TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šmeižtas kaip įkaltis

2011 08 22 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Kas užsakė rusų kalba išplatintą 2006 metų rugpjūčio 23-iosios naktį Breste per KGB kontroliuojamo viešbučio langą iškritusio pulkininko Vytauto Pociūno šmeižtą? O gal ši rašliava, kurios autorius yra "ekspertas" iš asociacijos "Kreml.org", gali tapti įkalčiu iki šiol nebaigtoje V.Pociūno byloje? Rytoj minėsime penktąsias V.Pociūno mirties metines.

Kodėl žmogus, kalbėjęs su V.Pociūnu likus dviem dienoms iki jo žūties, buvo apklaustas tik po ketverių metų? Kodėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatliko žūties tyrimo ir iki šiol neatsiprašė artimųjų už šmeižtą, kurį skleidė buvę departamento vadovai?

Vytauto akiniai

"Įsivaizduokite - paskambinu vienam pavaduotojų ir sakau, kad mes, senieji karininkai, norėtume Vyto kūną pasitikti prie sienos, uždengti Trispalve ir parsivežti. Jis mūsų karininkas yra, leiskite tai padaryti... Bet man pasakė - ne jūsų reikalas, nesikiškit. O paskui per televiziją matau - parveža jį ir kiša į morgą kaip kokį "bomžą"... Kokia širdimi reikėjo stebėti, kaip po mirties šitaip šmeižė ir žemino žmogų?" - praėjus penkeriems metams po pulkininko V.Pociūno žūties klausia Algirdas Grublys.

Taip pat pulkininkas, taip pat sąjūdininkas iki kaulo smegenų, vienas iš VSD kūrėjų, vadovavęs Klaipėdos apygardai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Vienas artimiausių V.Pociūno bendraminčių tarnyboje, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi 2004-aisiais apdovanotas tą pačią dieną ir už tuos pačius darbus.

Tam VSD direktoriaus pavaduotojui, kuris neleido pasitikti ir pagerbti iš Baltarusijos parvežamo Lietuvos karininko kūno, A.Grublys skambino dar kartą.

"Kai jis žuvo, aš prašiau - jūs man pasakykite, ar Vyto akiniai buvo viduje, ar lauke? Nes tai yra svarbu. Jeigu akiniai viduje - vadinasi, jis grūmėsi. Nes Vytas visada, dar nespėjęs atsikelti, tuoj užsidėdavo akinius. Juk mes seniai pažįstami, aš žinau. Bet man pasakė - nesikišk, ne tavo reikalas, mes atliekame vidinį tyrimą, mūsų sudaryta komisija", - prisimena jis.

Tačiau VSD niekada nesudarė jokios komisijos, kad ištirtų V.Pociūno mirtį.

Trečią kartą A.Grublys nuvažiavo į Vilnių ir nuėjo pas tą pavaduotoją. Tuo metu jau buvo prasidėjęs parlamentinis VSD tyrimas.

"Ateinu ir sakau - prasidėjo tyrimas. Kada aš būsiu kviečiamas? O man į akis drebia - tavęs ten nereikia. Kaip suprasti - nereikia žmogaus, kuris dirba departamente nuo pirmos dienos?" - vėl klausia A.Grublys.

"Aš per visą naktį Arvydo Pociaus kabinete buvau kalbinamas, kad neičiau liudyti", - prisimena buvęs VSD pareigūnas Vytautas Damulis, po liudijimo parlamente atleistas ir šiandien dirbantis taksistu. Jis prisipažįsta, kad ir pats, ir kiti į gatvę išmesti pareigūnai iki šiol jaučia esantys sekami.

A.Grublys priduria dar vieną iškalbingą faktą. Su V.Pociūnu juodu kalbėjosi telefonu likus dviem dienoms iki pulkininko žūties. Tačiau Generalinėje prokuratūroje (GP) jį apklausė tik 2010 metų vasarį. Tarsi prokurorai nebūtų turėję telefono išklotinių ir nežinoję, su kuo paskutinėmis savo gyvenimo dienomis bendravo V.Pociūnas.

"Iškrito pro langą būdamas neblaivus, dėl savo paties neatsargumo", - paskelbė Baltarusijos KGB. "Savaime, prieš kritimą jis stovėjo ant grindų, persisvėręs per palangę", - patikslino GP prokuroras Justas Laucius išvadoje, kurią pasirašė 2006 metų lapkričio 30 dieną - praėjus vos dviem mėnesiams po žūties.

"Neįsivaizduoju, kaip ten įmanoma pačiam iškristi", - sako daktaras Raimundas Burkovskis, taip pat buvęs VSD pareigūnas, V.Pociūno pavaldinys. Jis buvo nuvažiavęs į "Inturisto" viešbutį ir gyveno 8 aukšte, po kambariu, iš kurio iškrito V.Pociūnas.

"Aš pats pabandžiau persisverti ir pažiūrėti žemyn - ten per daug plačios palangės. Pačiam, kaip ten pasakyta, sunku persisverti. Reikia arba labai norėti, arba kas nors turi padėti", - netiki Baltarusijos KGB ir J.Lauciaus išvadomis R.Burkovskis.

Tačiau eksperimentą, kuris visiškai patvirtino šią nuomonę, GP atliko tik praėjus ketveriems metams po V.Pociūno žūties.

"Eksperimentas įrodė, kad iškristi savaime yra neįmanoma. Be pašalinės jėgos jis negalėjo persisverti per palangę", - teigia pulkininko našlė Liudvika Pociūnienė.

Tik 2010-ųjų vasarį, prieš tai du kartus nutraukusi tyrimą, GP pagaliau perkvalifikavo bylą ir ne vieną ypač painų nusikaltimą išnarpliojusio Artūro Urbelio vadovaujami prokurorai ėmėsi tirti šią mirtį kaip nužudymą.

Tačiau niekas iki šiol netyrė ir net neatsiprašė už šmeižtą, kurį tuoj po V.Pociūno žūties paskubėjo išplatinti dienraštis, parlamentinio tyrimo metu liudijusių VSD pareigūnų vadintas tiesiog "Stonio laikraščiu", vykdžiusiu "Gazprom" tarpininkės "Dujotekanos" vadovo užsakymus.

Nustatyta, kad gandus apie girto šlapinimąsi nuo palangės skleidė VSD vadovybės emisarai, o šleikštūs straipsniai "Stonio laikraštyje" pasirodė po to, kai žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė iki išnaktų vakarojo buvusio VSD vadovo A.Pociaus kabinete.

"Tas šmeižtas juos išdavė. Kai ant žmogaus šitaip pilamas purvas, aišku, kad šita istorija yra nešvari", - sako Linas Petronis, buvęs VSD trečiosios valdybos viršininkas ir žmogus, kurio nuomonę V.Pociūnas ypač vertino. Tuo metu efektyviausiai visame departamente dirbusią valdybą V.Pociūnas ir perėmė iš L.Petronio.

Ar ši mirtis gali būti susijusi su V.Pociūno ir jo bendražygių tyrimais, kurie atskleidė aukštų VSD ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų sąsajas su "Dujotekana" bei šios įmonės interesus perimti krovinių tranzitą Lietuvos geležinkeliais ir privatizuoti "Mažeikių naftą"?

"Už tokius dalykus žmonės pro langus nekrenta", - sako L.Petronis ir leidžia suprasti, kad pulkininkas buvo įžengęs į ugnies lauką, kuriame žaidžiamas kur kas pavojingesnis žaidimas.

Prisiminkime - o juk V.Pociūno žūtis tais metais Baltarusijoje nebuvo vienintelė keista diplomato mirtis.

Lenkijos vicekonsulo mirtis ir kiti "atsitikimai"

Likus pusei metų iki V.Pociūno žūties buvo nužudytas Lenkijos vicekonsulas Ryszardas Badon-Lehras, su kuriuo pulkininkas dažnai bendraudavo ir bičiuliavosi. Versija, kurią apie šį įvykį pateikė Baltarusija, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo to, kas aprašyta Lenkijos spaudoje.

2006 metų kovo 22 dieną Gardine konsulato darbuotojai rado R.Badon-Lehrą be sąmonės gulintį miegamajame ant grindų. Miesto ligoninės reanimatologai konstatavo, kad diplomatą ištiko galvos smegenų koma ir jo būklė itin sunki. Ant kūno - kaip teigė Baltarusijos spauda - nepastebėta jokių traumų ar sužeidimų. Cituotas konsulato darbuotojų pasakojimas, kad išvakarėse jie buvo užėję pas R.Badon-Lehrą į svečius, šiek tiek išgėrė, o vėliau diplomatas palydėjo juos iki durų ir liko vienas.

Kovo 25 dieną artimųjų reikalavimu vicekonsulas buvo pervežtas į Balstogę, kur jam buvo atlikta galvos smegenų operacija ir pašalinta hematoma. Kepenų srityje aptikta elektrošoko žymių, ant kūno - kraujosruvų. Balandžio 5 dieną R.Badon-Lehras mirė. Kas mirtinai sumušė diplomatą, turėjo ištirti Gardino prokuratūra.

Netrukus Baltarusija pranešė, kad vicekonsulo mirtis buvo nelaimingas atsitikimas.

Kovo 24 dieną Minske buvo sumuštas ir areštuotas buvęs Lenkijos pasiuntinys Mariuszas Mackiewiczius. Jis suimtas išvaikant palapinių miestelį iš Oktiabrskajos aikštės ir nuteistas 15 dienų arešto, o kovo 29-ąją išvežtas į ligoninę dėl skausmų širdies srityje. Balandžio 4 dieną diplomato tėvas Jerzy Mackiewiczius pradėjo bado akciją prie Baltarusijos ambasados Varšuvoje reikalaudamas leisti sūnui sugrįžti į tėvynę. Tik balandžio 7 dieną, po R.Badon-Lehro mirties, M.Maškevičius paleistas į laisvę.

2006 metų liepos 25 dieną - likus mėnesiui iki V.Pociūno žūties - padaryta krata Latvijos ambasados darbuotojo Raimo Smito bute Minske. Veiksmas vyko 3 val. nakties, į diplomato butą įsivežę asmenys net nepaaiškino kratos pagrindo.

Po kelių dienų, Latvijai cituojant Vienos deklaracijos straipsnius apie diplomatų neliečiamybę, Baltarusijos prokuratūra iškėlė R.Smitui baudžiamąją bylą dėl pornografijos platinimo.

Netrukus Aleksandro Lukašenkos televizija parodė medžiagą, slapta nufilmuotą... ambasados darbuotojo bute. Aiškindamiesi dėl diplomato neliečiamybės pažeidimo Baltarusijos pareigūnai teigė manę, kad R.Smitas yra verslininkas.

Politologai šį incidentą vertino kaip diplomatinį skandalą, susijusį su Latvijos parama Baltarusijos opozicijai.

KGB reakcija į paramą demokratijai

2005 metais - artėjant 2006-ųjų kovo 19 dieną vykusiems Baltarusijos prezidento rinkimams - A.Lukašenkos režimas tapo ypač intensyvaus JAV, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos politinio elito dėmesio objektu.

Balandžio pabaigoje Vilniuje įvyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pareiškė, kad "Baltarusija liko paskutinė diktatūra Europoje ir jos liaudis nusipelnė demokratijos bei laisvės�. Be to, Vilniuje ji susitiko su baltarusių opozicijos atstovais ir aptarė su jais "demokratijos įdiegimo šioje šalyje galimybes".

Tuo pat metu pranešta, kad Lietuva intensyvins iš Vilniaus į Baltarusiją transliuojamą radijo programą, kuriai iš ES ir JAV siekiama gauti apie 8 mln. litų kasmetį finansavimą.

2005 metų rugpjūtį Lietuva, Lenkija, Latvija ir Ukraina sudarė bendrą darbo grupę santykiams su A.Lukašenkos režimu koordinuoti. Keturių valstybių premjerai pritarė idėjai, kad turi būti parengta "nepriklausoma radijo programa baltarusių kalba". Baltarusijos klausimą per neformalų susitikimą rugpjūčio 18-19 dienomis Kryme aptarė ir Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos bei Gruzijos prezidentai.

Baltarusijos KGB į visus šiuos veiksmus reagavo pareiškimu, kad JAV vadovaujamos užsienio slaptosios tarnybos rengia perversmą ir 2005 metų spalį pristatė parlamente "ekstremizmo sulaikymo" planą. KGB vadovo pavaduotojas Vasilijus Dementejus pareiškė, kad planuojamos intervencijos baze tapo Lietuva ir Lenkija.

Diplomatai, kuriuos 2006 metų pavasarį ir vasarą ištiko mįslingos mirtys, priklausė kaip tik šioms šalims.

Nelegalus opozicijos finansavimas

2010 metų gruodžio 19-ąją - Baltarusijos prezidento rinkimų dieną - "WikiLeaks" paskelbė diplomatinį dokumentą, iš kurio galima spręsti apie opozicijos finansavimo ypatybes prieš 2006-ųjų rinkimus.

2005 metų birželio 12 dieną rašytoje depešoje JAV ambasados Vilniuje darbuotojas pranešė apie keblią situaciją, kuri susiklostė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikius moterį, vežusią nedeklaruotus 25 tūkst. JAV dolerių.

JAV piniginę paramą kurjerė vežė Baltarusijoje veikusiai Tarptautinei mokslinių tyrimų ir tarpusavio mainų tarybai (International Research and Exchange Board), kuri vykdė JAV tarptautinės paramos agentūros (USAID) finansuojamą projektą.

Anot JAV diplomato, incidentas buvo aptartas su tuomečiu URM pareigūnu Jonu Paslausku (dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi Gruzijoje). "Jis pasiūlė suderinti su JAV vadovybe ir kitomis organizacijomis, kad būtų išvengta panašių atvejų ateityje. J.Paslauskas sakė, kad Lietuvos Vyriausybė naudoja įvairius asmenis ir kelius pinigams grupėms į Baltarusiją siųsti, įskaitant ir savo diplomatus", - rašoma dokumente.

Situacija, anot JAV diplomato, buvo aptarta ir su tuomečiu aukštu Vidaus reikalų ministerijos pareigūnu Stanislovu Liutkevičiumi, jis teigė kalbėjęs kurjerės klausimu su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu. "Manau, galime tai išspręsti, ir tai bus pozityvu jai", - dokumente cituojamas S.Liutkevičius.

Po pokalbių su Lietuvos pareigūnais JAV diplomatas teigė susidaręs vaizdą, kad Lietuvos generalinis prokuroras nesieks griežtos bausmės asmenims, kurie remia Lietuvos Vyriausybės pastangas "atnešti demokratiją į Baltarusiją".

Sprendžiant iš šio dokumento, Lietuva padėjo JAV nelegaliai finansuoti Baltarusijos opoziciją ir siekė šį faktą nuslėpti, kad nesuteiktų "A.Lukašenkos režimui pasiteisinimo apsunkinti užsienio vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą Baltarusijoje�.

O dabar grįžkime prie V.Pociūno žūties, kurią ketverius metus Lietuvos GP vadino nelaimingu atsitikimu.

Prieš metus, kai GP pagaliau perkvalifikavo bylą, ant V.Pociūno atminimo buvo išpilta nauja šmeižto porcija.

Galbūt ši rusų kalba sukurpta rašliava gali tapti įkalčiu tiriant jo mirtį?

Tęsinys rytdienos numeryje

 

* * *

 

Rytoj, rugpjūčio 23 dieną, 12 val. Piliečių santalka, M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Nacionalinė moksleivių akademija kviečia S.Daukanto aikštėje Vilniuje paminėti penktąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

2006-aisiais Breste žuvusio V.Pociūno mirties aplinkybės ir jo pomirtinio šmeižto kampanijos priežastys iki šiol vis dar lieka Lietuvos teisėsaugos neištirtos.

Todėl savo valstybei neabejingi piliečiai jau penktą kartą kviečiami susirinkti S.Daukanto aikštėje ir priminti atsakingoms valdžios institucijoms, kad iki galo ištirti pulkininko V.Pociūno žūtį yra Lietuvos garbės reikalas.

Minint žūties metines, prie Lietuvos Respublikos prezidentūros muzikuos Nacionalinės moksleivių akademijos narė smuikininkė Skaistė Dikšaitytė ir mokytojai - klarnetininkas Žilvinas Brazauskas ir smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"