TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smūgis lietuvių kalbai ir kultūrai

2013 03 05 6:28
A.Smetona: "Dalijame Lietuvos tautą į negabius, gabesnius ir gabiausius. Nors tik egzaminas gali tai padaryti." /Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos išreikalautos, švietimo ir mokslo ministro palaimintos "nuolaidos" lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikysiantiems tautinių mažumų atstovams privertė už galvų griebtis lituanistų bendruomenę. 

Ji pažymi, kad visiems vienodo egzamino laukta daugiau kaip du dešimtmečius, ir politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę pilietiškumui.

Žymūs mūsų šalies lituanistai ir pedagogai - lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona ir Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė - neslepia nusivylimo. Sunkus lituanistų įdirbis kone nubrauktas, o Lietuva praleido istorinę progą.

Ministras tragedijos nemato

Pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį teks "sulipdyti" iš ne mažiau kaip 400 žodžių. Lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Per mokyklinį egzaminą vieniems užteks 250, kitiems - 350 žodžių. Negana to, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų, nors tai vienintelis privalomas valstybinis egzaminas nusitaikiusiesiems į aukštąsias mokyklas.

"Dėl vienų metų egzamino, juo labiau naujo egzamino, sušvelninimo Lietuvoje neatsitiks jokia tragedija", - yra pareiškęs D.Pavalkis.

V.Daujotytė, D.Eigminienė ir A.Smetona įsitikinę - politikų nuolaidžiavimas žeidžia ne tik tautinių mažumų moksleivius, jų mokytojus, bet ir lietuvių kalbą bei kultūrą.

Visos sąlygos buvo

Kaip tikina profesorė V.Daujotytė, Lietuva šiemet turėjo istorinę galimybę leisti piliečiams laikyti bendrą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau džiaugsmas dėl to aptemo.

"2011-aisiais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie numatė, kad šiemet pagaliau tikrai turėsime tai, ko taip ilgai laukėme. Visos sąlygos pasirengti bendram mūsų piliečių egzaminui buvo. Lituanistų bendruomenė rūpestingai dirbo šia kryptimi, tautinių mažumų mokyklos į tai žiūrėjo atsakingai ir suvokė, kad tas laikas neišvengiamai ateis", - pažymėjo mokslininkė.

Jai lieka klausimas, ar pastarojo meto pasipriešinimas iš tiesų kilo tautinių mažumų mokyklų bendruomenėse, ar kur nors kitur. "Jei problemos kilo kažkur kitur, visa tai turėjo būti apsvarstyta drauge. Tačiau šis klausimas primestas, nuleistas ir vienu sykiu nubraukė sunkų lituanistų įdirbį", - apgailestavo V.Daujotytė.

Pamintos mokinių teisės

Šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė D.Eigminienė ministro nereikšmingomis vadinamas nuolaidas laiko problema, mokiniams per egzaminą nesuteikiančia vienodų galimybių. "Tai yra neteisinga. Paniekinami ne tik mokiniai, lituanistų profesionalumas, bet ir pati kalba bei literatūra", - pažymėjo ji.

V.Daujotytė pasakojo turėjusi galimybę susitikti su tautinių mažumų moksleiviais, ir jie palikę gerą įspūdį. "Jie visi puikiai kalbėjo lietuviškai, atrodė išsilavinę, malonūs, protingi ir visokeriopo džiaugsmo verti jauni žmonės. Ar žodžių sumažinimas mūsų jaunų bendrapiliečių atžvilgiu neatrodo įžeidus? Mes įžeidžiame tuos jaunus, gabius žmones, kurie, net neabejoju, egzaminui yra pasirengę", - įsitikinusi literatūrologė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A.Smetona niekaip nesuvokia, kuo remdamiesi politikai nusprendė, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai yra negabesni nei lietuviškų. "Juk dar 1991 metais suvokėme, kad Lietuvoje bus kaip visame pasaulyje. Tačiau dalijame Lietuvos tautą į negabius, gabesnius ir gabiausius. Nors tik egzaminas gali tai padaryti. Įsivyrauja segregacija, o tai yra blogai", - įsitikinęs jis.

Politikams naudingas sąmyšis

D.Eigminienės manymu, problemą dar labiau aštrina tai, kad sąmyšio radosi likus vos keliems mėnesiams iki egzamino. "Vaikai tapo situacijos įkaitais, nes tai ir stojamasis egzaminas. O pasikeitimai iš giedro dangaus nukrito likus vos keliems mėnesiams", - stebėjosi mokytoja.

Kaip teigė profesorė V.Daujotytė, prie chaosą sukėlusios situacijos prisidėjo ir dvidešimtmetį trukęs problemos vilkinimas. "Visos valdančiosios partijos kiek galėdamos atidėliojo klausimo sprendimą. Galiausiai neišvengėme nemalonios situacijos, kuri menkina valstybinio egzamino statusą. Tai smūgis mūsų demokratijai, moralinėms ir principinėms pozicijoms. Kodėl jis suduotas? Pasinaudota tuo, kad tai apčiuopiama, konkretu ir jautru", - dėmesį atkreipė ji.

A.Smetona tvirtino esąs problemos sprendimo, padiktuoto išsamių tyrimų, o ne politinių manipuliacijų, šalininkas. Tyrimai buvę atlikti, o pagal juos vidutinių gabumų lietuvišką mokyklą baigęs mokinys atsiduria nepalankesnėje situacijoje nei vidutinių gabumų lenkiškos mokyklos abiturientas. "Deja, su vienais žaidžiami politiniai žaidimai, su kitais - ne. Negirdėjau priekaištų nei žydų mokykloje, nei baltarusių. Galbūt nuo tada, kai 2002 metais žengti pirmieji žingsniai suvienodinto egzamino link, vieni nuoširdžiai tam ruošėsi, o kitiems tie metai prabėgo manant, kad niekas nepasikeis", - svarstė A.Smetona.

Grįžtame į praeitį

Visuomenės dėmesį prikaustęs siūlymu Vilniaus universitete įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą A.Smetona teigė neatmetantis galimybės jį įvesti ateityje, nes į aukštąją mokyklą žmonės turi būti priimami skaidriais, vienodais pagrindais. "Pirmą kartą teoriškai turime vykdyti vieną egzaminą, o praktiškai matome du skirtingus egzaminus. Tai apgavystė. Mokyklose bendrojo ugdymo pagrindas yra tautiškumas, ant kurio statomas pilietiškumas. O vienas esminių komponentų yra gimtosios kalbos ir literatūros kultas. Dabar jis yra griaunamas", - teigė jis.

V.Daujotytė mato grįžimą į tuos laikus, kai mokytojai lituanistai tampa bejėgiai. Kai kalbos puoselėtojai neturi galimybės daryti įtakos ugdymo programoms, vadovėlių turiniui, o privalo paisyti iš aukščiau primestų įsakymų. "Tas laikas - nuo Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, kai buvo sakoma: "Mokytojau, nuo Tavęs viskas priklauso." Kai atsirado lituanistinės dvasios judėjimas. Viskas staiga sustojo. Ar tie, kurie valdo valstybę, supranta, kad žmonių kūrybingumo slenkstis yra grėsmingas, kad už jo žmonės nebemąsto? Ten palengva viskas pelkėja", - kalbėjo literatūrologė.

Mokytojos D.Eigminienės teigimu, ne mažiau grėsmingas yra ir moksleivių kūrybingumo, savikūros slenkstis. "Mokinys turi būti skatinamas mokytis geriau, kelti sau reikalavimus, iššūkius. Argi lietuvių kalbos ir literatūros egzamino nuvertinimas nesiunčia žinios jiems, kad stengtis gali mažiau, kad ne tokia jau ir svarbi ta lietuvių kalba ir kultūra? Kodėl gi kenkiame jauniems žmonėms?" - klausė pedagogė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"