TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smurto aukas klampina visuomenės požiūris

2014 01 23 6:00
Kauno moterų draugijos narės, inicijavusios projektą „Moterų iniciatyva prieš smurtą“, siekia padėti visoms moterims (nuo 14 metų), išgyvenusioms seksualinę prievartą. Kauno moterų draugijos nuotrauka

Maždaug 2000 moterų kasmet Lietuvoje patiria seksualinį smurtą. Specialistų teigimu, tai tik dešimtadalis tų, kurios iš tiesų nukenčia nuo lytinės ne tik nepažįstamų, bet ir artimiausių žmonių prievartos. Iki šiol kompleksinė pagalba tokioms moterims nebuvo teikiama, todėl iniciatyvos ėmėsi Kauno moterų draugija, kuri pasiryžusi padėti bet kurio šalies kampelio gyventojoms.

„Moterų iniciatyva prieš smurtą“ - nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos Lietuvoje finansuojamas projektas - Lietuvoje gimė įvertinus, kaip teikiama pagalba seksualinio smurto aukoms. Tai, kad čia žengiami tik pirmieji žingsniai, pabrėžia ne tik NVO, bet ir medicinos, teisės bei policijos atstovai.

Nenorinčiųjų taikstytis – tik dešimtadalis

Svarstoma, kad viena priežasčių, galėjusių lemti tokią keblią padėtį, yra visuomenės nuomonė apie seksualinio smurto aukas - žmonės labiau linkę kaltinti auką negu nusikaltėlį. Dešimt metų padedančios smurtą patiriančioms moterims Kauno moterų draugijos vadovė Daiva Baranauskienė sakė, jog ypač dėmesys į seksualinę prievartą atkreiptas, kai buvo išanalizuotos smurtą patiriančių dailiosios lyties atstovių pildytos anketos. Jose teirautasi ir apie psichologinį, finansinio pobūdžio bei kitokį smurtą. Net 24 proc., t. y. beveik ketvirtadalis, apklaustųjų nurodė, kad bent kartą buvo išžagintos savo nuolatinio partnerio. „Tačiau kiek moterų, manančių, kad seksas su sutuoktiniu ar sugyventiniu yra jų pareiga, į policiją arba kitokias padėti galinčias tarnybas apskritai nesikreipė?“ - svarstė D.Baranauskienė.

Apklausas vykdžiusios organizacijos KUN Center for Gender Equality (Norvegija) duomenimis, apie seksualinį nusikaltimą policijai praneša tik 10 proc. moterų. Anot D.Baranauskienės, iki šiol gaji nuomonė, kad smurtas – tai mušimas. Tačiau lytinė prievarta, grasinimas priversti mylėtis, žeminimas, ignoravimas, vertimas prašyti pinigų, reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą – taip pat smurtas. Dažnai pamirštama, kad seksualinę prievartą gali panaudoti ne tik nepažįstamasis ar kelis kartus matytas vyriškis, bet ir žmogus, su kuriuo vedamas bendras namų ūkis. Pastaruoju atveju juk nepasakysi, kad auka dėvėjo per trumpą sijoną arba pati koketuodama provokavo lytinius santykius. „Žmonos dažniausiai nenori mylėtis su smurtaujančiais vyrais, bet šie jas priverčia tai daryti“, - sakė D.Baranauskienė.

Anot jos, svarbu žinoti, kad jokie įstatymai neįpareigoja moters turėti lytinių santykių, jeigu ji jų nenori. Tačiau neretai smurtautojai priverčia savo gyvenimo partnerę pasijusti, kad ji yra niekam tikusi, nesugyvenama, bjauri. Tai leidžia jiems visiškai valdyti moterį ir padaryti ją visiškai priklausomą nuo "šeimos galvos". „Prireikia ne vienos dienos, kol moterys vėl gali patikėti savimi!“ - pabrėžė D.Baranauskienė.

Pagalba telefonu

Neseniai pradėto įgyvendinti projekto „Moterų iniciatyva prieš smurtą“ esmė – padėti visoms moterims (nuo 14 metų), išgyvenusioms seksualinę prievartą. Ir visai nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Toms, kurios patyrė prievartą, reikėtų pirmiausia kreiptis į policiją. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių moterys nenori to daryti, pagalbos jos gali ieškoti telefonu +370 655 00 775. Sulaukusios skambučio Kauno moterų draugijos narės paprastai vyksta pas nukentėjusiąją, su ja bendrauja, pataria, kaip toliau elgtis. Moteriai suteikiama nuolatinė advokato pagalba – su tuo pačiu specialistu jos bendraus iki pat proceso pabaigos.

Nukentėjusiąją konsultuoja ir psichologas. „Moterys, patyrusios seksualinį smurtą, jaučia gėdą, kaltę, netiki, kad ją sužalojusysis atsakys prieš įstatymą. Pasekmės psichinei sveikatai – ilgalaikės. Dažnai pastebima, kad moterys ne viską prisimena, nes pasąmonė blokuoja tai, kas joms sukelia skausmingus prisiminimus“, - sakė psichologė Kristina Navickienė. Anot jos, seksualinio smurto aukoms atsiranda baimė eiti iš namų, būti tamsoje, patirti intymumą. Jos vis nuogąstauja, kad tol, kol prievartautojas nenubaustas, smurtas gali pasikartoti. „Moterys ne tik kaltina save, bet neretai ir iš artimųjų išgirsta priekaištų. Todėl palaikymas joms be galo svarbus“, - tvirtino K.Navickienė.

Su panašiomis fobijomis ir pasekmėmis susiduria visos seksualinio smurto aukos. Tiek tos, kurias išžagino artimas žmogus, tiek tos, kurios patyrė nepažįstamųjų prievartą. „Labai svarbu, kad auką viso proceso metu kas nors morališkai palaikytų. Juk nusikaltėliai dažnai sulaukia šeimos, draugų užtarimo, o nukentėjusioji, priešingai – išgyvendama vidinį košmarą ir smerkiama“, - sakė psichologė. Ji pabrėžia, kad neretai pamirštama, jog smurtautojui visiškai nereikia moteriškų provokacijų. Jis pats sukuria nusikaltimui palankią progą. Tarkim, įvykio vietoje atsiranda alkoholio, kitokių svaigalų. „Ši problema aktuali visoje Europoje. Didžiojoje Britanijoje net sakoma, kad moterys gyvena išprievartavimo režimu“, - sakė D.Baranauskienė.

Nusikaltėlius yra kam ginti

Kauno moterų draugijos vadovė vardija pavyzdžius, kai seksualinio smurto aukai reikia nešališko žmogaus pagalbos. Neseniai NVO atstovai vieni kitiems pasakojo apie tai, kaip grupės vyrų išprievartauta nepilnametė vienos savanorės buvo palydėta į teismą. Tuo metu į apklausą atėję ir žagintojai, lydymi žmonų, mamų ir draugų, jas abi laukiamajame užsipuolė: koneveikė, keikė, vadino kekšėmis. „Jeigu šalia jų butų buvęs advokatas ir psichologas, viskas būtų vykę kitaip“, - įsitikinusios projekto „Moterų iniciatyva prieš smurtą“ vykdytojos.

Joms nuostabą sukėlė ir pernai Kaune nuskambėjęs grupinio prievartavimo atvejis, kai tarp smurtautojų buvo vienas nepilnametis. Laukdamas proceso pabaigos jis buvo išleistas namo ir lankė tą pačią mokyklą, į kurią ėjo ir auka. „Ar tam vaikiui nebuvo galima skirti mokymo namie? Kaip turėjo jaustis nukentėjusioji, kai jos žalotojas vaikšto tais pačiais mokyklos koridoriais?“ - piktinosi D.Baranauskienė.

Ji prisimena bene sudėtingiausią savo karjeroje atvejį, kai seksualiai prievartautą moterį vedė kitas vyras. Žinodamas sutuoktinės istoriją jis ją panaudojo saviems tikslams. Apie tai, kad patyrusi smurtą moteris gydyta medikų, vyriškis pranešė žmonos darbovietei, todėl ji neteko pragyvenimo šaltinio. Nuolat psihologiškai žmoną smukdantis sutuoktinis imdavosi ir kitų smurto rūšių. Porai susilaukus dukters po kurio laiko moteris pradėjo įtarti, kad vaiko tėvas tvirkina trimetę. Tuo metu, kol dar vyko byla, porai gimė antras vaikas. Vienos instancijos teismas vyriškį pripažino kaltu, bet kitos – nuosprendį panaikino. Vaikai liko su tėvu, o motinos sveikata visiškai pašlijo.

Dar vienas ne mažiau skaudus atvejis susijęs su pora, kai žmona dėl nuolatinio vyro smurto nutarė išsiskirti. Teismas vaiką priteisė tėvui. Dėl to moteris grįžo pas sutuoktinį ir kaskart, vykstant lytiniam aktui, ji nenustoja verkusi. „Smurtautojai visuomenės akyse dažnai atrodo dėmesingi, sąmoningi, pasitempę, o jų aukos – užguitos, baikščios. Būtent tai neretai lemia smurto iniciatoriams palankius sprendimus“, - sakė psichologė K.Navickienė. Ji prisimena atvejį, kai moteris, nenorėdama mylėtis su smurtaujančiu vyru, ieškojo tinkamų vaistų seksualiniam potraukiui sužadinti.

„Mes, projekto „Moterų iniciatyva prieš smurtą“ vykdytojos, žengiame pirmuosius žingsnius. Tačiau tikimės, kad ir valstybė įvertins iki kitų metų kovo vyksiančio projekto svarbą, ir jis nesibaigs, o parinkus Lietuvai tinkamiausią modelį bus tęsiamas toliau“, - sakė D.Baranauskienė.

Pareigūnai mokysis

Vieno projekto partnerių Policijos departamento atstovo spaudai Ramūno Matonio teigimu, trijų Lietuvos regionų pareigūnai visus metus mokysis bendrauti su seksualinį smurtą patyrusiomis moterimis: kaip jas apklausti, kur nusiųsti pagalbos. Daugelio nuovadų ir komisariatų darbuotojai turės ir skrajutes su aukoms reikalinga informacija.

Prof. R.J.Nadišauskienės nuomone, būtina reglamentuoti tvarką, kaip gydytojams elgtis susidūrus su seksualinės prievartos atvejais, nes dabar jie tegali stebėti situaciją. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė sako, kad neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos paprašyta iš naujo patvirtinti tvarką, kaip turėtų elgtis medikas, įtardamas, kad pacientė yra seksualinio smurto auka. "Šiuo metu galiojantys aktai tokie seni, kad arba jie netinkami, arba apie jų egzistavimą niekas nežino“, - sakė pašnekovė. R.J.Nadišauskienė taip pat papasakojo apie tai, kad praėjusią savaitę Kauno klinikose gimdė nepilnametė, kuri personalui prisipažino, kad jos kūdikis – išprievartavimo vaisius. Deja, tokiais atvejais medikai merginas tik paguodžia. Pasak prof. R.J.Nadišauskienės, iki šiol vyrauja praktika, kad įtariantys nusikaltimą akušeriai pakviečia teismo medicinos ekspertą. Šis įvertina situaciją ir ją aprašo ligos istorijoje. Duomenys būtų panaudoti tik tuomet, jei moteris pati kreiptųsi į policijos pareigūnus. „Būtina reglamentuoti tvarką, kaip mums elgtis tokiu atveju, nes dabar tegalime stebėti situaciją“, - sakė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"