TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Snieguota žiema pažėrė staigmenų

2011 01 29 0:00
Žvalgus šįmet jau buvo atsiuntusios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios žąsys.
Nuotrauka iš Žuvinto rezervato archyvo

Žuvinto rezervato apylinkėse žiemoti užsiliko vasaros paukščiai ir pasirodė pilkosios žąsys.

Gamtininkai tvirtina, kad gausi sniego žiema yra tradicinė lietuviška. Tačiau ji pažėrė ir netikėtumų.

Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai pirmą kartą tokiu metų laiku gali stebėti žaliukes. Žalsvai pilkšvi, už žvirblius kiek didesni, vasarą nesudėtingas giesmes giedantys paukščiai šiose apylinkėse nežiemodavo.

Anot Žuvinto rezervato vyresniojo inspektoriaus Gintaro Baublio, kartkartėmis pasitaikydavo, kad kokia pavienė žaliukė peržiemodavo, tačiau šįmet gamtininkus džiugina dešimtys šių spalvingų paukščių.

Be gausaus būrio žaliukių, pastebimi ir kiti, ne kiekvienais metais Žuvinte žiemojantys paukščiai - klykuolės ir didieji baubliai. Tai rezervato darbuotojus mažiau stebina, nes užšalo tik atviros ežero vietos, o visi nendrynais apaugę pakraščiai teužsidengė plona sniego skraiste. Jie pilni įvairių augalų sąžalynų bei samanomis apžėlusių plaukiojančių salelių.

Dar vieną staigmeną gamtininkams pateikė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios žąsys. Prasidėjus atlydžiui, netikėtai pasirodė būrelis pilkakaklių ir ėmė sukti ratus virš Žuvinto. Paprastai šie paukščiai į Lietuvą parskrenda tik pavasarį atšilus orams.

"Pilkųjų žąsų viešnagė truko vos vieną dieną, tikriausiai tai buvo žvalgai", - juokavo G.Baublys. Jo nuomone, žąsys žiemojo Europoje, kur šiltesnės žiemos, o kai ten atšilo oras, jos atskrido pažiūrėti, gal jau galėtų sugrįžti namo.

Šią žiemą Žuvinte nesimato plėšriųjų paukščių: paprastųjų ir tūbuotųjų suopių, retai galima išvysti ir mažuosius apuokus. Priežastis galėtų būti praėjusią vasarą dėl drėgmės smulkiųjų graužikų ženklus sumažėjimas, nes tai - pagrindinis šių sparnuočių maistas. Suopiai, ankstesnėmis žiemomis dažnai tupėdavę ant elektros stulpų, iš krašto pasitraukė dar rudenį, kai tik laukuose sumažėjo maisto. Gamtininkai džiaugiasi, kad jie anksti išskrido žiemoti kitur, nes dėl storo sniego sluoksnio sunkiai būtų galėję prasimaitinti.

O dėl gausaus sniego badaujantys laukiniai gyvūnai vis dažniau maisto ieško kaimo gyventojų sodybose. "Dažną rytą matau savo kiemą, visą išvaikščiotą ir išgulinėtą stirnų. Laibakojės guolį pasirenka vos per metrą nuo namo", - pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis. Anot jo, pro parko administracijos langus jie su kolegomis šįmet net dienos metu dažnai mato po Marcinkonių kaimo kiemus vaikštinėjančias stirnas. "Viena net ant malkų krūvos buvo užlipusi pasižvalgyti. Norėdamos išgyventi stirnos priverstos užmiršti baikštumą ir ieškoti maisto arčiau žmonių", - teigė E.Drobelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"