Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

ŠMM planuose – nuo rudens ilgesni mokslo metai

 
2017 03 07 12:44
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laikotarpį, tad sumažėtų krūvis visų mokslo metų laikotarpiu.

„Kalbant apie mokslo metų ilginimą, jie patys sako, kad mokykloje yra didžiulis krūvis, kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien. (Siūlymas pratęsti mokslo metus) yra to paties ugdymo plano išdėstymas ilgesniam laikotarpiui“, – sakė J.Petrauskienė.

Pasak jos, kiek būtų ilginami šiuo metu su vasaros pradžia pasibaigiantys mokslo metai, yra diskusijų klausimas. „Kiek ilgėtų, teikiame diskusijai, kadangi nėra sprendimo, dešimt ar penkiolika dienų“, – sakė J.Petrauskienė.

Ministrės teigimu, pailginus mokslo metus ugdymo procesą reikėtų derinti su kartu vykstančiais baigiamaisiais egzaminais, tačiau tai sakė esant išsprendžiamu uždaviniu.

„Taip pat diskutuojame, kaip būtų su (birželio pradžioje) vykstančiais egzaminais, bet tai yra visiškai organizacinis klausims. Šiandien mes mokyklą egzaminų metu paverčiame bunkeriu, niekas negali įeiti, ir žinome kodėl, nes buvo nutekintos vienu metu užduotys. Aš domėjausi, kaip yra kitur, nes daugelyje Europos šalių mokomasi iki Joninių. Galima atskirti ir bunkeriu paversti atskirą mokyklos korpusą ir tai netrukdytų egzaminams, tai organizaciniai klausimai, ir mes turime mokykloms padėti tai realizuoti“, – kalbėjo J.Petrauskienė.

Ilginti mokslo metus Vyriausybė planuoja nuo kito rudens. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo būtų priimami 2017 metų antrąjį ketvirtį.

Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos mokiniai šiuo metu mokosi beveik trumpiausiai Europoje, ilgesnes atostogas regione moksleiviai turi tik Graikijoje, Portugalijoje ir Turkijoje.

Mokslo metai Lietuvoje trunka nuo rugsėjo iki birželio, pradinukai mokosi 32 savaites per metus, o pagrindinės mokyklos mokiniai – 34 savaites per metus, tuo metu kitose Europos šalyse ugdymo procesas vyksta 37–40 savaičių per metus.

Ministrė taip pat socialdemokratams paaiškino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Eugenijaus Jovaišos iškeltą iniciatyvą vaikus į pirmąją klasę išleisti šešerių, o ne septynerių metų. Pasak ministrės, toks sprendimas galėtų būti priimtas tik atitinkamai pertvarkius mokyklos programas.

„Principinė nuostata, kad tai nėra privaloma visiems be jokių išlygų, kad vaiko pasirengimą mokyklai turi įvertinti tiek tėvai, tiek specialistai. (Turi būti sprendžiama), kaip turi pasiruošti mokykla, kaip turi persitvarkyti mokyklų programos, tik tuomet priimti sprendimą įdiegti į mokyklas, nes šiandien mokymo programos neparengtos. Pirmiausia turi būti pasirengusi mokykla priimti, tada mes galime šį dalyką įdiegti“, – sakė ministrė.

Iš esmės šiai minčiai ji teigė pritarianti, nes anksčiau į ugdymo procesą įtraukti vaikai pasiekia geresnių rezultatų, rodo tyrimai.

„Reikėtų adaptuoti mokymo programas, siekiant įvesti šį sprendimą. Turi būti pritaikoma pagal vaiko amžių, raidą, nes skirtumas tarp penkiamečio, šešiamečio, septynmečio yra. Bet ką rodo tarptautiniai tyrimai, praktika, kad suteikus galimybę pradėti anksčiau mokyklą, daugelis tų vaikų pasiekia ir geresnių mokymosi rezultatų. Bet tai negali būti daroma be išimties, neatsižvelgiant į vaiko raidą“, – kalbėjo ministrė.

Seimo ŠMK vadovas E.Jovaiša anksčiau Seime pristatydamas planus pavasario sesijai žadėjo pateikti Bendrojo ugdymo kaitos gaires, kurios numatytų ikimokyklinio ugdymo pradžią nuo penkerių, o pradinio – nuo šešerių metų. Šiuo metu vaikai į pirmą klasę paprastai pradeda eiti septynerių metų, nors norintieji, įvertinus jų brandą, gali pradėti mokytis ir anksčiau.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS anksčiau sakė, kad pedagogai nesunkiai prisitaikytų mokyti jaunesnius vaikus, tik atkreipė dėmesį, kad dėl naujovės vienais metais susidarytų pirmokų banga – ateitų ir šešiamečiai, ir septynmečiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"