TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smalsumas - baisiau už tiksinčią bombą

2011 05 16 0:00
Prasidėjus žemės ūkio darbams, padaugėjo pranešimų apie aptiktus sprogmenis. / LŽ archyvo nuotraukos

Atšilus orams padaugėjo darbo išminuotojams - jie per parą sulaukia nuo 3 iki 8 iškvietimų. Specialistai būgštauja, kad po įšalo į paviršių kylantis karo laikų palikimas neatsargius žmones vilios tikrinti sprogmenų turinį. Toks smalsumas - tiesiausias kelias į pražūtį.

Daugiausia pranešimų apie pastebėtus į sprogmenis panašius daiktus sulaukiama iš žemę dirbančių ūkininkų. Šis reiškinys natūralus: dar nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likę sprogmenys saulės šviesą išvysta kaip ir kasmet į paviršių iškylantys giliau žemėje buvę akmenys. Tačiau kartais sprogmenų aptinkama neįprastose vietose. Antai praėjusią savaitę Palangoje J.Biliūno gatvėje stovėjusiame konteineryje aptikta aviacinė signalinė bomba. Policijos pareigūnams iki šiol nepavyko nustatyti asmens, palikusio sprogmenį konteineryje. Tačiau vien tai, kad sprogmuo nešiotas ir paskui išmestas į konteinerį, jau kėlė pavojų to žmogaus ir aplinkinių gyvybei.

Sprogmenys neardomi

Rinktinės "Aras", ieškančios sprogmenų, naudojamų kriminaliniais ar teroristiniais tikslais, ir juos neutralizuojančios, vadas Viktoras Grabauskas pabrėžė, kad radus sprogmenį negalima jo liesti. "Dažniausiai užtaisas sprogsta, kai mėginama sprogmenis pajudinti arba ardyti. Todėl privalu apie rastą įtartiną daiktą nedelsiant pranešti policijai arba Bendrajam pagalbos centrui ir stengtis užtikrinti, kad prie jo neitų kiti asmenys", - akcentavo V.Grabauskas.

Pašnekovas neslėpė, kad kartais žmonės nesusimąsto apie gresiantį pavojų ir ima ardyti rastus sprogmenis. Smalsumas užgožia suvokimą, kad sprogmenys negaminami ardyti. "Net ir tie, kurie laiko save žinovais, turėtų suprasti, kad sprogmenys gali turėti įvairiausių modifikacijų ir pakeitimų, dėl kurių jie gali nenumatytai sprogti. Kaip pavyzdys paminėtinas įvykis Rukloje: buvęs kariškis bandė ardyti šalia karinio poligono rastą nuo tarybinių laikų likusį sprogmenį, pasekmės buvo skaudžios - kariškis žuvo iš karto. Tokie atvejai, kai ardomi sprogmenys nusineša žmonių gyvybę, gana dažni", - pasakojo rinktinės "Aras" vadas V.Grabauskas.

Kasmetė rutina

Už randamo karo laikų sprogmens neutralizavimą atsakingi Lietuvos kariuomenės išminuotojai. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono viešųjų ryšių karininkas kapitonas Albertas Kuzmickas LŽ pasakojo, kad sprogmenys paprastai aptinkami atliekant žemės ūkio ir statybos darbus. "Iškvietimų dėl pastebėtų sprogmenų daugiausia sulaukiame šiltuoju metų laiku. Rudenį, kai žemė pradeda šalti, tokių pranešimų akivaizdžiai sumažėja", - tvirtino A.Kuzmickas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas daiktas, panašus į sprogmenį, pavojingas. Grėsmė sprogmenį aptikusio žmogaus gyvybei didelė. Mat per dešimtmečius metalas būna stipriai paveiktas korozijos. "Bėgant metams pakinta sprogmens struktūra. Niekas nežino, kodėl tas sprogmuo reikiamu laiku nesuveikė. Todėl sprogimą gali sukelti net paprasčiausia vibracija, atsirandanti žmogui trypčiojant. Minosvaidžių minos, granatos ir artilerijos sviediniai - dažniausiai Lietuvoje aptinkami sprogmenys. Jokiu būdu negalima jų liesti. Neatsakingas elgesys pražudo ne tik patį smalsuolį, bet ir aplinkinius", - pabrėžė A.Kuzmickas.

J.Vitkaus inžinerijos bataliono atstovas pasakojo, kad tokiais atvejais bemaž visi žmonės miršta ar būna sužeisti dėl neatsargaus elgesio su sprogmenimis. "Aptinka sprogmenį, bando jį ardyti arba pernešti. Sveikos nuovokos žmogus niekada taip nesielgia. Kaip gerą pavyzdį galiu nurodyti prieš kelias savaites gautą iškvietimą į Kaune vykstančias statybas. Statybininkai rado į sprogmenį panašų metalinį daiktą. Jie iškart aptvėrė teritoriją. Atvykus išminuotojams paaiškėjo, kad statybininkai aptiko automobilio cilindrą", - pasakojo A.Kuzmickas.

Nors išminuotojų darbas atrodo kaip vienas iš pavojingiausių - skaičiai sako ką kita. Per du dešimtmečius nė vienas šios srities specialistas nežuvo. Negana to, anot A.Kuzmicko, net nepasitaikė atvejų, kad kuris nors iš išminuotojų darbe būtų sužalotas.

Planinis vaidmuo

Pranešimų apie rastus sprogmenis netrūksta ir ugniagesių paros įvykių suvestinėse. Kaip LŽ pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovas Gintautas Druktenis, ugniagesių vaidmuo išminavimo operacijoje apibrėžiamas specialiame plane "Skydas". Būtent šis planas nurodomas gavus pranešimą apie rastą sprogmenį.

"Nurodžius planą "Skydas", iškviečiamos visos specialiosios tarnybos. Ne išimtis ir ugniagesiai. Įvykus sprogimui, turime padėti likviduoti pasekmes. Kartais pagelbėjame evakuoti žmones", - pasakojo G.Druktenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"