Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Smurtui prieš vaikus politikai tarė „ne“

 
2017 02 15 8:00
Dovilė Šakalienė: „Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti - šiandien Seimas žengė pirmą būtiną žingsnį." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas vienbalsiai uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Taip pat parlamentarai ėmėsi svarstyti naują įstatymą, kuris leistų visiškai pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą ją centralizuojant. Šį įstatymą tikimasi priimti per pavasario sesiją.

Vakar į neeilinę sesiją susirinkę parlamentarai ypatingos skubos tvarka 117 balsų „už“ priėmė kelerius metus svarstytas ir daug diskusijų kėlusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Seimo narių Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės iniciatyva atsiradę pakeitimai apibrėžia visų rūšių smurtą (fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą, nepriežiūrą) prieš vaikus.

Įtvirtinta, kad fizinė bausmė – tai bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką. Nepriežiūra apibrėžta kaip tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar už jo priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nesirūpinimas vaiku, vengiant tenkinti pagrindinius jo fizinius, emocinius, socialinius poreikius, ir (ar) priešingas teisėtiems vaiko interesams jo auklėjimas ar neauklėjimas, sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei bei orumui.

Ragino nesustoti

„Pagaliau pasiektas kompromisas. Derinimo fazė buvo labai ilga, nes ne visiems Seimo nariams tiko M. Majausko ir D. Šakalienės, o vėliau ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlytos pataisos. Dabar rastas visiems priimtinas variantas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Priimtos įstatymo pataisos buvo palydėtos plojimais. Pakeitimai įsigalios, kai tik juos pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti – šiandien Seimas žengė pirmą būtiną žingsnį, kad galėtume Lietuvą auginti su drąsiais, oriais, nemušamais vaikais“, – neslėpė džiaugsmo D. Šakalienė.

Ankstesnių kadencijų parlamentarai ne kartą bandė įtvirtinti draudimą taikyti vaikams fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis politikų tokiam pasiūlymui priešinosi, teigė, jog tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti atžalų.

Konservatorius M. Majauskas vakar pareiškė kaip siekiamybę matantis norvegišką vaiko teisių apsaugos modelį. „Manau, turime eiti skandinavišku keliu. Lietuvai reikia lietuviškos „Barnevernet“ – labai kietos, aiškios centralizuotos institucijos, kuri apsaugotų, išgelbėtų mūsų vaikus. Tą sprendimą turime priimti šiandien savo mintyse ir, mano supratimu, kuo greičiau paversti įstatymais“, – demonstravo ryžtą M. Majauskas.

Numatoma pertvarka

Seimas per pavasario sesiją ketina priimti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriame kalbama apie sistemos centralizavimą. Jam vakar po pateikimo pritarė 96 parlamentarai.

„Kad galėtume įgyvendinti reformą, dėl kurios kartais kovoju visais įmanomais būdais jau 13 metų, turime iš esmės pakeisti įstatymą. Tai padaryti įsipareigojome 1995 metais ratifikuodami Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Naujajame įstatyme numatyta, kaip bus teikiama pagalba vaikui ir šeimai, bendradarbiaujančių institucijų koordinuoti veiksmai ir atsakomybė, bendruomenės narių pareiga pranešti apie smurtą“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Sistemos centralizavimas reiškia, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, jie taptų Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) padaliniais.

Iš šeimos ar nesaugios aplinkos paimtas vaikas turėtų būti apgyvendinamas pas budinčius globėjus, vaikus globojančioje šeimoje ar šeimynoje. Į socialinės globos ar sveikatos instituciją vaikas patektų tokiu atveju, jei nebūtų galimybių jo apgyvendinti šeimos aplinkoje arba reikėtų medikų pagalbos.

Priklausytų nuo grėsmės lygio

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys nepritarė nuostatai dėl vaiko paėmimo iš šeimos. „Šeimos suardymas irgi yra tam tikras smurtas prieš kiekvieną. Tai blogis iš principo. Vaikas turi teisę augti pilnoje šeimoje, o mes privalome stengtis tai užtikrinti“, – aiškino jis.

D. Šakalienė savo ruožtu tikino, jog vaikų apsauga nėra orientuota į tai, kad kuo daugiau jų būtų paimama iš šeimų. „Tik trečio lygio grėsmės atveju, kai iš tikrųjų matomas tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir padaryta rimta žala sveikatai, jis nedelsiant būtų paimamas iš šeimos“, – dėstė parlamentarė.

Pagal siūlomą reguliavimą vaiko situacijos grėsmę (nulinis, pirmas, antras, trečias lygis) įvertintų VTAT specialistas ir taikytų atitinkamą veiksmų algoritmą – rinktųsi konkretų, apibrėžtą sprendimo būdą. Nustačius, kad atvejis vienetinis (nulinis grėsmės lygis), vaikui ir šeimai būtų skiriamos bendruomenės paslaugos. Jei grėsmės lygis būtų pirmas, VTAT per 5 darbo dienas organizuotų padėties nagrinėjimą, priimtų sprendimą taikyti atvejo vadybą ir sudaryti vaikui bei šeimai pagalbos planą. Nustačiusi antrą grėsmės lygį, VTAT per 1 darbo dieną organizuotų vaiko situacijos nagrinėjimą, nuspręstų taikyti tam tikrą vadybą ir sudaryti pagalbos planą. Tik trečio grėsmės lygio atveju VTAT specialistai skubiai paimtų vaiką iš nesaugios aplinkos ir siųstų į šeimą mobilią komandą. Ši ne vėliau kaip kitą darbo dieną pradėtų intensyviai dirbti su vaiko tėvais.

Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų. Skaičiuojama, kad vien sausį smurtą galbūt patyrė 131 vaikas, pernai – 2554.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"