apsaugai. 2009-aisiais atliktos apskaitos duomenimis, iš viso šalyje buvo 924 slėptuvės, tačiau jų vietas žinojo tik atsakingos institucijos. „Slėptuvės net nebuvo žymimos specialiais civilinės saugos ženklais, kad šalia gyvenantys žmonės žinotų, kur jie gali pasislėpti nelaimės atveju“, - kalbėjo G. Graičiūnas.

Šiandien daugelis požeminių slėptuvių apgailėtinai apleistos ir apšnerkštos. Vienose jų šeimininkauja benamiai, kitos tapo mėgstamais smalsuolių ekskursijų maršrutais. Dalis buvusių slėptuvių, bunkerių pateko į privačių savininkų rankas.

„Šiuo metu apie 30 proc. Lietuvoje esančių slėptuvių visiškai apleistos, prišiukšlintos ir neatitinka statybos techninių bei higienos normų reikalavimų, o 60 proc. slėptuvių ekstremaliųjų situacijų atvejais būtų negalima naudoti pagal paskirtį", - pažymėjo PAGD atstovas. Pasak jo, atstatyti, rekonstruoti ir įrengti apleistas, neeksploatuojamas slėptuves mokesčių mokėtojams kainuotų milžiniškas lėšas, vertinamas ne viena dešimtimi milijonų litų, o ir jų tolesnio panaudojimo perspektyva – visiškai neracionali. „Nutikus nelaimei KAS būtų apsaugota kur kas daugiau savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių negu šaltojo karo metais statytose požeminėse slėptuvėse. Be to, KAS daug lengviau rūpintis gyventojų apsauga, jų registracija, organizuoti maitinimą, medicininį aptarnavimą bei aprūpinti būtiniausiomis gyvenimo sąlygomis“, - dėstė G. Graičiūnas. Vis dėlto dalis buvusių slėptuvių, kurias dabar jų savininkai naudoja savo ūkinei veiklai, PAGD atstovo teigimu, esant reikalui galėtų būti pritaikytos ir civilinės saugos reikmėms.

Pravers ir Kauno fortai

Vilniuje yra 129 KAS, kuriuose laikinai numatyta apsaugoti minimalų - per 100 tūkst. - skaičių gyventojų. Jei kiltų karas, vilniečiai kurį laiką galėtų glaustis ligoninių ir poliklinikų, mokyklų rūsiuose, vestibiuliuose, koridoriuose, sporto ir aktų salėse, valgyklose.

Sostinės savivaldybės atstovai LŽ nurodė, kad, 2013 metų duomenimis, miestui priklausė 14 slėptuvių. Dabartinės jų būklės Vilniaus valdininkai nekomentavo.

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą aplink Kauną pastatyti gynybiniai įtvirtinimai ir dabar galėtų tapti vienais svarbiausių žmonių saugos objektų. Išlikę II, IV, V, VI, VII, IX fortai, kaip ir kelios dešimtys mokyklų, darželių, prekybos centrų, kultūros įstaigų, ligonių, yra numatyti laikinai žmonių apsaugai. Slėptis siūloma ir požeminėje perėjoje prie Kauno geležinkelio stoties, taip pat po S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono tribūnomis.

Kaip LŽ informavo Kauno savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus atstovai, karo atveju nuo galimų veiksnių gyvybei ar sveikatai (radiacijos, cheminės taršos) gyventojai bus apsaugoti 275 ūkio subjektuose ir įstaigose. „KAS iš viso planuojama paslėpti 74,8 tūkst. miesto gyventojų, t. y. 24,5 proc. bendro savivaldybės žmonių skaičiaus ir 100 proc. teisės aktu gyventojams paslėpti nustatyto poreikio“, - tvirtino Kauno merijos valdininkai.

Dauguma iš pasirinktų KAS, pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjo Alberto Ziminsko, yra „veikiančios infrastruktūros elementai“, todėl juose užtikrintas elektros ir vandens tiekimas. A. Ziminskas patikino, kad mieste yra viena slėptuvė, skirta savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariams dirbti.

Pasislėpti tinka ir daugiabučių rūsiai

Klaipėdoje nustatytas minimalus kolektyvinės apsaugos patalpų poreikis - ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju būtina apsaugoti 52,4 tūkst. Klaipėdos miesto gyventojų.

Šiauliuose prieš trejus metus gyventojų apsaugai buvo skirti 34 KAS. „Centrinėje miesto dalyje KAS labiau atitinka norminiuose aktuose nustatus reikalavimus, tačiau gyventojų tankumas didesnis mikrorajonuose, o ten statiniai nėra saugūs“, - LŽ pripažino Šiaulių savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistai. Tačiau merijos valdininkai pabrėžė, kad Šiauliuose saugų prieglobstį KAS galėtų rasti didesnis nei nustatyta skaičius gyventojų: ekstremaliųjų situacijų atveju – 48,4 tūkstančio, kilus karui – 68,1 tūkstančio.

Panevėžyje trumpalaikei žmonių apsaugai numatyti 105 KAS. Taip pat nurodoma, kad iš 758 mieste esančių daugiabučių rūsiuose galima paslėpti apie 40 tūkst. panevėžiečių.

Civilinė sauga ekstremaliosios situacijos atveju

Gyventojai, išgirdę perspėjimo sirenų signalą ir išklausę informaciją per radiją ir televiziją, kokių pirminių apsaugos priemonių reikia imtis, pirmiausia būtų evakuojami iš nelaimės zonos į KAS, esančius saugiose teritorijoje, arba patys evakuotųsi nurodyta kryptimi.

Kilus kariniams veiksmams būtų rekomenduojama, įvertinus konkrečias aplinkybes, kuo skubiau pasitraukti iš apšaudomos teritorijos arba, kol vyksta apšaudymas, slėptis rūsiuose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir pan., taip pat be svarbios priežasties neišeiti iš saugios vietos, nevaikščioti gatvėmis ir atviromis teritorijomis. Klausyti komendanto arba savivaldybės darbuotojų pranešimų ir nurodymų apie gyventojų evakavimą – kur susirinkti, kokiu transportu gyventojai bus evakuojami, kokiais keliais evakuotis, paisyti patarimų, ką pasiimti, ir kita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"