TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Smurto šeimose dienos

2012 11 14 6:00
Pašalpų mokėjimo dienomis kai kuriuose namuose užverda pragaras./LŽ archyvo nuotrauka 

Kas mėnesį, prasidėjus antram dešimtadieniui, policija sulaukia kur kas daugiau pranešimų apie suspardytas ar subadytas moteris, sumuštus mažamečius. Net nežvilgtelėję į kalendorių pareigūnai žino, kad jau pradėtos mokėti socialinės išmokos.

Tomis dienomis policijai tenka penktadaliu dažniau važinėti į smurtautojų šeimas - ginti nuo jų aukų arba padėti neblaiviems sutuoktiniams aiškintis tarpusavio santykių, kol konfliktas dar neperaugo į smurtą. Pareigūnai šį metą neoficialiai vadina "bambalių dienomis".

"Ledkalnio" viršūnė

Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys neslėpė, kad tai, kas patenka į policijos įvykių suvestines, tėra tik dalis visų pranešimų apie konfliktus šeimose. Jų ypač padaugėja pradėjus mokėti įvairias socialines išmokas. Pareigūnams tenka padėti išsiaiškinti, kur vienas iš sutuoktinių padėjo pinigus, ar jis buvo ištikimas ir aibę kitokių konflikto dalyvius kamuojančių klausimų. "Visus smurto atvejus registruojame, bet šeimos ginčai dažnai nepatenka į statistiką", - tvirtino R.Gylys.

Nuo 10-os mėnesio dienos darbo padaugėja ne tik Vilkaviškio, bet ir kitų policijos komisariatų pareigūnams. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas Artūras Žemaitaitis tvirtino, kad policijos komisariatų budėtojams tokios tendencijos šįmet tapo savotiška darbo norma.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio teigimu, per devynis šių metų mėnesius užregistruota 15 130 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 5667 ikiteisminiai tyrimai.

"Bambalių" ir kitokios dienos

Jau kurį laiką Lietuvoje gyvuojančią kai kurių šeimų tradiciją, gavus pinigų, pirmiausia juos "aplaistyti", o paskui išsiaiškinti tarpusavio santykius pastebi ne vien policijos pareigūnai. Nenorėjusi LŽ prisistatyti maisto prekių parduotuvės Vilkaviškyje pardavėja Irena pasakojo vakar tapusi panašaus kivirčo liudininke, kai viena pora prekybos salėje ilgai ir garsiai ginčijosi, ką pirkti - dešros ar dar vieną didelį butelį pigiausio alaus. Pasirinko šį.

"Žinau, kad jų šeimoje yra du beveik nuolat alkani vaikai, tad pasiūliau jiems nusipirkti ką nors užkąsti. Tačiau buvau nesuprasta", - pasakojo pardavėja. Anot jos, šį rudenį labai akivaizdu, kada mokami atlyginimai ir kada - įvairios pašalpos. Taip pat pažymėtinos dienos, kai žmonės skaičiuoja paskutinius centus. "Juokais esame suskirstę mėnesį į tris laikotarpius: pradžioje mokami atlyginimai, o juos gaunantieji perka daugiau prekių, tačiau pinigais nesišvaisto. Po 10 dienos ateina katino dienos pašalpų gavėjams, šie jau kiek kitaip apsipirkinėja, perka daugiau nei reikia. Neatskiriama pirkimo dalimi tampa vienas ar net keletas didelių butelių alaus, kitokių, pačių pigiausių, alkoholinių gėrimų. Po 20 dienos tokių pirkėjų gerokai sumažėja. Ir taip kas mėnesį", - pastebėjimais dalijosi prekybininkė.

Pluša ir socialiniai darbuotojai

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė pripažino, kad tokios policijos pareigūnų pastebėtos tendencijos jiems nėra jokia naujiena. "Ir mes matome, kas vyksta tomis dienomis, kai pradedamos mokėti įvairios socialinės išmokos", - patikino D.Grabauskienė. Anot jos, socialinės rizikos šeimoms socialines pašalpas paprastai stengiamasi pervesti į specialias socialines korteles. Jomis už alkoholį atsiskaityti negalima. Tačiau pašalpas gaunantieji, kurių Vilkaviškio rajone yra apie 5 tūkst. asmenų, randa būdų, kaip tokius apribojimus apeiti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Marius Dūdonis tik pasidžiaugė, kad per šeimos kivirčus rečiau fiziškai nukenčia mažamečiai. Tačiau, anot jo, tai, kas vyksta šeimose, vaikams palieka gilius psichologinius randus. "Socialinių išmokų mokėjimo dienomis ir keletą dienų po jų tenka kur kas dažniau važinėti į socialinės rizikos šeimas, daugiau laiko skirti prevenciniam darbui su tėvais", - teigė M.Dūdonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"