TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Snieginga žiema pranašauja potvynį

2010 02 20 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šilutės rajono Rusnės gyventojai su nerimu žvalgosi į miestelį juosiančias Skirvytės ir Atmatos upes: netrukus jos pradės veržtis iš krantų. Pavasarinio potvynio šiemet baiminasi tūkstančiai prie didžiųjų Lietuvos upių gyvenančių žmonių.

Ventės rage suskambo didžiųjų zylių giesmės: paukščiai jau kviečia pavasarį. "Tačiau daugiau jo ženklų kol kas nematyti. Ankstesniais metais tokiu laiku kartais jau būdavo parlėkę pirmieji vieversiai, varnėnai, pempės, pilkosios žąsys", - dairosi po tuščią dangų Ventės ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys.

Miškus ir laukus tebeslegia sniego patalai, tebėra užšalę ežerai ir kai kurios upės. Giliausią Lietuvoje Tauragno ežerą kausto 34 centimetrų ledo šarvai, o Kuršių mariose ties Nida jų storis siekia net 60 centimetrų.

Sinoptikai stebisi: per visą šiųmetį sausį buvo tik viena atlydžio diena, ir toji pajūryje. Sausio 25-ąją Varėnoje spaudė 30 laipsnių šaltis. Vėliau jis sumažėjo, tačiau šiek tiek atšilo tik pastarosiomis dienomis. Kitą savaitę sinoptikai žada vėl sugrįšiant šaltį. Be abejo, neilgam. Kad ir kaip žiema spardytųsi, pavasaris ją įveiks. Ir pasipils vanduo upeliais, upėmis, ir išsilies ežerais, mariomis.

Sniego - dvigubai daugiau

"Dar anksti spėlioti, koks bus potvynis, - sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis. - 1994 metais buvo dar daugiau sniego negu dabar, manėme - išsilies plačiai vandenys. Tačiau kovą dienomis būdavo tik vienas kitas laipsnis šilumos, o naktimis spustelėdavo šaltukas, ir taip beveik visą mėnesį. Sniego nebeliko, ledai gražiai ištirpo ir potvynio beveik nebuvo."

A.Kajutis jaustųsi ramiau, jei taip atsitiktų ir šiemet. Tačiau Hidrologijos skyriaus vedėjas prisipažįsta: "Laukiu potvynio. Koks pavasaris be jo? Potvyniai išvalo upes, išneša iš jų visokį šlamštą,

atgaivina, atšviežina." Bet pastarąjį dešimtmetį didelių potvynių Lietuvoje nebūta.

Meteorologas, gamtos mokslų daktaras Vaclovas Ščemeliovas jau seniai pensijoje, tačiau kasdien lyg į darbą vaikšto į sodelį prie savo namo sostinės Antakalnyje, kur stovi meteorologijos stotelė. Ten V.Ščemeliovas užsirašo oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį, žiemą išmatuoja sniego storį. Ir taip jau ne vieną dešimtį metų.

"40 centimetrų sniego - beveik dvigubai daugiau negu daugelio metų vidurkis", - kraipo galvą meteorologijos veteranas. Toks sniego apklotas gerai saugo vaismedžius, žiemkenčius. Beje, jei žiema

pernelyg užtruktų, javai, galimas dalykas, iššustų. O ir ežerų žuvims jau pradeda stigti deguonies. Valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, kaip pataria Aplinkos ministerija? "Nepadės, - numoja ranka V.Ščemeliovas, - nebent išgręžę eketes perkeltume žuvis į neužšalusius telkinius, bet šis darbas nepigus."

Praverstų nugabenti miško žvėrims pašarų, palesinti paukščius. Tiesa, didelio bado ligi šiol nebuvo, nes sniegas miškuose ir laukuose purus, gyvūnai gali prisikasti iki žolės. Tačiau kai po šio atodrėkio sniegas sušals į plutą, žvėrių gyvenimas gerokai pasunkės. Tik smulkiesiems, pavyzdžiui, graužikams, kuo daugiau sniego - tuo šilčiau ir geriau. V.Ščemeliovas primena, kad nuo stogų reikėtų ne tik varveklius numušti, bet ir sniegą nuvalyti.

"Potvynis priklausys nuo to, ar staiga atplūs šiluma ir kiek jos bus. Jei daug ir net su lietumi - vandens gali būti nemažai. Tačiau prognozuoti orų ilgesniam laikotarpiui neverta. Tokios prognozės dažniausiai nepasitvirtina, tad jas derėtų vadinti ne prognozėmis, o spėlionėmis", - sako gamtininkas.

Gelbėtojai ruošiasi

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė LŽ informavo, kad ši institucija galimam potvyniui pasiruošusi. Anot jos, jau parengtas ir su Šilutės, Kretingos, Klaipėdos bei Pagėgių savivaldybėmis aptartas pasiruošimo tokiai situacijai planas. Galimam potvyniui rengiasi ir Birštono savivaldybė.

"Mobiliosios ugniagesių grupės jau pasiruošusios važiuoti pas žmones, kurių sodybas gali užtvindyti vanduo. Savivaldybės sudarė gyventojų, kuriuos gali tekti evakuoti į nepavojingas vietas, sąrašus. Daugiausia tai - ligoniai, nėščios moterys ir kiti. O tiems, kurie nesutiks išvažiuoti, bus atplukdoma maisto produktų", - pasakoja L.Valauskienė.

Vandens apsemtiems žmonėms planuoja padėti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, krašto kariuomenė. Darbui jau parengtos dvi amfibijos, pasieniečių laivas ant oro pagalvės "Kristina", sraigtasparnis. Specialistams greičiausiai teks sprogdinti ledų sangrūdas. Susitarta ir su Rusijos Kaliningrado srities civilinės gynybos ekstremalių situacijų tarnyba, kad ji, kai tik prireiks, sprogmenimis išlaisvintų Nemuną iš ledų.

Nerimaujama dėl Rusnės

"Svarbiausia, kad neužlietų Rusnės", - svarsto Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Šį apie 2 tūkst. gyventojų turintį miestelį supa Skirvytė ir Atmata, kurios čia išsišakoja iš Nemuno. Baiminamasi, jog vanduo nepralaužtų prie upių suręstų pylimų.

Kelias nuo Šilutės iki Rusnės dažną pavasarį atsiduria po vandeniu. Tada Rusnę padeda pasiekti traktoriai, o kai vanduo pakyla iki beveik metro, judėjimas šiuo keliu nutraukiamas.

Didelis pavojus Rusnei grėsė 1994 metais. Tada buvo apsemta maždaug 40 tūkst. hektarų teritorija. "Trūko tik degtukų dėžutės dydžio tarpelio, kad vanduo būtų pasiekęs ir Šilutę", - pasakoja R.Renčeliauskas. 1953-iaisiais šilutiškiai pasimelsti į savo miestelio bažnyčią plaukė valtimis.

Jau ne vienus metus svarstoma, ar nevertėtų Šilutę ir Rusnę sujungti estakada - tiltu. Pasak R.Renčeliausko, šis įrenginys jau projektuojamas, tačiau politikai dėl jo statybos vis dar neapsisprendžia, nes tai kainuotų ne vieną milijoną litų.

Potvyniai ne tik atkerta Rusnės salą nuo rajono centro, pavasarį vandenys tyvuliuoja daug kur ir pačioje saloje, alma, veržiasi upeliais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo - negilu, pervažiuosi, tačiau ne vienas surizikavęs sugadina mašiną. Prieš keletą metų taip atsitiko ir šių eilučių autoriui, atvykusiam pažiūrėti potvynio į Rusnę.

R.Renčeliauskas prognozuoja, kad iš 11 rajono seniūnijų po vandeniu gali atsidurti kone pusė, taip pat apie 70 kilometrų kelių - iš viso apie 20 tūkst. hektarų teritorija.

Siaubė ne kartą

Dideli potvyniai Lietuvą siaubė ne kartą. Pavojingiausi ir nuostolingiausi jie būna Nemuno deltoje. Kartais čia Nemunas patvinsta net nuo Rambyno kalno iki Kuršių marių: kairiajame, Rusijos, krante užliejama maždaug 200, dešiniajame, Lietuvai priklausančiame, krante - net apie 400 kvadratinių kilometrų. Nuo senų laikų deltoje buvo įrengiami polderiai (pylimai) ir kiti hidrotechnikos statiniai, tačiau per didelius potvynius jie mažai gelbsti. Pasak hidrologų, ypač dideli potvyniai Nemuno deltoje kilo kas keliolika metų - 1740, 1751, 1771, 1807, 1829, 1837, 1845, 1885, 1889, 1922, 1931, 1951, 1958, 1970, 1979 ir 1994 metais. Itin didelio būta 1958-aisiais. Tada Lietuvos teritorijoje vanduo užliejo kone 600 kvadratinių kilometrų, pridarė daug nuostolių.

Daug kartų potvyniai niokojo ir Nemuno bei Neries raižomą Kauną. Didžiausias žinomas potvynis laikinojoje sostinėje kilo 1946 metais, kai staiga pradėjus tirpti sniegui ledo sangrūdos Nemune ir Neryje prie Kauno pasiekė net 7,5 metro aukštį. Vanduo apsėmė didelę dalį senamiesčio, apgadino daug pastatų. Žuvo ir žmonių. Meteorologas V.Ščemeliovas tada lankėsi Kaune. "Laisvės alėja plaukė telefono būdelės, baldai, namų dalys. Vaizdas buvo šiurpus", - prisimena gamtininkas.

1959 metais pastačius Kauno hidroelektrinę, potvynių grėsmė šiam miestui sumažėjo, nes vandens perteklių sukaupia virš jo susidariusios Kauno marios. Žinoma, jei Kauno hidroelektrinės užtvanka griūtų, būtų katastrofa.

Nuo Neries potvynių ne kartą kentėjo ir Vilnius, ypač jo senamiestis. 1931 metų balandžio 26-ąją Neris taip patvino, kad vanduo pasiekė net 825 centimetrus, - rekordas sostinės potvynių istorijoje. Tai prilygsta trečiam standartinio daugiabučio namo aukštui.

Vanduo tada apsėmė Katedros aikštę ir kitas miesto centro vietas, Antakalnį, Žvėryną, suardė ir nusinešė apie 4 tūkst. namų. Dėl užlietų arkikatedros požemių suskilo šventovės sienos - vėliau ją teko restauruoti. Tačiau ši tragedija padėjo atrasti karaliaus Aleksandro ir Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikus.

Katedros aikštė buvo užtvindyta ir 1951, 1956 bei 1958 metais. Būgštauta, ar taip neatsitiks ir 1979 bei 1996 metais, bet tada laimė nuo Vilniaus nenusisuko. Turbūt labiausiai dėl to, kad 1976-aisiais Neries aukštupyje Baltarusijoje, prie Vileikos miestelio, šią upę (baltarusiai ją vadina Vilija) užtvėrė užtvanka. Vanduo iš susidariusios talpyklos pumpuojamas Minsko gyventojams. Į upę jo patenka mažiau, todėl ir potvynių grėsmė sumažėjo, nors, pasak kai kurių hidrologų, vis dar išlieka.

Taigi artimiausiais mėnesiais - kovą ir ypač balandį - paaiškės, ar Lietuvą, be ekonominio sunkmečio, supurtys ir gamtos stichija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"