TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smulkiojo ir vidutinio verslo ateitis - kooperacija

2006 06 30 0:00
VŠĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro archyvo nuotrauka

"Be klasterizacijos, be jungimosi į stambesnes struktūras smulkusis verslas yra pasmerktas žlugti", - įsitikinusi Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė.

Kad to būtų išvengta, Alytaus krašto verslininkų asociacija, šiuo metu vienijanti apie 270 smulkaus ir vidutinio įmonių (SVV) Pietų Lietuvos regione, prieš keletą metų įkūrė VšĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centrą. Jo paskirtis - padėti SVV sumažinti išlaidas ir tapti konkurencingesnėmis rinkoje. Vadovauti buvo patikėta Matukienei.

Šiuo metu centro nariai jau gali naudotis savo teisininko, auditorių paslaugomis, gauna 10 centų nuolaidą degalams. Kadangi asociacijos nariai įeina į įvairius komitetus tiek savivaldybės, tiek Seimo lygiu, lengviau pavyksta išspręsti iškylančias verslo problemas.

Kitas labai svarbus kooperacijos centro indėlis skatinant SVV plėtrą - Alytaus suskirstymas į tris pramonines zonas, vadinamuosius verslo kaimelius. Nustačius, kuriose miesto teritorijose yra didžiausios verslo sankaupos, kartu su verslo paramos institucijomis bei miesto savivaldybe buvo nuspręsta skatinti jo plėtrą. Be to, buvo inventorizuoti visi laisvi žemės sklypai.

Bene su didžiausiomis problemomis susidūrė 35 įmones apimantis "Verslo kaimelis", įsikūręs bankrutavusio mėsos kombinato teritorijoje Pramonės gatvėje, nes neturėjo nei detaliojo plano, nei sutvarkytos infrastruktūros. Tai buvo didelė kliūtis verslo plėtrai. Centro specialistai parengė galimybių studiją "Alytaus miesto pramonės zonos, esančios Pramonės g. 16, infrastruktūros plėtra".

Galimybių studijoje buvo išnagrinėti visi poreikiai ir galimybės, kaip reikėtų sutvarkyti šią infrastruktūrą. Mat susidarė paradoksali situacija: žemę po pastatais gali išsinuomoti ten veikiančios įmonės, bet visi keliai, aikštelės, vandentiekis, dujos, kanalizacijos įrenginiai priklauso savivaldybei. Todėl verslininkai nieko negali daryti savarankiškai.

Remiantis parengta galimybių studija visos trys pramoninės zonos gavo lėšų techniniams projektams parengti iš Europos Sąjungos paramos programos INTERREG III A.

Vienas didžiausių kooperacijos centro planų - "Verslo kaimelyje" Pramonės gatvėje įrengti pirmą Lietuvoje Medienos technologijų demonstravimo centrą. Jame pagal įmonių poreikius būtų ruošiami medienos pramonės specialistai. Antrasis žingsnis būtų medienos klasterio įkūrimas, kuris taptų centrine institucija, skatinančia medienos įmonių apdirbimo plėtrą pagal moderniausias technologijas.

Anot Matukienės, klasterio įkūrimas būtų impulsas mažoms įmonėms suvokti, kad tai vienintelis būdas išlikti, nes šiuo metu Lietuvoje kuriasi vadinamosios technologinės platformos, į kurias buriasi patys didžiausi pramonės magnatai. Be to, būtų naivu tikėtis, kad į tokią mažą šalį kaip Lietuva ateis investuotojai iš užsienio, neįsitikinę, kad yra tinkamai sutvarkyta infrastruktūra, kad įmonėje dirbs aukštos kvalifikacijos specialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"