TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smėlio kasimas jūroje Kuršių nerijai nepakenks

2007 03 29 0:00
Mokslininkų skaičiavimu, pastarąjį dešimtmetį jūra pasiglemžė 40 metrų Lietuvos paplūdimių ir 25 metrus kopų.
Autoriaus nuotrauka

Lietuvos ir užsienio mokslininkai tvirtina, kad smėlio kasimas iš Baltijos jūros dugno ties Kuršių nerija jos paplūdimiams žalos nepadarys

Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimui prižiūrėti sudarytos konsultacinės darbo grupės nariai ir Lietuvos mokslų akademijos atstovai vakar Palangoje įvertino sausio pirmosiomis dienomis vėjo ir bangų pajūriui padarytą žalą bei aptarė tolesnius krantotvarkos darbus.

Su paplūdimių nykimo problema susiduria beveik visos rytinės Baltijos pakrantės šalys, todėl pasigirdo siūlymų suvienyti jėgas ir su šiuo nepageidaujamu reiškiniu kovoti kartu.

Europoje taikoma per 90 kranto sutvirtinimo ir išsaugojimo metodų. Tačiau lietuviai patys turi nuspręsti, kurį būdą pasirinkti, kad būtų išsaugoti nykstantys paplūdimiai. Tiesa, Klaipėdos universiteto mokslininkas Algimantas Olšauskas pabrėžė, kad tai daryti reikėjo iškart po 1999 metų rudenį praūžusio uragano "Anatolijus". Jo teigimu, per aštuonerius metus jūra vidutiniškai visame Lietuvos pakrantės ruože pasiglemžė 40 metrų paplūdimių ir apie 25 metrus kopų. Mokslininko skaičiavimu, dėl to, kad per tą laikotarpį nebuvo imtasi jokių priemonių, patirta 50 mln. litų nuostolių.

Lenkijoje paplūdimiai iš jūros dugno iškastu smėliu papildomi jau 18 metų, bet neigiamo poveikio krantams nepastebėta. Pirmiausia tai pigesnis ir ekologiškai švaresnis būdas, nei smėlį vežti sunkvežimiais iš karjerų, antra, tai pati efektyviausia priemonė stabdyti krantų eroziją.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus įsitikinimu, diskutuoti reikia ne apie tai, ar verta "maitinti" paplūdimius, o kelti klausimą, į kuriuos pakrantės ruožus smėlį reikia pilti pirmiausia.

Ketinimas smėlį kasti jūroje tarp Juodkrantės ir Preilos ir gabenti jį į Palangos paplūdimius sulaukė dalies visuomenės pasipriešinimo. Oponentai tvirtina, kad gelbstint nykstančius didžiausio Lietuvos kurorto paplūdimius galima sunaikinti Kuršių nerijos paplūdimius.

Per vakarykštį pasitarimą krantotvarkos ir geologijos mokslininkai tokius nuogąstavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą, kuriai įgyvendinti skirta 4,5 mln. litų, šiemet į Palangos paplūdimius ketinama išpilti apie 120 tūkst. kubinių metrų smėlio. Pagrindinis projekto tikslas - apsaugoti nuo erozijos 1300 metrų pakrantės ruožą centrinėje Palangos dalyje nuo tilto į pietus ir atgaivinti šiam ruožui būdingas kranto savybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"