TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smėlio karjerų generolai puola

2007 11 29 0:00
Vilniaus rajono Riešės seniūnijos kaimų žmonės protestuoja prieš ketinimus šalia Europos geografinio centro įsteigti didžiulį žvyro karjerą. Juoba kad dar ne visi jų spėjo atsiimti savo tėvų ir protėvių žemes.
Autoriaus archyvo nuotrauka

Per 200 Vilniaus rajono Riešės seniūnijos kaimų žmonių protestuoja prieš ketinimus prie šalies sostinės, šalia Europos geografinio centro, įsteigti didžiulį žvyro karjerą.

Riešės seniūnijos Pašilių, Palaukinio, Paežerių, Gegliškės, Raudondvario, Didžiosios Riešės ir kitų kaimų gyventojai dar ne visi spėjo atsiimti savo tėvų ir protėvių žemes, kai išgirdo, jog čia bus kasamas žvyras.

"Mūsų seniūnijos gyventojai per pastaruosius 15 metų atgavo tik 60 proc. savo anksčiau turėtos žemės, eilė ją susigražinti tebėra ilga. Aplink sostinę žemės trūksta, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija mūsų žmonėms pataria imti žemę Kaišiadorių rajone ir kitur. Mūsų žemėje kas žvyrą, o mums siūlo keltis kitur", - piktinosi Riešės seniūnė Ana Kotvicka.

Apkastų Europos centrą

Vietos žmonių aistras pakurstė ir naujiena, kad būtent jų seniūnijoje yra tikrasis Europos geografinis centras, o ne prie Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Purnuškių kaimo, kur dabar stūkso memorialinis akmuo ir pardavinėjami sertifikatai.

Europos geografinį centrą Vilniaus rajone nustatė Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas 1989 metais. Tada koordinatės buvo nustatytos minučių tikslumu, o užpernai minėto Prancūzijos instituto vadovas Bertrand'as Levy atsiuntė laišką, kuriame šis centras apskaičiuotas sekundžių tikslumu.

Pasak geografo prof. Pauliaus Kavaliausko, pagal patikslintas koordinates Europos geografinio centro vieta - 6 kilometrai į pietus Vilniaus link, greta Riešės seniūnijos Palaukinio ir Pašilių kaimų. Galima spėti, jog ši vietovė netrukus taps labai populiari.

Tačiau kaip tik čia, daugiau kaip 70 hektarų plote, Vilniuje įsikūrusios akcinės bendrovės "Artimiausias talkininkas", "Mabilta" ir "Rizgonys" planuoja kasti žvyrą. Jos tvirtina, esą karjero duobė būtų greta Europos centro.

Už poilsį geriau

Minėtų bendrovių užsakymu geologo Ginučio Juozapavičiaus individuali įmonė "Magma" parengė Pašilių žvyro karjero naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Ta pati "Magma" prieš tai ir ieškojo žvyro Pašiliuose.

Praėjusią savaitę Riešės seniūnijoje susirinkę vietos žmonės apsvarstė "Magmos" ataskaitą ir nubalsavo jai nepritarti bei pareikalavo dokumentą taisyti iš esmės.

G.Juozapavičius tikino, jog kasant žvyrą neigiamo poveikio aplinkai nebus. "Gamtos vertybių toje vietoje nėra - dirvonai apleisti, o miškai ūkiniai", - aiškino geologas. Iškirtus didesnę jų dalį ir per keliolika metų iškasus žvyrą, atsivers 70 hektarų ploto ir 20 metrų gylio duobė. Dalį jos žadama apželdinti, likusioje telkšotų vanduo.

Nuo karjero iki gyventojų sodybų būtų paliekamos 30 metrų pločio sanitarinės apsaugos zonos.

"Žvyro eksploatavimas yra geresnė alternatyva gyventojams, negu tankus gyvenamasis užstatymas, rekreacijos ar pasilinksminimo, komercinė ar gamybinė veikla", - ataskaitoje rašo jos rengėjai.

Susirinkusiųjų kamantinėjamas, kodėl prireikė keisti kraštovaizdį sostinės pašonėje, G.Juozapavičius aiškino, kad Vilniaus statyboms trūksta žvyro, o atsigabenti jo iš toli brangu, per miestą važiuojantys sunkvežimiai teršia orą. "Žvyras čia bus kasamas ne privatiems, o visuomenės interesams tenkinti", - pabrėžė geologas.

Tačiau vietos gyventojai įsitikinę, jog daugiausia naudos iš šio projekto turės privatūs verslininkai.

Kas kam trukdo?

Gyventojai stebėjosi, kodėl geologai, 1992 metais pasižvalgę Pašiliuose, juos prisiminė tik po keliolikos metų, kai žemė čia pabrango dešimtis kartų.

"70 hektarų žemės ploto, kurį bendrovės siekia išsinuomoti kasti žvyrui, dabartinė rinkos kaina yra daugiau kaip 100 mln. litų. Ar ne tai yra tikroji susidomėjimo Pašilių žeme priežastis? Ar neatsitiks taip, jog čia ne žvyrą kas, o statys namus?" - svarstė Pašiliuose gyvenantis architektas Tomas Lapė. Jo įtarimą didina tai, kad "Mabilta" yra didelė gyvenamųjų namų statybos Vilniuje bendrovė.

Vietos žmonės rodė dokumentus, jog dabar norimo atidaryti karjero teritorijoje jau seniai suprojektuoti ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinti žemės sklypai. Vilniaus apskrities naudingų iškasenų telkinių sąraše, kurį Geologijos tarnyba pateikė žemėtvarkininkams, Pašilių telkinio tada nebuvo.

Dar daugiau: Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyrius raštu patvirtino, kad rengiant Didžiosios Riešės žemėtvarkos projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos geologijos tarnyba, ir toji pranešusi, jog šis išžvalgytas telkinys neperspektyvus.

Ataskaitoje rašoma: "Piliečiai, pasistatę namus ant 1992 metais parengtinai išžvalgyto telkinio, kuris buvo įtrauktas į Žemės gelmių registrą, turėjo žinoti apie jų eksploatavimą, todėl jų pretenzijos nepagrįstos."

Tačiau sklypus padalinusį žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino dar 2000 metais, daugelis namų pastatyti taip pat seniai, o Žemės gelmių registras sukurtas tik 2002 metais. Pašilių telkinys į jį įrašytas 2005 metais", - geologui G.Juozapavičiui priminė Pašiliuose gyvenantis Antanas Stakė.

Jo nuomone, geologijos verslininkų siekis uždrausti žmonėms įsikurti Pašiliuose yra neteisėtas. "Žemės gelmių įstatymas nurodo netrukdyti naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau šis draudimas galioja tik tada, kai žemės išteklių telkinys yra oficialiai patvirtintas", - sakė A.Stakė.

"Ne mes jums, o jūs mums trukdote, nes kai kurie mūsų toje vietoje sklypus gavo dar iki 2000 metų, paėmė paskolas, nusipirko statybinių medžiagų, tačiau namų statytis negali", - kasybos iniciatorius kaltino Auksė Glavinskienė. Jos nuomone, valstybė turėtų pirma grąžinti žmonėms žemės nuosavybę, o tik vėliau su jais tartis, ką toje žemėje daryti.

Kai kurie norintys įsikurti Pašiliuose žmonės dėl šių trukdymų pasiskundė teismams. Šiuo metu nagrinėjama keletas bylų.

Politikų interesai?

Susirinkime dalyvavęs garsus kraštovaizdžio specialistas, daugelio Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių planuotojas P.Kavaliauskas nurodė ir daugiau argumentų, kodėl Pašiliuose nereikėtų kasti žvyro.

"Geologai sumanė nušluoti toje vietoje susidariusį unikalų geologinį Žemės darinį - keimą ir gražų pavilnių kraštovaizdį paversti Mėnulio vaizdais", - savo kolegomis gamtininkais stebėjosi profesorius.

P.Kavaliauskas yra vienas Lietuvos bendrojo plano autorių. "Nei šalies Bendrajame plane, kurį patvirtino Seimas, nei Vilniaus rajono Bendrojo plano projekte kasti žvyrą šioje vietoje nenumatyta", - tvirtino mokslininkas.

Pasak jo, ši teritorija priklauso įstatymais įteisintam šalies gamtiniam karkasui. Saugomų teritorijų įstatymas tokioje vietoje leidžia tik tokią veiklą, kuri nekeičia kraštovaizdžio. "Rekreaciniai Pašilių turtai daug kartų pranoksta ten slūgsančio žvyro kainą", - verslininkus perspėjo mokslininkas.

"Vilniaus apskrities ir rajono vadovams reikėtų apsispręsti, kaip jie įsivaizduoja sostinę ir jos apylinkes, - patarė P.Kavaliauskas. - Kas gyvens Pašiliuose - vietos žmonės ar smėlio karjerų generolai, už kurių matyti platūs politikų pečiai?"

Rajono merė - prieš

"Būtų neblogai pasirausti būtent ten - galbūt turistams parodytume ne tik Europos, bet ir Žemės planetos centrą", - juokavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius.

Iš pradžių jis prisipažino mintyse Pašilių telkinį jau "nurašęs". Ne tik dėl to, kad ten, pasak šio specialisto, vietoj teritorijos, kurioje buvo 15 mln. kubinių metrų žvyro, beliko tik pusė ploto, bet ir todėl, jog "toje vietoje pernelyg daug interesų".

Vėliau J.Mockevičius prakalbo kitaip. "Viskas ten gražu, kasti galima, juo labiau, kad žvyro stinga, o draustinių, gamtos paminklų Pašiliuose nėra", - aiškino šalies geologijos vadovas. Jo teigimu, juridinis pagrindas drausti atkurti toje vietoje žemės nuosavybę yra nuo 1992 metų, tačiau teisę spręsti turi tik teismas.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų nuomone, tokio didelio projekto negalima imtis, kol nepatvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas.

"Vilniaus rajono savivaldybė turi teisę nutraukti išteklių žvalgybos, projektavimo ir panašius darbus, nes yra savo teritorijos šeimininkė. Trakų rajono taryba taip ir padarė", - sakė departamento poveikio aplinkai skyriaus vedėja A.Giedraitienė.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst LŽ informavo remianti nepritariančių žvyro kasybai Riešės seniūnijos gyventojų poziciją.

"Savivaldybė pirmenybę teikia tam, kad žemė būtų grąžinta. Tik tada, kai tai bus padaryta ir kai žvyro karjero projektui pritars Riešės seniūnijos bendruomenė, jį pasirašysime", - perdavė merės žodžius savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Beata Nanevič.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"